captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionaliniame vėžio institute akiplėšiškai ištaškyti milijonai, o tai atskleidęs vadovas – išvytas

Vaistinės patalpų nuoma Santariškėse įsikūrusiame Nacionaliniame vėžio institute, kurio klinikoje veikia didžiausias Lietuvoje chemoterapijos centras, kainuoja mažiau nei vieno kambario buto nuoma gyvenamajame sostinės rajone. Ligoninei priklausanti mokama 140 vietų automobilių aikštelė Santariškėse, į kurią kasdien plūsta pacientai ir jų artimieji iš visos Lietuvos, atiduota privačiai įmonei. Ši formaliai metų metus neišbrenda iš nuostolių, todėl institutui nemoka nė cento. Įstaiga, kurios metinis biudžetas siekia 23 mln. eurų, prekes ir paslaugas perka ne skelbdama konkursus, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas, o apklausų būdu. Apklausas laimi skirtingos bendrovės, kurias sieja tie patys savininkai ir vadovai.
Juliaus Kalinsko (15min.lt) nuotr.
Juliaus Kalinsko (15min.lt) nuotr.

Vaistinės patalpų nuoma Santariškėse įsikūrusiame Nacionaliniame vėžio institute, kurio klinikoje veikia didžiausias Lietuvoje chemoterapijos centras, kainuoja mažiau nei vieno kambario buto nuoma gyvenamajame sostinės rajone. Ligoninei priklausanti mokama 140 vietų automobilių aikštelė Santariškėse, į kurią kasdien plūsta pacientai ir jų artimieji iš visos Lietuvos, atiduota privačiai įmonei. Ši formaliai metų metus neišbrenda iš nuostolių, todėl institutui nemoka nė cento. Įstaiga, kurios metinis biudžetas siekia 23 mln. eurų, prekes ir paslaugas perka ne skelbdama konkursus, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas, o apklausų būdu. Apklausas laimi skirtingos bendrovės, kurias sieja tie patys savininkai ir vadovai.

Visai tai tęsėsi daugiau nei dešimtmetį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybės kontrolė periodiškai atlieka tikrinimus, konstatuoja pažeidimus ir galimas rizikas, tačiau mokesčių mokėtojų siurbiamų pinigų bambagyslės nutraukti negali.

Tai daryti pradėjęs ir teismuose sutartis su parazituojančiomis įmonėmis nutraukinėjantis laikinasis instituto vadovas jau nušalintas nuo pareigų. Konkursą naujojo instituto vadovo pareigoms užimti STT jau įvertino kaip neskaidrų ir rizikingą.

Ir tai ne kriminalinio romano siužetas. Visa tai vyksta vienoje didžiausių Lietuvos onkologinių ligų diagnozavimo ir gydymo įstaigų.

Aukso gysla verslininkams

Šiuo metu jau primirštas valstybės turto parceliavimo būdas – prieš dešimtmetį populiarios jungtinės veiklos sutartys.

Valstybės įstaigos su privačiomis įmonėmis susitardavo kartu vykdyti ūkinę veiklą.

Pavyzdžiui, verslininkams buvo leidžiama naudotis valstybės turtu, o už tai valstybei turėjo būti skirta dalis pelno, gauto naudojantis tuo turtu. Tiesa, labai greitai pastebėta, kad taip bendradarbiaujant valstybės turtą į savo rankas perima keletas privačių asmenų, o įstaigai lieka skylė nuo riestainio.

Puikus to pavyzdys – 2003 m. liepos 8 d. tarp Nacionalinio vėžio instituto ir UAB „Senasis sodas“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl automobilių stovėjimo aikštelės.

Pagal šią sutartį, iš mokamos aikštelės gaunamas pelnas tarp instituto ir privačios bendrovės turėjo būti dalinamas pusiau.

Bendrovė ėmėsi naudoti jau instituto lėšomis įrengtą aikštelę itin geroje vietoje. Kaip atrodo automobilių statymas Santariškėse, puikiai žino bet kuris ten nors kartą apsilankęs žmogus. Aikštelės, nors ir mokamos, visą dieną pilnos automobilių.

Nepaisant puikių starto sąlygų, greitai paaiškėjo, kad tokios aikštelės išlaikymas privačiai įmonei yra vienas vargas.

Bendrovė ėmė deklaruoti nedidelį pelną, o, galiausiai – net veiklos nuostolius. Nors pardavimų pajamos padidėjo, dar greičiau augo pardavimų savikaina. Finansiniuose dokumentuose atsirado aikštelės remonto sąnaudos, nors instituto darbuotojai nėra matę, kad aikštelė nors dienai būtų uždaryta tvarkymui.

Atlieka auditą

2006 m. institutą ėmė tikrinti Valstybės kontrolė.

„Atliekant auditą buvo nustatyta, kad institutas tuo metu buvo sudaręs keturias jungtinės veiklos sutartis. Tokio valstybės turto disponavimo būdo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nenumato.

Toks turto valdymas, kai jis perduodamos naudotis kitiems juridiniams asmenims negaunant atlygio, sudaro prielaidas rizikai, kad biudžeto asignavimai yra panaudoti ne programose numatytiems tikslams bei turtą naudoti ne įstatymų nustatytiems tikslams“, – 15min.lt teigė Valstybės kontrolės atstovė Violeta Kiburytė.

Pasak jos, valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojantis jungtinės veiklos partneriams, nėra kontrolės mechanizmo, kuris leistų kontroliuoti, ar akcinė bendrovė iš instituto valdomo turto naudojimo tikrai gavo tik tokį pelną, kurio dalį pervedė.

„Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo Instituto vadovybei spręsti klausimą dėl jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo. Tačiau institutas, pasinaudojęs Civilinio kodekso suteikta teise sudaryti tokias sutartis ir tuo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatose nebuvo nurodytas draudimas sudaryti tokias sutartis, jas nutraukti atsisakė“, – teigė pašnekovė.

Praėjus pusmečiui po audito, buvo pakoreguotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuriame atsirado kategoriška nuostata, draudžianti sudaryti tokias sutartis.

Nepaisant to „Senasis sodas“ savininkai toliau raškė saldžius bendradarbiavimo su institutu vaisius, o įstatymui prieštaraujančios sutartys nutrauktos nebuvo.

„Ar įsigaliojus šiai įstatymo nuostatai Institutas jungtinės veiklos sutartis nutraukė, galėsime pasakyti netrukus. Šiuo metu atliekamas finansinis auditas trylikoje valstybinių institutų. Audito metu analizuojama, kaip institutai valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu. Valstybinių institutų finansinis auditas bus baigtas liepos 15 d.“, – paaiškino V. Kiburytė.

Patalpos už ačiū

Ne mažiau keistai atrodo kitos jungtinės veiklos ir turto nuomos sutartys. 2003 m. rugpjūtį institutas sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Eurovaistinė“.

Pagal sutartį institutas turėjo gauti 20 proc. pelno. Kaip ir aikštelės atveju, greitai paaiškėjo, kad dalintis nėra ko.

Nors vaistinė priklausė dideliam tinklui ir buvo įsikūrusi vietoje, kur rimtų sveikatos problemų turinčių žmonių koncentracija yra bene didžiausia Lietuvoje, jai vos pavykdavo sudirti galą su galu, o kai kuriais mėnesiais buvo deklaruojamas nuostolis.

2008 m. institutas pakeitė sutartį ir su vaistine susitarė dėl fiksuoto mokesčio. Už patalpas sunkiai besiverčianti vaistinė sutiko mokėti net 2 tūkst. litų (580 eurų) per mėnesį.

Žinoma, institutui tai buvo gera žinai, nes iki tol įstaiga iš „Eurovaistinės“ negavo praktiškai jokios naudos.

Įkvėpta bendradarbiavimo su vaistinėmis sėkmės, instituto vadovybė 2010 m. sausio mėnesį išnuomojo dar vienas savo patalpas. Nors jos buvo geresnėje vietoje ir savo kvadratūra nenusileido „Eurovaistinės“ patalpoms, UAB „I. Bumblauskienės vaistinė“ už jas per mėnesį pasiūlė mokėti vos 914 litų (265 eurus) per mėnesį.

Konkursas 2009 m. gruodžio 24 d., per Kūčias, buvo paskelbtas "populiariame" laikraštyje „Lietuvos aidas“. 

Tiesa, skelbime buvo nurodyta, kad patalpos būtina pritaikyti konferencijų rengimui. Apie jose planuojamą įkurti vaistinę skelbime neužsiminta visai. Tai, kad už tokią kainą sostinė neišsinuomosi normaliai sutvarkyto buto ir kad bet kuri NT agentūra šias patalpas būtų išnuomavusi dešimtis kartų geresnėmis sąlygomis, tuometinei instituto vadovybei nerūpėjo.

Teismai tęsiasi iki šiol

2013 m. iš instituto vadovo pareigų, pasitraukė Konstantinas Valuckas. Šis profesorius įstaigai vadovavo nuo 1990 m.

Laikinojo vadovo pareigas eiti pradėjo profesorius Narimantas Samalavičius.

Tais pačiais metais N.Samalavičiaus iniciatyva buvo kreiptasi į vaistinių savininkus su reikalavimu nutraukti institutui nenaudingas sutartis. „Eurovaistinė“ iškart sutiko tai padaryti.

Buvo surengtas naujas patalpų nuomos konkursas, kuriame pati „Eurovaistinė“ už galimybę dirbti toliau pasiūlė net 7 kartus didesnę sumą. Vis dėlto konkursą laimėjo „Gintarinė vaistinė“, kuri už patalpas institutui dabar moka net po 10 tūkst. eurų per mėnesį.

Dėl sutarties su UAB „I. Bumblauskienės vaistinė“ panaikinimo laikinoji instituto vadovybė kreipėsi į teismą.

Pirmos instancijos teismas šią sutartį pripažino niekine, tačiau bendrovė sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris šiuo metu nagrinėja įmonės apeliacinį skundą.

Teismai iki šiol nagrinėja ir instituto pretenzijas UAB „Senasis sodas“. Pirmosios instancijos teismas patenkino instituto ieškinį ir pripažino sutartį niekine bei uždraudė bendrovei vykdyti veiklą aikštelėje.

Bendrovei apskundus teismo sprendimą, šiuo metu vyksta apeliacinis procesas. Sprendimas bus skelbiamas balandžio 7 dieną.

Nušalino nuo pareigų

Tačiau šį sprendimą profesorius N. Samalavičius išgirs jau ne kaip instituto vadovas.

Įvykus Vėžio instituto vadovo konkursui, kurį STT įvertino kaip neskaidrų, išrinktas kitas instituto vadovas.

„Dirbdamas institute jau nuo 2005 metų dėl kai kurių sutarčių neteisėtumo išgirdau iš pasipiktinusių darbuotojų.

Paskyrus mane laikinai eiti direktoriaus pareigas atlikau instituto teisinį auditą. Buvo identifikuotos teisės aktams prieštaraujančios nuomos, viešųjų pirkimų procedūros, jungtinės veiklos sutartys.

Visų pirma, buvo iš esmės pakeista viešųjų pirkimų sistema, pakeistas viešųjų pirkimų skyriaus vadovas, įdiegti ir taikomi Viešųjų pirkimų įstatymą bei kitus teisės aktus atitinkantys norminiai vidaus aktai, procedūros“, – 15min.lt teigė N. Samalavičius.

Pasak jo, ši informacija buvo perduota ir STT bei FNTT pareigūnams, tačiau tyrimai nebuvo pradėti.

Kodėl į akivaizdžius piktnaudžiavimus nebuvo kreipiamas dėmesys, STT atstovai 15min.lt paaiškinti negalėjo. Žadėti atsakymai redakcijai per dvi dienas pateikti nebuvo.

Ministras D. Pavalkis STT pastabų sau netaiko

Paklaustas, kaip vertina Vėžio instituto vadovo konkursą, profesorius teigė: „Negaliu nereaguoti į viešojoje erdvėje pasirodžiusią STT nuomonę, kad konkursas nebuvo vykdomas skaidriai. Teisės aktų man suteikta teise ir nustatyta tvarka su apeliacija kreipiausi į švietimo ir mokslo ministrą. Atsakymo kol kas nesu gavęs.“

15min.lt taip pat kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį.

Paklaustas, kodėl pats save paskyrė komisijos vadovu ir kodėl taip skubama nuo pareigų nušalinti N.Samalavičių, švietimo ir mokslo ministras teigė, kad Nacionalinis vėžio institutas nėra jokia išimtis:

„Tvarka, pagal kurią vyko konkursas, priimta dar 2011 m. Ji ne mano sugalvota. Aš pirmininkavau jau septintam mokslo tiriamųjų institutų vadovų konkursui iš eilės. Tai puiki proga padiskutuoti, ką institutas daro ir kokios jo problemos.“

Pasak jo, STT išvados dėl konkurso reiškia tik tai, kad egzistuojanti tvarka sudaro prielaidas nešvariems rinkimams. Tai siūloma ištaisyti kitiems institutų vadovų rinkimams.

D. Pavalkis teigė nežinantis visų Nacionalinio vėžio instituto veiklos peripetijų, tačiau pažadėjo siekti, kad būtų atliktas institucijos veiklos auditas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...