captcha

Jūsų klausimas priimtas

URK pirmininkas B. Juodka: Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai turime atverti ES duris

Penktadienį Seime surengtoje Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos konferencijoje aptartos Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės politinės plėtros galimybės ir laukiami rezultatai Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Rygoje. Renginio dalyviai taip pat kalbėjo apie Europos integracijos pamokas, regioninio bendradarbiavimo vaidmenį.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Penktadienį Seime surengtoje Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos konferencijoje aptartos Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės politinės plėtros galimybės ir laukiami rezultatai Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Rygoje. Renginio dalyviai taip pat kalbėjo apie Europos integracijos pamokas, regioninio bendradarbiavimo vaidmenį.

Pranešimą konferencijoje skaičiusio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Benedikto Juodkos įsitikinimu, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją dėl regiono saugumo, energetinės nepriklausomybės ir kitų svarbių klausimų trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimas turi grįžti prie naujo solidarumo etapo. Jis akcentavo, kad Baltijos valstybėms, kelyje į ES besimokiusioms iš Šiaurės šalių, atėjo laikas dalytis patirtimi su Rytų partnerystės šalimis.

B. Juodka pabrėžė, kad Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai turime atverti ES duris – suteikti narystės ES perspektyvą. Seimo komiteto vadovas pripažino, kad pagrindinis Rytų partnerystės proceso stabdys yra Rusija.

„Svarstant santykių su Rusija perspektyvas, būtina ir toliau išlaikyti ES vieningą balsą <...>. Labai stirus balsas tenka JAV <...>. Visos demokratinės tarptautinės bendruomenės pareiga – smerkti agresorių ir jį izoliuoti, tuo pat metu visapusiškai padedant Ukrainai ir jos žmonėms apsiginti. Bet kokie ateities sprendimai turi visiškai atitikti ir gerbti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak jo, mūsų valstybių kalbėjimas vieningu balsu tampa gyvybiškai svarbus. B. Juodna neabejojo, kad Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas plėsis ir kaimyniniuose regionuose. Jo teigimu, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos ir kitų Rytų partnerystės šalių nepriklausomybė, saugumas ir stabilumas yra visos Europos saugumo ir stabilumo prielaida.

Seimo Užsienio reikalų komiteto Baltijos reikalų pakomitečio sekretorius, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Romualdas Ražukas pabrėžė regioninio bendradarbiavimo, kuris yra svarbus elementas siekiant kiekvienai valstybei integruojantis į ES, svarbą.

Konferencijoje šia tema savo nuomonę taip pat išsakė Estijos Rytų partnerystės centro vadovė Margė Mardisalu-Kahar, GUAM demokratijos ir ekonominio vystymosi organizacijos generalinis sekretorius Valeris Chechelašvilis.

Apibendrindamas Rytų partnerystės temą Vytauto Didžiojo universiteto Šiaurės Europos ir Baltijos šalių studijų avilio vadovas prof. dr. Mindaugas Jurkynas atkreipė dėmesį, kad būtina stiprinti paramą Rytų partnerystės šalims, ir ne tik ES lygmeniu, taip pat siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Pietų Europos šalimis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...