captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dula padeda gimdyvėms, bet nėra pribuvėja ar akušerė. Kas ji?

Nors paprastai dulomis tampa moterys, šias pareigas gali užimti ir vyrai, pasakoje dula Ingula Rinkevičienė. Dulos paprastai padeda gimdyvėms nuo pat nėštumo iki kūdikio priežiūros. Pati neseniai dula tapusi moteris tikina, kad populiarėjančios dulos paslaugos nėra tas pats, kas pribuvėja ar akušerė.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Nors paprastai dulomis tampa moterys, šias pareigas gali užimti ir vyrai, pasakoje dula Ingula Rinkevičienė. Dulos paprastai padeda gimdyvėms nuo pat nėštumo iki kūdikio priežiūros. Pati neseniai dula tapusi moteris tikina, kad populiarėjančios dulos paslaugos nėra tas pats, kas pribuvėja ar akušerė.

„Pribuvėja yra senas gražus žodis, kuris apibūdintų akušerę. Tai yra tas žmogus, kuris priiminėja, gaudo vaikus, lygiai taip pat, kaip akušerės tai daro ligoninėje. Dula nepriiminėja vaikų. Ji būna šalia, padeda psichologiškai, emociškai, fiziškai“, – aiškina I. Rinkevičienė.

– Kas yra dula?

– Dula yra sulietuvintas žodis. Jis kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „moters vergę“. Kitaip – patarnautoją. [Kai esi dula – LRT.lt] Negalvoji apie save, galvoji apie tą moterį, esi su ja, su šeima. Tai yra panašu.

– Kas yra pasaulinė dulų savaitė?

– Pasaulyje tai minima jau gana seniai. Pas mus – tik antrus metus. Visame pasaulyje visą savaitę vyksta įvairios akcijos. Dulos pristato save visuomenei. Gali būti koncertai, labdaringi renginiai.

– Principas yra paskleisti plačiau žinią apie tai, kas yra dulos ir ką jos veikia?

– Taip, būtent toks tikslas.

– O kas numatome Lietuvoje?

– Šiais metais numatomi netgi trys renginiai visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune ir Molėtuose.

– Kodėl pasirinkti Molėtai?

– Ten yra dulų, kurios veiklios ir nusprendė daryti tam tikrus renginius.

– Koks yra dulų pasiskirstymas regioniškai? Matyt, Vilniuje, kaip sostinėje, kurioje didžiausia žmonių koncentracija, dulų yra daugiausia?

– Be abejo, Vilniuje dulų kol kas yra didžioji dauguma. Keletas yra Kaune ir dar po keletą kituose mažesniuose miestuose, bet labai tikiuosi, kad jų padaugės. Klaipėdoje tikrai juntamas poreikis. Ten jų trūksta. Galbūt atsiras žmonių iš Klaipėdos, kurie kada nors mokysis ir išmoks. Klaipėda taip pat turės savo dulą.

– Pernai prisistatėte visuomenei. Bent jau Jūsų pranešime spaudai buvo teigiama, kad šios veiklos atstovės buvo egzotiška naujiena, o šiemet jau taip nebėra. Ar tikrai tas žinomumas yra didesnis? Kas per tuos metus įvyko?

– Žinomumas pasikeitė gal priklauso nuo kampelio, bet tai, be abejo, nebėra tokia egzotika kaip tada, kai išgirsti pirmą kartą. Matyt, tai ir keičiasi, kad yra moterų, kurios naudojasi dulos paslaugomis. Jų – gana nemažai. Be abejo, medikai susidūrė su dulomis.

– Sakydama dulos apibrėžimą, paminėjote, kas tai yra, bet kokios yra jos funkcijos? Ką dažniausiai daro dulos?

– Dula daugiausia bendrauja su šeima iki gimdymo. Gimdymas yra gana trumpas laikas, bet jo metu dula irgi būna šalia. Po gimdymo dula gana aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime, padeda su vaikeliu, žindymu, kartais – susitvarkyti su tam tikromis emocinėmis būklėmis po gimdymo.

– Yra trys etapai: prieš kūdikio gimimą, gimdymo periodas ir po gimdymo. Ką dulos daro, pradedant nuo pirmojo etapo? Kokią pagalbą teikia dažniausiai ir kokia yra reikalinga?

– Tai labai priklauso nuo šeimos, moters poreikių. Pirmą susitikimą, žinoma, klausai, ko moteris nori. Ištempęs ausis klausaisi, kokie yra lūkesčiai, koks žmogus ir ko apskritai laukia iš savo gimdymo. Ko ji norėtų, kas būtų, kas jai yra palanku. Tada, kai išgirsti žmogų, galima kažką daryti. Jeigu yra bėdų, baimių, galima jas spręsti.

– O gimdymo metu?

– Gimdymo metu, kaip sakoma, viskas jau yra post factum – kiek padaryta, tiek yra. Paprastai tai daugiau yra psichologinė, emocinė ir fizinė pagalba. Dažnai tėčiui gali būti netgi per sunku vienam susitvarkyti: laikyti kamuolį, kamuolys slysta, mamai reikia atsiremti... tada keletas papildomų rankų tikrai reikalingos.

– Kokia pagalba teikiama trečiojo periodo metu – po gimdymo?

– Po gimdymo, žinoma, žindymas yra viena pagrindinių iškylančių problemų, ypač mamoms, susilaukusioms pirmo vaikelio. Bet ne išimtis ir tos mamos, kurios susilaukė antro vaikelio. Kartais su pirmu nekyla jokių bėdų, atrodo, kad viskas bus gerai. Pasirodo, problemos kyla ir su antrais vaikais. Vaikai skirtingi, kaip ir mes visi. Yra ir tokie visiškai paprasti dalykai kaip buitis: kaip su tuo lėliuku gyventi, kaip jį maudyti, jo nebijoti.

– Jeigu esi nėščia, kada logiška ieškotis dulos?

– Paprastai apie septintą nėštumo mėnesį mamos jau galvoja, kaip jos gimdys. Tuo metu pradeda ieškoti. Būna įvairių situacijų. Kartais mamos ieško labai anksti. Dažniausiai tai susiję su didesnėmis baimėmis, kai paramos norisi labai anksti. Tada ieško labai anksti, bet dažniausiai – septintame nėštumo mėnesyje.

– LRT Radijo klausytoja domisi, kuo dula skiriasi nuo pribuvėjos?

– Pribuvėja yra senas gražus žodis, kuris apibūdintų akušerę. Tai yra tas žmogus, kuris priiminėja, gaudo vaikus, lygiai taip pat, kaip akušerės tai daro ligoninėje. Dula nepriiminėja vaikų. Ji būna šalia, padeda psichologiškai, emociškai, fiziškai.

– Koks yra dulų išsilavinimas?

– Turime pirmais metais baigusias dulas. Mokslai truko metus, susidėjo iš trijų modulių. Pirmas – psichologinis pasiruošimas, antras – anatomijos žinios ir trečias – praktika: įvairūs masažai, prisilietimai ir t. t. Mums dėstė įvairūs specialistai. [...] Tai – vieni stipresnių mokslų, jeigu imant visą pasaulį. Žinau, kad Anglijoje mokslai gali trukti penkias dienas arba ilgesnį savaitgalį ir jau gali gauti dulos kvalifikaciją. Pas mus taip nėra. Mes mokėmės ilgus metus. Tikrai įsigiliname į savo specialybę.

– Vadinasi, norėdama tapti dula, turi baigti kursus, gauti pažymėjimą, laikyti egzaminus?

– Panašiai. Reikia baigti kursus. Jeigu kažką praleidi, turi už tai atsiskaityti, perskaityti tam tikras knygas. Ne abejo turėtum atlikti praktiką – du gimdymai, kuriuose turėtum dalyvauti kaip dula.

– Ar logiška, kad, norėdama tapti dula, turi sudalyvauti gimdymuose kaip dula, tokia nebūdama?

– Taip, o kaip kitaip gauti praktikos? Visur universitetuose taip pat yra praktika, kad gautum kvalifikaciją.

– Kokių asmeninių savybių reikia dulai?

– Lankstumas, nuoširdumas. Net nežinau. Matyt, kiekviena turi savo cinkelį, žirniuką.

– Kodėl pati pasirinkote šią veiklą?

– Aš esu gana paprastas žmogus todėl einu ten, kur manęs reikia. Pajutau, kad esu reikalinga ir nebekilo klausimų, kodėl turėčiau neiti.

– Ar tos, kurios pačios nėra gimdžiusios, gali tapti dulomis? Ar vis dėlto asmeninė patirtis yra svarbi?

– Ji svarbi, bet yra gydytojų, akušerių vyrų, kurie nėra gimdę. Tikrai atsiranda ir tokių moterų, kurios labai stipriai įsijaučia, puikiai jaučia kūną ir žino, jaučia, kas vyksta.

– Jūs einate į gydymo įstaigas. Kaip jose esate priimamos? Ar iš teisinės pusės viskas yra pakankamai reglamentuota?

– Niekada negali pasakyti, kaip kur tave priims. Kartais nelabai mandagiai priima ir toje pačioje parduotuvėje prie kasų. Žmonės visur skirtingi. Įvairiausių gali būti situacijų, bet dula dirba pagal kodeksą. Mes turime savo darbo kodeksą, kurio laikomės. Tikrai neiname konfrontuoti. Iki šiol nėra nutikę jokių incidentų.

– Kokie pagrindiniai Jūsų kodekso principai?

– Dula nepriima sprendimų. Tai vienas pagrindinių principų. Sprendimus priima šeima. Gali kartais atrodyti, kad dula daro įtaką šeimai. Taip tikrai nėra. Šeima nešasi savo prioritetus. Kiekvieni yra skirtingi. Dalyvaujant gimdymuose, jeigu dažniau susiduri su ta pačia dula, matai, kad gimdymai vyksta skirtingai, nes žmonės skirtingai planuojasi, turi skirtingus poreikius ir lūkesčius. Mūsų darbas – palaikyti tai, ką nusprendžia šeima.

– LRT Radijo klausytojas teiraujasi, ar vyriškiai galėtų dirbti tokį darbą?

– Labai įdomus klausimas. Žinau, kad pasaulyje yra tokių vyrų. Jie turbūt labiau palaiko tėčių poziciją – kaip tėčiams įsijausti į tėčių vaidmenį. Bet tas žmogus tikrai drąsiai save vadina vyru dula.

– O Lietuvoje nėra?

– Lietuvoje kol kas ne, neturime, bet būtų labai įdomu.

– Kalbant apie šių paslaugų apmokėjimą, ar tai – asmeninis susitarimas? Ar yra kažkokie nustatyti tarifai? Kiek tai gali kainuoti?

– Pasaulyje, žinoma, kainų yra įvairių. Kiek žinau, Jungtinėse Amerikos Valstijose kaina priklauso nuo to, kokia dulos praktika. Kuo daugiau praktikos ji turi, tuo, paprastai, būna brangesnės. Jeigu dulos yra tik besimokančios ir trūksta praktikos, jos dažnai būna savanorėmis, dirba nemokamai, už auklės mokestį ar šeima apmoka degalus ir tiek.

– O Lietuvoje?

– Lietuvoje mes ką tik baigėme tuos mokymus. Kvalifikacijas gavome tik sausio pabaigoje. Viskas dar yra šviežia. Pati šią savaitę jau planuoju išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir dirbti apmokamai.

– Kokia Jūsų asmeninė patirtis – ar viskas vyko taip, kaip buvo mokymuose?

– Kas kartą vis kitaip. Kaip sakiau, kiekvienas gimdymas neša savo vėliavą ir visada yra skirtingas, skirtingi žmonės. Dėl to yra beprotiškai įdomu. Dabar tiek suprantu, kad niekada negali sustoti mokytis. Kiekviena moteris ir šeima įneša savo pamokas. Labai smagus ir geras darbas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...