captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę

Lietuvoje siūloma įteisinti registruotą partnerystę.  Ją galėtų sudaryti ir du vienos lyties asmenys. Tai numatančias Civilinio kodekso pataisas Seime įregistravo Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijų frakcijų nariai.
Homoseksualų pora Čekijoje. B. Barausko (BFL) nuotr.
Homoseksualų pora Čekijoje. B. Barausko (BFL) nuotr.

Lietuvoje siūloma įteisinti registruotą partnerystę.  Ją galėtų sudaryti ir du vienos lyties asmenys. Tai numatančias Civilinio kodekso pataisas Seime įregistravo Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijų frakcijų nariai.

  Parlamentarai Dalia Kuodytė, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis, taip pat – Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, frakcijos nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Juras Požėla mano, jog Lietuvai jau metas įteisinti partnerystę kaip šeimos formą.

Projektu siūloma apibrėžti, kad partnerystė yra pilnametystės sulaukusių, giminystės ryšių nesiejamų ir santuokos nesudariusių sugyventinių monogamijos principu paremtas bendras gyvenimas šeimoje, abiem partneriams notariškai patvirtinus pareiškimą dėl partnerystės ir pasirašius sutartį.

Projektu siūloma įtvirtinti, kad partneriai sutartimi nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Pabrėžiama, kad partnerystė įstatyminio reguliavimo aspektu yra paprastesnė nei santuoka. Partnerystė gali būti nutraukiama skaidriai ir be ilgų teisinių ginčų, su kuriais susiduriama išsituokiant.

Partnerystė pagal įstatymą pradėtų galioti iš karto nuo pareiškimo dėl partnerystės užregistravimo gyventojų registre ir sutarties sudarymo momento.

Įstatymo projekto iniciatorė Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė sako, kad tūkstančiai žmonių gyvena palaikydami artimus ryšius ne santuokoje, tačiau jiems sunku apginti savo turtines ir kitas teises, vaikų interesus. To priežastis – kad partnerystė kaip santykių forma numatyta šalies Civiliniame kodekse, bet dėl įstatyminio reguliavimo spragų realiai neveikia.

Dalia Kuodytė. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Jokiais būdais nenorime sumenkinti santuokos reikšmės ir svarbos, bet norime, kad žmonės turėtų galimybę laisvai rinktis, kaip įteisinti savo santykius. Šiandien ne santuokoje gyvena šimtai, tūkstančiai porų – didelės jų dalies negalėtume pavadinti kitaip nei šeima. Todėl turime gerbti šių žmonių pasirinkimą ir užtikrinti jiems pilnavertį gyvenimą bei pagrindines teises, analogiškas toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros“, – sako įstatymo projekto iniciatorė D. Kuodytė.

Liberalė D. Kuodytė primena, kad dabar Lietuvos teisinėje sistemoje, skirtinguose įstatymuose vartojamos tokios sąvokos kaip „sutuoktiniai“, „sugyventiniai“,„partneriai, kurie gyvena įregistravę partnerystę“, „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą tuoktis“, tačiau registruota partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta ir realiai neveikia.

2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo buvo pabrėžta, kad pagal Konstituciją yra saugomos bei ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, tarp jų – santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurios yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Lietuvos gėjų lygos vadovas: tai revoliucija kai kurių parlamentarų galvose

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko antradienį pasveikino grupės parlamentarų siūlymą įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę, sakydamas, kad šis žingsnis paskatins diskusijas apie kartu gyvenančių homoseksualų teises.

„Įstatymai ne taip paprastai skinasi kelią, bet pats įstatymo pateikimas paskatins diskusijas pozityviąja prasme, ir aš manau, kad tabu šiuo klausimu daugiau nebebus“, - BNS antradienį sakė V. Simonko.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, „kur iki šiol šis klausimas nebuvo net svarstomas“.

Vladimiras Simonko. A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Įstatymo pateikimas yra savotiška revoliucija kai kuriose parlamentarų galvose. Manau, kad ši revoliucija užkrės ir kitus parlamentarus pozityviąja prasme“, – sakė V. Simonko.

Pasak jo, kartu gyvenančios homoseksualios poros, kurių statusas teisiškai nepripažįstamos, negali pasinaudoti daugybe galimybių, kurios prieinamos sutuoktiniams, pradedant paveldėjimu ir baigiant informacijos teikimu gydymo įstaigose įvykus nelaimei.

Pagal projektą, partnerystė būtų registruojama pilnamečiams pas notarą užregistravus pareiškimą. Ją registruojantys asmenys taip pat turėtų sudaryti sutartį, kurioje nustatytų bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2017 metų pradžios.

Pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę pritaria 15 proc. Lietuvos gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš. Apklausą bendrovė „Rait“ atliko Lietuvos notarų rūmų užsakymu. Lapkričio 7– 23 dienomis apklausta 1000 respondentų nuo 15 iki 74 metų.

Šiuo metu Lietuvoje partnerystė išvis nėra reglamentuota, jos negali įregistruoti ir skirtingos lyties asmenys.

Pernai vienos lyties asmenų partnerystę įteisino Estija.

Politologai prognozuoja, kad Seimas tam nesiryš

Politologai prognozuoja, kad Seimas nepritars šiam pasiūlymui, nes visuomenės nuomonė tam kol kas yra nepalanki.

„Atsižvelgiant į tai, kokios yra visuomenės nuomonės, didžioji dalis Seimo narių, manau, kad nesutiks su tomis pataisomis“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos fakulteto politologas Rytis Bulota pritaria, kad balsavimas turbūt bus neigiamas, tačiau jis pabrėžė, kad paramą galėtų padidinti šio klausimo vertinimas geopolitine prasme, demonstruojant Lietuvos paramą Vakarų vertybėms.

„Jeigu mes siekiame parodyti, kad kardinaliai skiriamės nuo Rusijos, neturime nieko bendro, tai tokio įstatymo priėmimas akivaizdžiai parodytų, kur Lietuva yra, kokioje vertybinėje erdvėje ji save mato“, – BNS sakė R. Bulota.

A. Butkevičius projektui nepritaria

Algirdas Butkevičius. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Politologų nuomonę patvirtina ministras pirmininkas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, kuris nepritaria siūlymui įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę.

„Ne, aš turiu savo nuomonę, kurią esu išsakęs ne vieną kartą. Ačiū“, – žurnalistams Vyriausybėje trumpai atsakė premjeras, paklaustas, ar palaikytų projektą.

Pasak A. Butkevičiaus, penki socialdemokratai, parašais parėmę partnerystės įteisinimą, neatspindi visos partijos pozicijos.

„Tai nėra oficiali (socialdemokratų pozicija) ir aš manau, kad frakcijoje šitas klausimas bus svarstomas“, – kalbėjo premjeras.

Įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę pasiūlė penki socialdemokratai ir keturi liberalai.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė nesusipažinusi su projekto, todėl negalinti jo komentuoti. „Nemačiau projekto, todėl negaliu vertinti ir atsakyti, turiu paskaityti patį projektą“, – BNS sakė parlamento vadovė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...