captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos karinė žvalgyba: Rusija taps dar agresyvesnė

Lietuvos karinė žvalgyba prognozuoja, kad Rusijoje toliau plis didžiavalstybinio šovinizmo nuotaikos, o Maskvos užsienio politika darysis vis agresyvesnė.
V. Putinas (k) ir gynybos ministras S. Šoigu (d), AFP/Scanpix nuotr.
V. Putinas (k) ir gynybos ministras S. Šoigu (d), AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvos karinė žvalgyba prognozuoja, kad Rusijoje toliau plis didžiavalstybinio šovinizmo nuotaikos, o Maskvos užsienio politika darysis vis agresyvesnė.

Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad pernai „Rusijos politinis režimas ir žiniasklaida padidino pastangas neutralizuoti valdžios kritiką, tapatindama ją su kenkimu valstybės interesams“.

„Tikėtina, kad šiuo metu vyraujančios tendencijos (visų pirma didžiavalstybini šovinizmo nuotaikų plitimas) tęsis, todėl netgi santykinai liberalesnių pažiūrų asmenų atėjimas į valdžią Rusijoje nepakeistų esminių jos politikos kaimyninių valstybių atžvilgiu bruožų“, – teigiama dokumente.

Anot Lietuvos karinės žvalgybos, pernai paaštrėjusios ekonomikos problemos Rusijos propagandoje „pateikiamos kaip kaina, kurią rusų tauta moka už tai, kad gina savo valstybę ir civilizaciją nuo NATO / Vakarų ekspansijos“.

Dokumente prognozuojama, kad „sunkėjanti ekonomikos padėtis ir galinti kilti socialinė įtampa skatins režimą intensyvinti propagandą, nukreipiant visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų į išorės priešus“.

„Politinio režimo stabilumas, galimybės kontroliuoti vidaus politikos procesus ir visuomenėje stiprėjančios didžiavalstybinės nuotaikos Rusijos valdžiai leidžia išvengti bet kokios vidinės opozicijos ar visuomenės kontrolės agresyvių (netgi karinių) veiksmų atveju“, – rašo departamentas.

„Tai skatins dar agresyvesnės Rusijos užsienio politikos formavimą ir darys ilgalaikį neigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – perspėjama ataskaitoje.

Anot jos, „didesnį režimo palaikymo kritimą paskatintų tik ilgalaikė ekonomikos krizė ir smarkiai sumažėjęs didelės visuomenės dalies pragyvenimo lygis“.

Karinės žvalgybos ekspertų teigimu, užsienio politikoje Rusija siekia „įtvirtinti geopolitinių įtakos sferų pasidalijimą, Rusijos įtakos sferai priskiriant posovietinę erdvę“.

Pasak ataskaitos, Rusijos agresyvūs veiksmai Ukrainoje turėjo dvejopą poveikį posovietinės erdvės šalims: viena vertus, jos vengia pernelyg glaudaus susisaistymo su Rusija, kita vertus, visoms šios erdvės valstybėms teks atsižvelgti į karinės jėgos panaudojimo galimybę, o Rusija tai galės naudoti kaimyninėms valstybėms spausti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...