captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokius darbus sode turite atlikti tuoj pat

Jau dabar auginantiems medžius būtina padaryti du darbus: apgenėti šakas ir persodinti kai kuriuos medelius, pataria Vilniaus universiteto Botanikos sodo skyriaus vedėjas dendrologas Darius Ryliškis. Jo teigimu, lietuviai labai linkę medžius genėti retai, o kai to imasi, deja, pjauna dideles šakas, taip žalodami medį.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Jau dabar auginantiems medžius būtina padaryti du darbus: apgenėti šakas ir persodinti kai kuriuos medelius, pataria Vilniaus universiteto Botanikos sodo skyriaus vedėjas dendrologas Darius Ryliškis. Jo teigimu, lietuviai labai linkę medžius genėti retai, o kai to imasi, deja, pjauna dideles šakas, taip žalodami medį.

„Tai [didelių šakų pjovimas – LRT.lt] – kaip chirurginė operacija, kaip kojos amputavimas žmogui. Genima gerai tada, kai genime dar jaunas šakas, pašaliname ne vietoje išaugusias, augančias ne ta kryptimi, persipynusias, persikryžiavusias“, – nurodo D. Ryliškis.

Nupjovus šaką netinkamai, gali susidaryti drevė

Anot dendrologo, bet koks augalas, jeigu jis džiugina savo išvaizda, gali būti pavadintas dekoratyviniu, todėl griežto skirstymo, kas yra dekoratyvinis augalas, nėra. Tačiau dažniausiai dekoratyviniais laikomi tie augalai, kurie turi išskirtinių, ryškių bruožų: spalvingi ar margi lapai, puošnūs žiedai, ypatingos spalvos šakos ar kt. D. Ryliškio teigimu, žmonės vis dėlto ieško tų augalų, apie kuriuos yra daugiausia girdėję.

„Žmonės nori labai įvairių augalų. Tikriausiai renkasi geriausiai žinomus. [...] Jeigu kalbėtume apie tuos, kuriuos perka masiškai, o ne po vieną, [populiarios] tujos, kauleniai, ligustrai. Savaime suprantama, perkamos įvairios dekoratyvinės eglės (tiek jų rūšys, tiek veislės). Šiuo metu labai populiarios pušys, ypač įvairios kalninių pušų veislės“, – pasakoja ekspertas.

Jo teigimu, norintiems pasirūpinti auginamais medeliais, derėtų pradėti nuo genėjimo ir augalų atviromis šaknimis persodinimo. Atviromis šaknimis, pasak D. Ryliškio, vadinami tie augalai, kurie auga lauke, žemėje, o ne konteineryje. Abu minėtus darbus jau galima atlikti.

„Tiek genėjimui, tiek augalų atviromis šaknimis persodinimui taikomas apribojimas, kad pumpurai dar būtų neišsprogę. Saulėtose, šiltose vietose, deja, jau įvairių rūšių lapukai po truputį skleidžiasi. Tokių augalų persodinimas ar genėjimas sukelia problemų augalui“, – perspėja dendrologas. Pavasarį nederėtų genėti tų augalų, kurie aktyviai išskiria sulą arba sakus. Jie, eksperto tvirtinimu, genami tik sulapoję.

Anot D. Ryliškio, genėti daug paprasčiau tuos medelius, kurie prižiūrimi nuolat. To nesilaikant, dažnai daroma klaida, kai vėliau pjaunamos itin stambios šakos. Dendrologo teigimu, tai yra viena dažniausiai lietuvių daromų klaidų.

„Tai [didelių šakų pjovimas – LRT.lt] – kaip chirurginė operacija, kaip kojos amputavimas žmogui. Genima gerai tada, kai genime dar jaunas šakas, pašaliname ne vietoje išaugusias, augančias ne ta kryptimi, persipynusias, persikryžiavusias“, – nurodo D. Ryliškis.

Jis taip pat priduria, kad genėti didesnes šakas galima, bet tai reikia daryti tinkamai. Lietuviai dažnai mėgsta palikti „kelmelį“, pjaudami per toli nuo tos vietos, kurioje iš tiesų reikėtų pjauti. Tuomet augalui daug sunkiau užgydyti žaizdą arba jis to padaryti iš viso nepajėgia ir vietoje nupjautos šakos susidaro drevė.

Norint išvengti drevės, nupjovus didesnę šaką, pjūvio vietą reikėtų patepti specialiu tepalu. Kadangi, D. Ryliškio aiškinimu, didesnius pjūvius medis gali užgydyti tik per kelerius metus, nepasirūpinus medžiu, tokioje vietoje gali kauptis drėgmė ir atsirasti puvinys, kurio vietoje vėliau susidarys drevė.

Sunkiau prigyja netinkamai konteineryje auginti medeliai

Norint auginti sveiką medelį, reikėtų pasirūpinti, kad jį tokį jau įsigytumėte. Dendrologas tikina, kad daugelį medelių ligų lengvai gali pastebėti net ir ne profesionalai. Nepaisant to, neretai žmonės patys padaro klaidas, nepasidomėdami apie pirkti ketinamą augalą.

„Labai dažnai daroma klaida – susižavime vaizdu, kurį matome, ir negalvojame apie perspektyvą. Dalis augalų išauga šimtus ir daugiau kartų nuo to, ką matome pirkdami nedidelį augalą vazonėlyje. Todėl pirmiausia reikėtų pasidomėti, koks bus galutinis augalo dydis, ar jis nebus per didelis sklypui“, – pataria D. Ryliškis.

Jo teigimu, taip pat reikėtų pasidomėti, kokiam klimatui augalas yra prisitaikęs. Ekspertas vardija, kad Vilniaus ir Utenos apskritys yra atšiauriausios, o Žemaitijoje ir Pajūryje klimato sąlygos šilčiausios, todėl net ir gyvenamoji vieta Lietuvoje gali lemti, ar augalas prigis ir nepraras grožio, prasodintas lauke.

Sužinojus informaciją apie augalą, galima kreipti dėmesį į konkretaus medelio išvaizdą. Pavyzdžiui, jei ant augalo stiebo ar lapų yra nusėdusių apnašų, tai gali rodyti, kad medelis serga grybeline liga. Be to, D. Ryliškis tikina, kad mugėse kartais tenka matyti augalų, kurie būna atgabenti iš šiltnamių. Tokie augalai dažnai turi gausesnę lapiją ar netgi anksčiau laiko sukrauna žiedus. Tai daroma tam, kad augalas atrodytų patrauklesnis pirkėjui, bet, pasodinus tokį augalą į dirvą, jis gali neišgyventi.

„Šiek tiek sudėtingiau patikrinti šaknų sistemą. Ypač, jeigu augalas konteineryje. Vienas iš lengvai pastebimų požymių – šaknys išlindę pro skylutes konteinerio dugne. Tai rodo, kad augalas yra perlaikytas konteineryje“, – akcentuoja dendrologas.

Ekspertas pataria – perkant didesnį kiekį augalų, reikėtų paprašyti pardavėjo, kad šis augalą trumpam išimtų iš vazono ir parodytų augalo šaknis. D. Ryliškio teigimu, ekspertui turėtų būti nesunku tai padaryti. Tuomet reikėtų pasižiūrėti, ar šaknys nėra susisukusios. Jeigu ties konteinerio sienele tokių šaknų yra, augalas prigis gerokai prasčiau. Jei matomos tik smulkios, balkšvos šaknelės, augalas, dendrologo tvirtinimu, augalas yra užaugintas idealiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...