captcha

Jūsų klausimas priimtas

VSD: prorusiškos grupuotės – menkos, bet su karine parama gali tapti pavojingos

Kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos, neturi visuomenės palaikymo, bet atsiradus karinei paramai, jos gali tapti pavojingos, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos, neturi visuomenės palaikymo, bet atsiradus karinei paramai, jos gali tapti pavojingos, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.

„VSD vertinimu, šiuo metu tokios grupės yra per menkos ir be didesnės išorės pagalbos negalėtų paralyžiuoti valstybės gyvybingumo ir gebėjimo gintis. Kita vertus, Krymo okupacijos ir karo Donbaso regione scenarijus rodo, kad užmaskuota karinė parama ir koordinavimas iš trečiųjų šalių gali būti pradėti įgyvendinti per itin trumpą laiką“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

VSD teigimu, pernai Lietuvoje aktyviai veikė nedidelė prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupė. Jos branduolį sudaro asmenys, anksčiau dalyvavę kitų dešiniuosius radikalus vienijančių organizacijų veikloje. Kai kurie iš jų praeityje yra teisti dėl neapykantos kurstymo ir neonacistinių idėjų propagavimo.

„Grupei priskiriami aktyvistai reguliariai vykdė propagandos platinimo akcijas. Jos sulaukė neigiamos Lietuvos gyventojų reakcijos ir parodė, kad tokios idėjos neturi visuomenės palaikymo. Nepaisant to, ateityje prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupių veikla gali būti naudojama Rusijos propagandos kampanijose kaip tariamo visuomenės nepritarimo euroatlantinei integracijai pavyzdys“, – teigia VSD.

Anot jo, 2014 metais šalyje aktyviau veikė ir Rusijos įtakos sklaidai palankioms idėjoms bei sąmokslo teorijoms simpatizuojantys asmenys, tikintys „dvasingos“ Rusijos civilizacijos pergale prieš „supuvusią“ Vakarų kultūrą. Šie Lietuvos piliečiai save tapatina ne su „profesionaliais“ Rusijos tėvynainiais, o dažniau su lietuviais euroskeptikais, nacionalistais ar net žemaičių atstovais.

VSD tvirtinimu, dauguma tokių asmenų aktyviai kovojo ir protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą ir žemės pardavimą užsieniečiams.

„Ypač viešojoje interneto erdvėje šie asmenys stengiasi formuoti Rusijos interesus atitinkančias Lietuvos visuomenės nuostatas. Jie ir juos vienijančios prorusiškos organizacijos taip pat yra sėkmingai panaudojamos Rusijos tikslams įgyvendinti, populiarinant įvaizdį, kad Rusijos užsienio politiką remia ir Baltijos valstybėse veikiančios pilietinės visuomenės grupės“, – rašoma vertinime.

VSD taip pat pažymi, kad Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija, tam skiriamas finansavimas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia du Rusijos fondo remiami centrai – viešoji įstaiga „Nepriklausomas žmogaus teisių centras“ ir asociacija „Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centras“. VSD teigimu, šioms organizacijoms atstovaujantys žmogaus teisių „ekspertai“ skleidžia Rusijos interesams palankias idėjas – kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises, naikinant tautinių bendruomenių švietimą, falsifikuojant istoriją, ribojant žodžio laisvę, toleruojant (neo)nacizmo apraiškas.

Anot VSD, Rusijos akiratyje yra ir Lietuvos mokyklos rusų mokomąja kalba. Jų moksleiviai dalyvavo įvairiuose Rusijos finansuojamuose užsiėmimuose, lyderystės mokymuose, propagandiniuose renginiuose ir net sukarintose stovyklose.

„Taip Rusija siekia ruošti užsienio rusakalbio jaunimo lyderius ir formuoti jai lojalią tėvynainių kartą. Daugelio mokyklų rusų mokomąja kalba bendruomenės neįžvelgia jokio pavojaus dėl to, kad Lietuvos moksleiviai dalyvauja tokio pobūdžio Rusijos finansuojamuose renginiuose“, – teigia VSD.

Dokumente įspėjama, kad Lietuvos rusakalbių moksleivių bendruomenėse populiarinamos ir nemokamos studijos Rusijoje. Vėliau tokie studentai esą gali tapti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesio objektais bei būti panaudojami Lietuvos vidaus procesams veikti.

„Karinis konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad nemažai Lietuvos rusakalbių jaunuolių yra lengvai indoktrinuojami prorusiškos propagandos ir neturi išugdytų stiprių ryšių su Lietuvos valstybingumu. Dabartinė Lietuvos tautinių bendruomenių švietimo sistema vertintina kaip nacionalinio saugumo pažeidžiamumas, didinantis potencialias grėsmes Lietuvos socialiniam integralumui“, – teigiama raporte.

VSD taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones rusų kalba – „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.

„Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės buvo tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų. VSD vertinimu, Lietuvos rusakalbiai savaitraščiai yra finansiškai priklausomi nuo Rusijos valstybės institucijų bei fondų“, – teigiama dokumente.

VSD duomenimis, keli šimtai asmenų prorusišką propagandą aktyviai skleidžia ir socialiniuose tinkluose.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...