captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauja tendencija: Kremlius Lietuvoje kuria sau palankią socialinę terpę

Šalies žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – pirmadienį pristatė savo metines veiklos ataskaitas bei nustatytas grėsmes šalies saugumui.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šalies žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – pirmadienį pristatė savo metines veiklos ataskaitas bei nustatytas grėsmes šalies saugumui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas žurnalistams teigė, jog VSD ir AOTD ataskaitose daug dėmesio skirta priešiškiems veiksmams, nukreiptiems prieš Lietuvą.

„Yra ne vienas asmuo, jau ir teisme, ir įtarimais apdalinti tie, kuriems inkriminuojamas šnipinėjimas prieš Lietuvos valstybę“, – priminė A. Paulauskas.

Pasak jo, ypatingą dėmesį priešiškos žvalgybos rodo energetikos ir politikos procesams.

„Kremlius kuria sau palankią socialinę terpę. Ypač išnaudojant socialinius tinklus, spaudą“, – įspėjo A. Paulauskas. Šiuos procesus NSGK vadovas įvardijo kaip naują tendenciją.

Vis dėlto ne mažiau dėmesio, anot jo, vertas ir augantis karinis aktyvumas Lietuvos pašonėje – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje.

„Reikia nepamiršti ir karinio aktyvumo, kuris yra vykdomas šalia mūsų sienų“, – pridūrė politikas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas žurnalistams teigė, jog AOTD pateikiama informacija „leidžia priimti reikiamus sprendimus reikiamu metu“.

„Praėję metai būtent tokie ir buvo“, – neslėpė J. Olekas.

Pasak jo, Rusijos aktyvumas Baltijos jūros regione aiškiai didėja, ir nors tiesioginės intervencijos galimybė išlieka maža, hibridinio karo variantas tikrai nėra atmestinas.

„Konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka pakankamai maža. Tačiau potencialiai pavojinga Rusijos hibridinė koncepcija“, – sakė J. Olekas.

Anot ministro, pernai itin išaugo ir Rusijos informacinių atakų intensyvumas. „Pagrindinis šių informacinių atakų tikslas, man atrodo, išlieka tas pats: palaužti Lietuvos piliečių valią priešintis“, – teigė politikas.

Pasak jo, skatinant požiūrį, jog Lietuva gali būti okupuota „per kelias valandas“, sykiu bandoma paveikti ir politinius sprendimus Vilniuje.

Ministro žodžiais, Rusija ir iki agresijos Ukrainoje „simuliavo konfliktą“ su NATO įvairiose pratybose. J. Olekas pabrėžė, kad bandymas interpretuoti, kad NATO aktyvumas regione yra grėsmė Rusijos saugumui, yra melas.

Politikas neslepia, kad kibernetinio šnipinėjimo priemonės aptiktos ne vienoje valstybės institucijoje. Ministras įspėja dėl USB raktų – šios priemonės kariuomenėje uždraustos ne veltui.

AOTD vadovas: Rusija užsimoja vis plačiau

AOTD direktorius pulkininkas Alvydas Šiuparis teigė, jog „Rusija vysto karinius pajėgumus ir siekia sukurti pajėgas, gebančias kovoti su bet kokiu priešu.“

Pasak jo, augantis Rusijos aktyvumas didina „atsitiktinių arba tyčinių“ incidentų su Rusijos kariais ar karine technika galimybę. AOTD vadovas taip pat pabrėžė, jog Rusijos rengiami netikėti kariniai manevrai taip pat kelia grėsmę kaimyninių valstybių saugumui.

A. Šiupario žodžiais, Rusijos tarnybos domisi ne tik NATO planais, bet Lietuvos pagalba Ukrainai – tai viena naujesnių užfiksuotų priešiškos žvalgybos krypčių.

Ką sužinojo kibernetiniai šnipai?

Klausiamas apie kenkėjiškas programas valstybės tinkluose, AOTD vadovas teigė, kad „imtasi reikiamų priemonių“.

„Informacija yra perduota atitinkamoms tarnyboms. Atitinkamų institucijų vadovai žino apie rastas kenkėjiškas programas“, –sakė A. Šiuparis.

Vis dėlto jis neatskleidė, kiek informacijos galimai „nusiurbė“ kenkėjiška kibernetiniai šnipai.

G. Grina: tyrimų turime dar daug

VSD vadovas Gediminas Grina pabrėžė, jog kontržvalgybinė veikla – ilgas procesas, tad esą nieko keisto, kad kai kurie tyrimai dėl priešiškos veiklos trunka ne vienerius metus. Sykiu VSD vadovas užsiminė, kad saugumiečių akiratyje šiuo metu yra kur kas daugiau asmenų, nei viešai skelbiama.

„Daug įvairių tyrimų turime, kurie dar nėra pasibaigę“, – užsiminė G. Grina.

Paklaustas, kaip įkliuvo iš Lietuvos dėl šnipinėjimo išsiųstas Rusijos konsulas Vladimiras Malyginas, jis užsiminė, kad diplomatas veikė „nepakankamai profesionaliai“.

„Diplomatinė tarnyba iš principo savo esme yra žvalgybinė“, – konstatavo VSD vadovas.

Pasak jo, Rusijos diplomatų veiklos „tendencija yra neraminanti“. Esą iš Lietuvos paprašyta išvykti „pakankamai didelio“ skaičiaus diplomatų iš Rusijos.

„Jeigu išvažiuos asmuo A, atvažiuos asmuo B ir darys tą patį“, – konstatavo G. Grina.

VSD vadovo kėdėje G. Grina sėdi paskutines dienas. Paklaustas, ką veiks pabaigęs kadenciją, saugumo vadas atsakė sąmoju.

„Geras klausimas. Ilsėsiuosi“, – atsakė G. Grina.

A. Paulauskas pusiau juokais pridūrė, kad VSD vadovo kadencijos pabaiga taip pat traktuotina kaip grėsmė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...