captcha

Jūsų klausimas priimtas

2012-aisiais sulaukėme Garliavos istorijos atomazgos

2012-aisiais tęsėsi istorija, padalijusi Lietuvą į dvi spalvas – violetinę ir kitą. Po įnirtingo globėjos Neringos Venckienės pasipriešinimo, antstolei pasitelkus kone 250 policininkų, Laimutės Stankūnaitės dukrelė atiduota mamai, kaip buvo nurodęs teismas. Pradėti nauji tyrimai, dabar jau prieš tuos, kurie davė melagingus parodymus ir darė įtaką tetos namuose įkalintai mergaitei.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

2012-aisiais tęsėsi istorija, padalijusi Lietuvą į dvi spalvas – violetinę ir kitą. Po įnirtingo globėjos Neringos Venckienės pasipriešinimo, antstolei pasitelkus kone 250 policininkų, Laimutės Stankūnaitės dukrelė atiduota mamai, kaip buvo nurodęs teismas. Pradėti nauji tyrimai, dabar jau prieš tuos, kurie davė melagingus parodymus ir darė įtaką tetos namuose įkalintai mergaitei.

Nepaisant Prezidentės palaikymo, N. Venckienė neteko teisėjos darbo, bet sukūrusi „Drąsos kelio“ partiją pateko į Seimą. Dar vienas nuosprendis daug atgarsio sukėlusioje byloje – Andriaus Ūso išteisinimas – paskelbtas praėjus ketveriems metams po Drąsiaus Kedžio teisėsaugai rašyto pareiškimo apie galimus nusikalstamus veiksmus jo mažametės dukters atžvilgiu. Tiesa, nuosprendis apskųstas.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas pabrėžė, kad dėl A. Ūso nekaltumo abejonių nėra. Anot teismo, reali D. Kedžio dukrelės seksualinė patirtis įgyta Kedžių namuose, kai tėvas mažylę įkyriai klausinėjo, filmavo psichiškai traumuojančiuose epizoduose. D. Kedžio išplatintas vaizdo įrašas sumontuotas iš pusšimčio epizodų, mažylė ištvėrė vos ne dešimt filmavimo seansų.

„Vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio – 2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“, – sakė teisėjas Audrius Cininas.

Neseniai nusivilkusi teisėjos mantiją dviem žmogžudystėmis įtariamo D. Kedžio sesuo N. Venckienė šį teismo nuosprendį pavadino valstybės vardu skelbiamu melu.

„Nepabaigus pedofilijos bylos, mergaitės atmintis buvo ištrinta“, – kalbėjo N. Venckienė.

Prokuroras jau pradėjo ikiteisminius tyrimus prieš asmenis, kurie tą vaiko atmintį trynė, sąmoningai pūtė pedofilijos istoriją, melagingai liudijo teismui. Nemalonumai gresia ir dabar į Seimą išrinktai N. Venckienei. Įtariama, kad būdama dukterėčios globėja, N. Venckienė nevykdė teismo sprendimo, priešinosi  pareigūnams.

Po nepavykusio pirmojo bandymo antstolė dar kartą paragino tetą geruoju perduoti vaiką mamai ir įspėjo, kad prieš pasipriešinusius bus panaudota jėga. Toks scenarijus ir užvirė ankstų gegužės rytą.

Tačiau pastatyta prieš stiklą mažoji globotinė turėjo suaugusiųjų nurodymu vyti pareigūnus šalin.

Iškentusi tokį košmarą mažoji pagaliau buvo ant mamos rankų, teta prarado globėjos galias. 

„Čia nusikaltimai daromi, čia išgamos, iškrypėliai užvaldė valstybę, o šituos aš galiu pavadint šunimis“, – mergaitės perdavimą tuomet komentavo N. Venckienė.

Ta ilga kova kažin ar būtų tiek užsitęsusi, jei vaiko laikinoji globėja nebūtų suradusi užtarėjų tarp politikų ir net aukščiausių šalies vadovų. Štai Seimo pirmininkė Irena Degutienė net pasitelkusi Bibliją ragino mamą nepaisyti teismo, palikti savo vaiką laikinajai globėjai. Prezidentė svarstė, kad N. Venckienė paiso teismo nurodymų, nors ir neperduoda dukterėčios jos mamai.

„Kiek žinau, Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti dukrą, tai yra atiduoti mergaitę, jei mergaitė su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą“, – kabėjo Dalia Grybauskaitė.

Dar šalies vadovė įspėjo, kad prievarta vaiko atžvilgiu negalima. Tuo metu mažoji laikyta Kedžių namuose izoliuota ne tik nuo motinos, bet nuo visos aplinkos, bauginta baisumais, kurie jos laukia grįžus pas motiną – ją užsienyje parduos.

Po Venckų namo šturmo pareigūnams teko neigti gandus apie į užsienį išvežtą  mergaitę, tačiau tuo negalintys patikėti „gynėjai“ sugužėjo po N. Venckienę palaikiusių Prezidentės ir Seimo pirmininkės langais.

Prezidentei teko pylos ir užsienyje – per vizitą Čikagoje protestuotojai užstojo kelią, apsaugai teko skirstyti žmones, kad galėtų pravažiuoti.

Garliavoje užsimezgusio pilietinio judėjimo aktyvistai teigė protesto akcijomis sieksiantys paveikti valdžią, kad ši stotų į tiesos ir teisingumo pusę, sutramdytų teisėtvarkos bei slaptąsias tarnybas. Tokius didelius užmojus užsibrėžęs protesto judėjimas netruko suskilti į kelis judėjimus ir partiją. Buvę bendražygiai pratrūko vieni kitus kaltinti išdavystėmis ir bendradarbiavimu su specialiosiomis tarnybomis.

Kuo labiau artėjo seimo rinkimai, tuo labiau didėjo priešprieša. „Drąsos kelio“ vedlė svajojo apie 40 parlamento mandatų, tačiau gavo 6 kartus mažiau. Dabar šios partijos atstovų Seime šalinasi net anksčiau Kauno teisėją užjautę politikai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...