captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas vėl svarsto pataisą leisti R. Paksui kandidatuoti į Seimą ir prezidentus

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose.

Už Konstitucijos pataisą, kuri leidžia kandidatuoti praėjus dešimčiai metų nuo pašalinimo iš pareigų, balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 5, 28 susilaikė. Pataisą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, Konstitucijos komisija. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas birželio pabaigoje.

Už pataisą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, didesnė dalis liberalų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. Prieš buvo arba susilaikė konservatoriai, du liberalai.

Šią pataisą pateikė šimtas Seimo narių iš visų frakcijų, išskyrus konservatoriams. Pastarieji laikosi pozicijos ir yra parengę pataisą, kad po apkaltos būtų galima tapti tik eiliniu Seimo nariu – nei Prezidentu, nei vienu Seimo vadovu renkamam nebūtų leidžiama.

Ketvirtadienį Seimo svarstyti priimta pataisa numato, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Už pataisą balsuoti raginęs frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valdas Vasiliauskas pabrėžė, jog siūloma pataisa sprendžiamas ne tik R. Pakso klausimas, o priėmus pataisą bus parodyta pagarba tiek Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), tiek ir Lietuvos žmonėms.

„Noriu pabrėžti, kad tai nėra asmeninis R. Pakso reikalas. Šiandien mes pareikšime pagarbą ir ištikimybę visų pirma EŽTT sprendimui, kuris buvo priimtas 2011 metais, ir pareikšime pagarbą Lietuvos žmonėms, kuriems leisime pasirinkti“, – sakė V. Vasiliauskas.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys argumentavo žmonių laisva valia rinktis, kokie politikai jiems atstovaus. „Lietuvių tauta tikrai išsirinks, kokį prezidentą jie nori turėti, ir ne mums nustatyti, ką jiems rinktis. Aš noriu paklausti, ar galime suteikti tautai teisę pasirinkti pačiai, ar mes, kaip politikai, kažką eliminuosime visam laikui“, – sakė K. Daukšys.

Prieš pataisą balsuoti raginęs konservatorius Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, jos yra pasiūlytas alternatyvus projektas, o EŽTT nėra įpareigojęs Lietuvos leisti R. Paksui kandidatuoti į valstybės vadovo pareigas, tik – į parlamentą.

„EŽTT įpareigojo Lietuvą nustatyti priimtiną terminą, po kurio tas asmuo galėtų būti renkamas į parlamentą, bet neįpareigoja nustatyti jokių terminų rinkimuose į prezidentus. Deja, ši formuluotė atveria kelią būti renkamam ir į Seimą, ir į prezidentus“, – sakė konservatorius.

Seimo teisininkai: Konstitucija keičiama netinkamai

Konstitucija dėl „tvarkiečių“ vadovo R. Pakso kandidatavimo keičiama netinkamai, mano Seimo teisininkai.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri leistų per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimo narius ir prezidentus praėjus dešimčiai metų nuo pašalinimo iš pareigų. Seimo kanceliarijos Teisės departamento manymu, toks pakeitimas kertasi su Konstitucinio Teismo (KT) doktrina.

Išvadoje dėl šimto parlamentarų pateikto projekto teisininkai cituoja 2012 metų KT nutarimą, kad „asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, (...) t. y. niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.

Seimo kanceliarijos teisininkų vertinimu, norint sudaryti teisę asmeniui kandidatuoti po apkaltos reikia iš esmės keisti Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą.

„Teikiamas projektas neatitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotos Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėpties ir reikšmės, o jį priėmus susidarytų situacija, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu ar prezidentu, tačiau pagal Konstituciją jam išliktų draudimas eiti kitas Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką“, – rašoma išvadoje.

Pasak jos, Konstitucija turėtų būti keičiama „ne pasirinktinai keičiant sąlygas kandidatams eiti tam tikras Konstitucijoje numatytas pareigas, o iš esmės tikslinant Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą (Konstitucijos 74 straipsnis)“.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui R.Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Ketvirtadienį Seimo svarstyti priimta pataisa numato, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu per priėmimą už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Per šią Seimo kadenciją tai bus antrasis bandymas taisyti Konstituciją dėl R. Pakso. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš trejus metus yra konstatavęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

R. Paksas negali dalyvauti Prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją.

R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...