captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Kuodytė: partnerystės įstatyme nieko nėra pasakyta apie galimybę homoseksualioms poroms įsivaikinti

Žmogaus teisių gynėjai Lietuvoje yra konstatavę, kad seksualinės mažumos patenka tarp labiausiai diskriminuojamų socialinių grupių. Prieš maždaug tris savaites dėl seksualinių mažumų diskriminacijos Lietuva buvo kritikuojama Europos Parlamente Briuselyje. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad buvo mėginimų taisyti padėtį ir įrodyti, kad esame kitoje vertybių skalėje nei yra, tarkime, Rusija, kurioje įteisinti seksualines mažumas diskriminuojantys įstatymai. Tačiau bent kol kas šie bandymai nesulaukė palaikymo, atvirkščiai – labiau girdimi balsai tų, kurie agituoja prieš kitokios orientacijos žmones. Tokia nuostata turi palaikymą ir visuomenėje: pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 15 proc. Lietuvos gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš.
Dalia Kuodytė. A. Ufarto (BFL) nuotr.
Dalia Kuodytė. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Žmogaus teisių gynėjai Lietuvoje yra konstatavę, kad seksualinės mažumos patenka tarp labiausiai diskriminuojamų socialinių grupių. Prieš maždaug tris savaites dėl seksualinių mažumų diskriminacijos Lietuva buvo kritikuojama Europos Parlamente Briuselyje. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad buvo mėginimų taisyti padėtį ir įrodyti, kad esame kitoje vertybių skalėje nei yra, tarkime, Rusija, kurioje įteisinti seksualines mažumas diskriminuojantys įstatymai. Tačiau bent kol kas šie bandymai nesulaukė palaikymo, atvirkščiai – labiau girdimi balsai tų, kurie agituoja prieš kitokios orientacijos žmones. Tokia nuostata turi palaikymą ir visuomenėje: pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 15 proc. Lietuvos gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš.

Šią savaitę ką tik sėkmę savivaldos rinkimuose šventę liberalai žengė nepopuliarų žingsnį –  dar kartą siūlo įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę. Juos palaikė socialdemokratai. Beje, tokie įstatymai jau priimti Estijoje ir Latvijoje. Su viena iš įstatymo autorių, liberale Dalia Kuodyte kalbėjosi laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė.

– Tai, ką jūs siūlote yra Partnerystės įstatymas, kuriame nediskriminuojami, t.y. kaip nors neišskiriami netradicinės orientacijos žmonės?

– Aš norėčiau pradėti nuo to, kad jau 15 metų mūsų Civiliniame Kodekse (CK) yra įtvirtintas partnerystės institutas. Deja, per 15 metų mes nesugebėjome sukurti tvarkos, kaip jis galėtų būti įgyvendinamas. Vis dėlto buvo apsispręsta, kad galbūt nereikia atskiro įstatymo, tačiau pačiame CK turi atsirasti tie mechanizmai, kur būtų aptarta, kaip Lietuvos Respublikos piliečiai gali pasinaudoti partnerystės institutu, kurį, kaip jūs paminėjote, turi dauguma ES valstybių ir net mūsų artimiausi kaimynai.

– Ką reiškia „Civiliniame Kodekse turi atsirasti“, kas turėjo ten įdėti tą įstatymą?

– Šiaip jau Teisingumo ministerijos prerogatyva dirbti su kodeksais. Mes dvejus metus laukėme Teisingumo ministerijos iniciatyvų...

– Vadinasi, jums tiesiog trūko kantrybė?

– Trūko kantrybė. Tuo labiau, kad mes savo programoje esame įrašę nedviprasmiškai, kad Lietuvoje turi būti įgyvendinta šita galimybė – registruotos partnerystės. Taip pat ir homoseksualioms poroms, todėl, kad remiamės nediskriminavimo principu.

– Žinote, manęs visai nestebina, kad tai daro liberalai, bet prie jūsų šitą įstatymą palaikydami prisidėjo ir socialdemokratai. Ir, tiesą pasakius, tai mane šiek tiek nustebino, juolab, kad Premjeras ir Teisingumo ministras pasakė, kad nei partija, nei prezidiumas, valdyba – niekas nesvarstė (tokios pozicijos, – red. past.). Tai yra neoficiali pozicija. Nors jūs sakėte, kad tai buvo jų prerogatyva (įteisinti partnerystę). Kaip tai atsitiko?

– Aš nežinau. Tiesiog žinau, kad tiek jų programoje, tiek Vyriausybės programoje yra partnerystės instituto įgyvendinimo projektai ir jie jau turėjo būti pateikti užvakar...  Jeigu yra pasakoma, kad programos nieko vertos – labai gaila. Bet aš noriu pabrėžti, kad,  pasiūlius kolegoms iš socialdemokratų frakcijos pasirašyti, turime 5 kolegas, kurie pasirašė pritardami tokiai idėjai. Tiesą pasakius, aš iš tiesų tikiuosi vieną kartą normalios diskusijos. Labai tikiuosi, kad vieną kartą politikai bent pabandys atsikratyti kažkokių keistų fobijų, stereotipų, nustos gąsdinti save ir visuomenę ir pradės normaliai diskutuoti apie visiškai paprastus dalykus. 

Homoseksualų pora Prahoje. B. Barausko (BFL) nuotr.

– Vienas dalykas, kuris labai visus gąsdina, kad netradicinės orientacijos, vienalytės poros galės įsivaikinti. Ar šituo įstatymu tai bus įteisinta?

– Ne. Būtent tai aš vadinu fobijomis ir bandymu gąsdinti save ir žmones tuo, ko iš tiesų nėra. Čia (įstatyme, – red. past.) nieko nėra pasakyta apie galimybę įsivaikinti. Tiesiog yra kalbama apie situaciją tų vaikų, kurie jau auga tokiose porose. Beje, aš noriu pasakyti, kad tyrimai rodo, jog bent 20 procentų homoseksualių porų, t.y. moterų gyvenančių vienalytėse šeimose, augina vienos iš jų vaikus. Tuomet kodėl mes negalime apie tuos vaikus kalbėti? Ar tai jau yra kažkoks užribis ir mums yra visai nesvarbu?

– Aš ta pačia proga dar noriu paklausti jūsų, kaip Seimo Žmogaus teisių komiteto atstovės. Pernai Europos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri ragino valstybes apginti seksualines mažumas savo šalyse. Už tą rezoliuciją balsavo ir Lietuvos europarlamentarai, tiesa, ne visi. Tai ar imtasi kokių nors priemonių rezoliucijai įgyvendinti?

– Toje rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos parlamento darbotvarkėje yra 6–7, man regis, įstatymų projektai, kurie yra vertinami kaip homofobiški. Manau, kad tai yra svarbu. Deja, Lietuvoje ne tik kad neatkreiptas dėmesys į tą rezoliuciją – štai vienoje radijo laidoje vienas mano oponentas netgi pareiškė, kad per tas ES vertybes mes visi išmirsime ir t.t. Tai mane šokiravo, bet manau, kad tai reikėtų prisiminti mums visiems, kai kalbame apie mažumų taip pat ir LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų) bendruomenės teisių gynimą.

– Kokį jūs prognozuojate to įstatymo likimą? Ar jūs manote, kad jis galėtų būti priimtas jau dabar?

– Anksčiau ar vėliau jis vis tiek bus priimtas. Nes visuomenė keičiasi turbūt greičiau, negu mūsų kai kurių politikų mintijimai. Ir aš manau,  kad vis dėlto ta visuomenės nuomonė pradės veikti ir politikus.

79 proc. lietuvos gyventojų yra nusistatę prieš vienos lyties asmenų partnerystę. B. Barausko (BFL) nuotr.

– Bet, jeigu atvirai, ar šis Seimas, jūsų manymu, gali tai padaryti?

– Sunku pasakyti... reiks bandyti įtikinėti.

– Na, pavyzdžiui, jūsų artimiausi partneriai? Jau kurį laiką kartu dirbate. Aš turiu galvoje konservatorius.

– Reikės pakalbėti, priminti, kad Didžiojoje Britanijoje konservatoriai buvo ta jėga, kuri įteisino ne tik partnerystę, bet ir homoseksualių porų santuokas.

– O kiek šito įstatymo priėmimui gali turėti įtakos bažnyčia?

– Manau, kad gali padaryti įtakos. Estijos ir Latvijos situacija, ko gero, palankesnė ta prasme, kad tai yra protestantiški kraštai ir truputį kita situacija dėl bažnyčios įtakos politikai.

– O ar įmanomas variantas, kad pati partnerystė bus įteisinta dar šio Seimo, bet ta vieta, kuri susijusi su seksualinėmis mažumomis, bus išimta? Ar jūs pritartumėte tokiam įstatymui?

– Aš pritarčiau ir manau, kad ir tai jau būtų vienas nemenkas žingsnis ir galimybė toliau kalbėtis bei tęsti diskusiją apie tai, kaip Lietuvoje veikia Lygių galimybių įstatymas ir ką Lietuvoje reiškia nediskriminavimo principas.

– Ačiū jums už pokalbį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...