captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokio privalumo prieš liberalus netenka TS-LKD

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) teks išmokti bendrauti su Liberalų sąjūdžiu kaip su lygiaverčiu partneriu, o ne iš vyresniojo brolio pozicijų, kaip buvo iki šiol, LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Pasak politologų, dešiniųjų rinkėjai nebeatiduos savo balso konservatoriams vien todėl, kad jie iki šiol buvo stipresnė ir tuo patrauklesnė partija centro dešinėje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) teks išmokti bendrauti su Liberalų sąjūdžiu kaip su lygiaverčiu partneriu, o ne iš vyresniojo brolio pozicijų, kaip buvo iki šiol, LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Pasak politologų, dešiniųjų rinkėjai nebeatiduos savo balso konservatoriams vien todėl, kad jie iki šiol buvo stipresnė ir tuo patrauklesnė partija centro dešinėje.

Paskutinė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad Liberalų sąjūdis per keturis mėnesius padvigubino savo rinkėjų gretas. Pasak centro vadovo sociologo Vlado Gaidžio, jei rinkimai vyktų šiandien, už liberalus savo balsą atiduotų 18 proc. atėjusiųjų balsuoti. TS-LKD reitingų lentelėse laikosi gana stabiliai: jie gautų 13 proc. atėjusiųjų balsuoti balsų.

Politologai pastebi, jog neretai dešiniųjų rinkėjai, svarstydami, palaikyti liberalus ar konservatorius, savo balsą atiduodavo pastariesiems ne tik dėl įsitikinimų ar simpatijų, bet ir nenorėdami, kad jų balsas būtų „prarastas“. Antai per 2011 m. savivaldos rinkimus Vilniuje Liberalų sąjūdis negavo nė vienos vietos savivaldybės taryboje, ir būtent tokio rezultato perspektyva galėdavo lemti kai kurių rinkėjų apsisprendimą balsuoti ne už liberalus, o už konservatorius-krikdemus. Spėjama, kad, šių dviejų partijų populiarumui susilyginus, dvejojantys rinkėjai gali ramia sąžine palaikyti Liberalų sąjūdį ir neberemti TS-LKD.

Kaip naujienų portalui LRT.lt aiškino politikos apžvalgininkas V. Savukynas, šiuo metu vyksta žiauri kova, kas taps pirmąja partiją dešinėje. „Anksčiau konservatoriai laikė save stipresniuoju partneriu, o į liberalus žvelgė kaip į jaunesnįjį brolį. Liberalams šis požiūris nelabai patikdavo, ir dabar rinkimai rodo, kad šios dvi partijos – lygiavertės. Konservatoriams dabar yra didžiulis iššūkis išmokti su savo partneriais liberalais bendrauti kaip su lygiaverčiu partneriu, o ne iš vyresniojo pozicijų“, – komentuoja V. Savukynas.

Pasak politikos apžvalgininko, tai rinkėjų daliai kuri nori balsuoti už stipresnįjį, dabar taps aišku, kad balsuoti už liberalus ar konservatorius yra lygiavertiška. „Jei arčiau širdies liberalai, rinkėjas galės atiduoti balsą jiems“, – pridūrė V. Savukynas.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad rinkėjams svarbūs ir partijų lyderiai.

B. Barausko (BFL) nuotr.

„Jei partijų lyderiai yra vertinami kaip potencialūs nugalėtojai ir Vyriausybės vadovai, tai tas lyderiavimas gali būti svarbus. Ta partija, kuri turės labiau tinkamą į premjero postą lyderį, žinoma, įgaus tam tikrą pranašumą. Tokia partija galės savo rinkimų kampaniją pakreipti ta linkme, kad turi aukščiausios kategorijos lyderį, yra pasiruošusi formuoti Vyriausybę ir turi ne tik tinkamus kandidatus į ministrus, bet ir į premjero poziciją. Šia prasme nugalėtojo įvaizdis yra gana patrauklus ir, manau, kai kuriais atvejais gali padėti privilioti papildomą balsą“, – aiškina T. Janeliūnas.

Savo ruožtu bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė pastebi, kad Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD elektoratai stipriai skiriasi.

„Skiriasi visų pirma amžiaus grupėmis. Iki šiol praktiškai 60 proc. rinkėjų, kurie balsuodavo už TS-LKD, buvo vyresni nei 60 metų. Už TS-LKD vidutinio amžiaus ar jaunesnių rinkėjų nelabai balsuodavo. Liberalų problema buvo ta, kad turėjo gana didelį palaikymą visuomenėje, bet jų rinkėjai buvo jaunesni ir rinkimų dieną prie balsadėžių neateidavo. Liberalų sąjūdis neturėjo tokio disciplinuoto rinkėjo, kaip konservatoriai. Bet per pastaruosius penkerius metus liberalų rinkėjas „paseno“, ta, grupė, kuri buvo iki 30 m., peržengė trisdešimtmečio ribą ir tapo sėslesni, ateina į rinkimus“, – LRT.lt komentavo R. Ališauskienė.

Kaip teigia sociologė, didelio rinkėjų persidengimo tarp LS ir TS-LKD partijų nėra, jis didesnis tarp partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos. „Kol dar buvo Liberalų ir centro sąjunga, tai buvo šios partijos rinkėjų persidengimas su Liberalų sąjūdžiu, o konservatoriai buvo atskira partija“, – teigia R. Ališauskienė.

Tačiau visai kitokia situacija prezidento ir tiesioginiuose merų rinkimuose. „Per tiesioginius merų rinkimus Vilniuje konservatorių rinkėjams Liberalų sąjūdžio kandidatas Remigijus Šimašius tiko labiau nei konservatorių atstovas Mykolas Majauskas. Gal ši tendencija vystysis ir toliau, daug ką parodys Seimo rinkimai 2016-aisiais“, – nurodo R. Ališauskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...