captcha

Jūsų klausimas priimtas

Juodasis scenarijus – kaip baigtųsi, jei Rusija pultų?

Rusijai aneksavus Krymą ir destabilizavus padėtį Rytų Ukrainoje, karinė Rusijos ir Vakarų konfrontacija dėl Baltijos šalių nebėra neįmanoma. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyktų?
Rusijos kariai pratybose Sernovodske, netoli Čėčėnijos sienos. AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos kariai pratybose Sernovodske, netoli Čėčėnijos sienos. AFP/Scanpix nuotr.

Rusijai aneksavus Krymą ir destabilizavus padėtį Rytų Ukrainoje, karinė Rusijos ir Vakarų konfrontacija dėl Baltijos šalių nebėra neįmanoma. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyktų?

Kaip rutuliotųsi toks konfliktas ir kas įvyktų pasibaigus tokiam karui, savo bloge klausia Yoelis Sano, „Financial Times“ Politinės rizikos skyriaus vadovas.

Kaip galėtų prasidėti konfliktas?

Rusijos intervenciją galėtų paskatinti smurtiniai susirėmimai tarp Baltijos šalių piliečių ir etninių rusų, nauji įstatymai, mažinantys etninių rusų statusą, susišaudymai tarp pasienio pareigūnų arba Rusijos ir NATO karinių lėktuvų konfrontacija virš Baltijos jūros.

Nėra aišku, ar Rusija potencialiai imtųsi veiksmų prieš visas tris Baltijos valstybes, ar tik prieš vieną ar dvi. Tačiau apskritai Rusijos intervencija Baltijos šalyse galėtų įgauti dvi pagrindines formas:

1) Ginčytinos destabilizuojančios pastangos: Kremlius kaltinamas tuo, kad kursto neramumus tarp prorusiškai nusiteikusių separatistų ir ne rusų Rytų Ukrainoje, siųsdamas patyrusius profesionalius karius ir žvalgybos pareigūnus vadovauti prorusiškoms pajėgoms, be to, teigiama, kad Rusija separatistams tiekia ginklus ir juos apmoko. Teigiama, kad į teritoriją nusiųsti keli tūkstančiai Rusijos karių.

Rusija ko gero galėtų pakartoti šį scenarijų ir Baltijos regione, ir po kelias savaites ar mėnesius trukusio smurto pareikalauti sureguliavimo su sąlyga, kad etniniai rusai įgytų daugiau teisių ir galios Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus ir užsienio politikoje; arba, neva siekdama atkurti tvarką, galėtų dislokuoti nedideles „taikos palaikymo“ pajėgas.

Tačiau, Yoelio Sano manymu, pakurstyti etninius rusus Baltijos valstybėse Kremliui būtų daug sunkiau nei Rytų Ukrainoje, nes čia gerokai aukštesni gyvenimo ir šalies valdymo standartai. Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas nepaskatino Baltijos rusų mobilizuotis ir reikalauti glaudesnių ryšių su Rusija.

Rusijos kariai pratybose Sernovodske, netoli Čėčėnijos sienos. AFP/Scanpix nuotr.

2) Staigi okupacija: Rusija galėtų okupuoti Baltijos valstybes atlikusi staigią operaciją, kuri dėl mažų šių šalių kariuomenės pajėgų nesusilauktų didelio pasipriešinimo. Tačiau visiškai netikėta okupacija yra mažai tikėtina, nes Kremlius patirtų didelį spaudimą ją pateisinti.

Ne tokia dramatiška šio scenarijaus versija būtų Rusijos karinių dalinių dislokavimas šalia sienos su Rusija esančiose Estijos ir Latvijos teritorijose, kuriose gyvena daug etninių rusų. Arba svarbiausių infrastruktūros objektų, tokių kaip uostai, oro uostai ir geležinkeliai, užgrobimas.

Kaip reaguotų Vakarai?

Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis JAV ir Europoje sukeltų didžiausią kelių dešimtmečių politinę krizę, nes NATO yra įsipareigojusi šias šalis ginti. 5-ajame 1949 m. Šiaurės Atlanto Sutarties straipsnyje teigiama:

„Šalys susitaria, kad ginkluotas puolimas prieš vieną ar daugiau iš jų bus laikomas puolimu prieš visas; todėl šalys sutaria, kad <...> kiekviena iš jų, pasinaudodama individualios ar kolektyvinės gynybos teise, pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį padės puolamajai šaliai <...>, įskaitant ir ginkluotos jėgos panaudojimą tam, kad būtų išsaugotas saugumas Šiaurės Atlanto regione<...>. Tokios priemonės nutraukiamos, kai Saugumo Taryba imasi būtinų priemonių tam, kad būtų atkurta ir palaikoma tarptautinė taika ir saugumas.“

Tačiau Rusijos vykdomą destabilizaciją, kurią ji neigs, ne visi ir ne iškart traktuos kaip „ginkluotą ataką“. O formuluotė „imasi būtinų priemonių“ nebūtinai garantuoja karinį atsaką. Pavyzdžiui, pagrindiniai NATO strategai visų pirma gali imtis sankcijų ir diplomatijos. Vis dėlto turint omenyje, kad dauguma NATO narių 5 straipsnį supranta kaip suteikiantį tvirtą saugumo garantą, aljansui neįvykdžius savo įsipareigojimų, tai gerokai sumažintų jo patikimumą.

Rusijos karių pratybos Stavropolyje. Reuters/Scanpix nuotr.

Iš NATO perspektyvos, būtų daug logiškiau dislokuoti savo karius Baltijos valstybėse kilus pirmiesiems vidinių etninių neramumų ženklams, kad tai atgrasytų Rusiją nuo neramumų eskalavimo ar nuo savo kariuomenės dislokavimo.

Nors Rusijos žygis į Baltijos šalis būtų akivaizdus agresijos aktas, dauguma Vakarų šalių ko gero pasisakytų prieš karinius veiksmus, bijodamos branduolinio karo arba net ir didelio masto konvencinio karo. NATO gali tekti surinkti „norinčiųjų koaliciją“, į kurią gali tekti įtraukti ir JAV, nepaisant to, kad ją jau nuvargino karas Afganistane ir Irake.

Kaip vyktų karas?

Tikiu, kad pagrindinės NATO narės galiausiai sutiktų kariauti, kad užbaigtų Rusijos karinius veiksmus Baltijos šalyse. Tokiu atveju didžiausias klausimas – ar Rusija ir NATO sugebėtų išlaikyti kovas tik Baltijos valstybėse. Rusija galėtų užpulti Lenkiją ar užgrobti Švedijai priklausančią Gotlando salą Baltijos jūroje, o NATO galėtų smogti į taikinius Rusijoje.

Didžiausias pavojus būtų branduolinių ginklų panaudojimas. Žinoma, kol kas nežinia, kas galėtų tai paskatinti, tačiau greičiausiai būtų naudojami taktiniai (t.y. mūšio lauko) branduoliniai ginklai, o ne strateginiai (kurie skirti naudoti prieš ištisus miestus). Net jeigu būtų naudojami „tik“ taktiniai ginklai, tai sukeltų visuotinę paniką visame šiauriniame pusrutulyje, nes būtų baiminamasi eskalavimo, galiausiai peraugančio į kariavimą strateginiais ginklais.

Karas tarp Rusijos ir Vakarų suduotų stiprų smūgį ir pasaulinei ekonomikai, panašiai kaip žlugus senajai tvarkai Europoje po Šaltojo karo. Abipusės sankcijos ir oro bei jūrų transporto sistemos žlugimas Šiaurės Europoje skaudžiai atsilieptų tarptautinei prekybai. Naftos kainos išaugtų, turint omenyje, kad Rusijos angliavandenilių eksportas būtų nutrauktas.

Europos ekonomiką labai skaudžiai paveiktų dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimai, ypač jei tai įvyktų žiemą. Maskvos sprendimas nutraukti energijos tiekimą Europai taip pat gerokai sumažintų Rusijos vyriausybės pajamas.

Žmonės būriuojasi apie NATO karinę „Stryker“ mašiną Bialystoke, Ukrainoje. Reuters/Scanpix nuotr.

Kas nutiktų po karo?

Jei nugalėtų Rusija: Rusijos pergalė prieš galingiausią karinį aljansą pasaulyje paskatintų kelias Europos Sąjungos šalis, esančias Rytų Europoje, siekti kažkokių susitarimų su Maskva.Azerbaidžianas, Kazachstanas ir Uzbekistanas ko gero sutiktų su Maskvos hegemonija Eurazijoje. Kremlius gali daryti spaudimą JAV ir ES dėl formalaus Europos padalijimo į konkuruojančias įtakos zonas.

Europoje ir vėl keliems dešimtmečiams įsigalėtų naujas Šaltasis karas, kuris gali ir nebūti pasaulinio masto, nes Europos ekonominė svarba nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio gerokai sumažėjo. Be to, nebebūtų ideologinio pagrindo naujai kovai.

Rusijos prezidentas mėgautųsi savo sėkme, kad pavyko atkurti Baltijos respublikų kontrolę, tai šalyje pakurstytų patriotinius jausmus, tačiau jos ekonomika būtų smarkiai nukentėjusi nuo Vakarų sankcijų.

Augant ekonominiam spaudimui, prezidentas gali kreipti Rusiją link formalaus autoritarizmo.

Vladimiras Putinas. Reuters/Scanpix nuotr.

Kolektyvinių saugumo susitarimų nepatikimumas atsilieptų ir kitoms pasaulio šalims, pavyzdžiui, galėtų paskatinti Japoniją ir Pietų Korėją pačioms stiprinti savo gynybą, atitinkamai, prieš Kiniją ir Šiaurės Korėją, ir netgi formuoti savo branduolinį arsenalą. Panašios tendencijos būtų juntamos Vidurio Rytuose, kur Saudo Arabija ir kelios jos kaimynės baiminasi, kokias pasekmes gali turėti branduolinis Irano ginklavimasis.

Jei laimėtų NATO: Aljansas pademonstruotų savo pranašumą Europoje, nepaisant to, kad metų metus buvo mažinamos gynybai skiriamos lėšos. JAV akivaizdžiai pademonstruotų, kad nepalieka savo sąjungininkių net ir tuo atveju, kai reikia stoti prieš branduolinį ginklą turinčią galingą pasaulio valstybę.

Rusijos pralaimėjimas smarkiai diskredituotų jos vadovybę – ji būtų laikoma neapdairi ir nekompetentinga. Šalies prezidentą ko gero ištiktų Argentinos karinio diktatoriaus Leopoldo Galtieri likimas – šis buvo nušalintas 1982 m., praėjus kelioms dienoms po to, kai šalis pralaimėjo Didžiajai Britanijai neformaliame kare dėl Folklando salų.

Galiausiai 1983 m. žlugo ir karinis režimas, o po naujųjų rinkimų šalyje buvo atkurta demokratija. Rusija net ir pralaimėjusi išliktų pernelyg galinga, kad pasiduotų Vakarams, bet naujieji jos lyderiai galėtų kreipti šalį mažiau konfrontacijos reikalaujančiu keliu tikėdamiesi, kad santykių su JAV ir ES normalizavimasis užtikrins Rusijos ekonominį atgimimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...