captcha

Jūsų klausimas priimtas

Balkono daržininkystė – būdas įveikti stresą

Lietuviai šiuo metu valgo 30 proc. mažiau daržovių, nei rekomenduoja sveikatos specialistai. Vis dėlto sėklų pardavėjai pastebi, kad kovo ir balandžio mėnesiais įsigyti sėklų atskuba vis daugiau jaunų šeimų. Daržovių auginimui nebūtina turėti nuosavo žemės lopinėlio – pastaruoju metu vis daugiau naujų išveistų daržovių veislių sėklų žymima užrašu „tinka auginti terasoje ir balkone“. Sėklų bendrovės vadovas Ramūnas Ažukas teigia, jog tokia veikla mažina stresą, ramina ir kainuoja gerokai pigiau, nei vizitai pas psichologą. LRT.lt domisi, kokios šįmet yra daržovių ir prieskoninių žolelių „mados“, kokios naujovės ir ką specialistai patartų visiškai „žaliems“ daržininkams.
Agurkų daigai vazonėliuose. K. Vanago (BFL) nuotr.
Agurkų daigai vazonėliuose. K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuviai šiuo metu valgo 30 proc. mažiau daržovių, nei rekomenduoja sveikatos specialistai. Vis dėlto sėklų pardavėjai pastebi, kad kovo ir balandžio mėnesiais įsigyti sėklų atskuba vis daugiau jaunų šeimų. Daržovių auginimui nebūtina turėti nuosavo žemės lopinėlio – pastaruoju metu vis daugiau naujų išveistų daržovių veislių sėklų žymima užrašu „tinka auginti terasoje ir balkone“. Sėklų bendrovės vadovas Ramūnas Ažukas teigia, jog tokia veikla mažina stresą, ramina ir kainuoja gerokai pigiau, nei vizitai pas psichologą. LRT.lt domisi, kokios šįmet yra daržovių ir prieskoninių žolelių „mados“, kokios naujovės ir ką specialistai patartų visiškai „žaliems“ daržininkams.

Užauga net ant servetėlės

Bendrovės „Nojaus sėklos“ pardavėja Vilė Baublienė teigia, jog gyventojai šiuo metu aktyviai perka pomidorus, kurių sodinimo laikas jau beveik praėjo. Jei norite užsiauginti nuosavų pomidorų, reikėtų pasiskubinti.

„Kadangi jau praktiškai praėjo laikas pasėti pomidorus ir paprikas, tai kol kas juos labiausiai ir pirko. Pomidorų prašo visokių – vieni į balkonus nori smulkių vaisių, o kiti kaip tik sako, kad su kekiniais pomidoriukais „nėra ką veikti“. Šiuo metu labai perka ridikėlius, salotas, špinatus, krapus, petražoles. Juos jau galima sodinti į nešildomus šiltnamius“, – sakė V. Baublienė.

Paklausta, kokias daržoves būtų lengviausia užsiauginti, bendrovės atstovė patarė pradėti nuo pipirinių. Jos auga ištisus metus, ir šiai prieskoninei žolelei nereikia net žemės – ji išauga ant lėkštėje patiestos sudrėkintos vatos ar servetėlės gabalėlio.

Taip pat lengva pačiam užsiauginti  bazilikus, mairūną. Pasak V. Baublienės,šiemet sėklų pasiūlos naujovė yra tamsios spalvos bazilikas, tačiau pirkėjai kol kas mieliau renkasi tradicinės spalvos prieskonines žoleles.

Dauguma naujovių – balkono daržininkams

Bendrovės „Sėklos.lt“ generalinis direktorius Ramūnas Ažukas teigia, jog pirkėjai šiais metais itin susidomėjo kopūstais.

„Pirkėjai šiuo metu labiausiai perka pomidorų, agurkų, burokėlių , žirnių, salotų, ridikėlių, moliūgų, cukinijų, petražolių, krapų gražgarsčių, bazilikų sėklas. Šiemet, kitaip nei ankstesniais metais, daug aktyviau perkamos  įvairiausių kopūstų sėklos: lapinių, savojos, Briuselio, baltagūžių, ropinių, žiedinių, raudongūžių“, – sakė R. Ažukas.

Generalinio direktoriaus teigimu, ant kai kurių pakelių yra užrašas „Balcony and terrace“ – šias daržoves kuo puikiausiai galite užsiauginti ir balkone. Tokį ženklelį šiuo metu turi vienos veislės cukinijos, dviejų veislių paprikos ir dviejų veislių salotos.

Specialistų teigimu, pomidorus jau reikėjo pasisėti, arba reikėtų sėti nedelsiant. K. Vanago (BFL) nuotr.

„Balkone siūlome bandyti užsiauginti pomidorų ar savidulkių agurkų, žirnių, pupelių, mangoldų, špinatų, lapinių petražolių, krapų. Tačiau tokioje aplinkoje neužaugtų kopūstai, morkos, baklažanai, burokėliai, ridikai“, – perspėjo R. Ažukas.

Jo atstovaujama bendrovė kasmet į rinką pateikia 20–30 proc. naujų veislių daržovių sėklų. „Senos“ veislės keičiamos naujomis, pasižyminčiomis geresnėmis derlingumo, skonio, formos, atsparumo ligoms savybėmis. Šįmet kaip niekad daug naujienų būtent ir skirta tiems, kurie daržoves augina balkonuose ar terasose.

„Gausu veislių, kurios ne tik derlingos, bet ir lengvai auginamos, pavyzdžiui, cukinijos „Paladin H“ – dekoratyviais lapais ir aukso spalvos vaisiais. Norintiems iššūkių siūlome sėti dygliuotuosius ožerškius žinomus kaip ,,Goji uogos“, – rekomendavo R. Ažukas.

Lietuviai ignoruoja daržoves

Bendrovės generalinis direktorius nė karto nebandžiusiems kapstytis po daržą patarė pradėti nuo tokių lengvai auginamų daržovių, kaip cukinijos, salotos, petražolės. Pirmiausia apsirūpinkite pirštinėmis, nedideliu vandens purkštuvu, durpių substratu ar kompostu ir ekologiškomis trąšomis. Taip pat reikės daigyklos, vazonėlio ar lovelio – priklausomai nuo to, kiek vietos turite.

„Svarbu ne tik ką sėti, tačiau ir kaip sėti bei auginti. Kovo–balandžio mėnesiais – tinkamas metas sėklas sėti į daigyklas. Talpykla pripildoma kambario temperatūros durpių substrato ar komposto. Substratas sudrėkinamas prieš sėją ir turi išlikti purus. Pasėjamos sėklos. Itin smulkios ir lengvos sėklos lengvai prispaudžiamos, o stambesnės užberiamos 1–2 cm substrato sluoksniu. Pasėlis drėkinamas apipurškiant nestipria vandens ir ekologiškų organinių trąšų tirpalo srove. Sėklos sudygsta per 10–14 dienų. Jei reikia, daigeliai persodinami (pikuojami) į vazonus ar lovelius“, – patarė R. Ažukas.

Jo turimais duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą vidutiniškai suvartoja apie 290 gramų daržovių, nors sveikatos specialistai jų suvartoti rekomenduoja apie 400 gramų. Taigi pavasaris ir vasara – pats metas bent jau pamėginti priartėti prie gydytojų rekomendacijų.

„Kita vertus, kokios kokybės daržovės prekybos centruose? Turime sutikti, kad savo rankomis užaugintos ir ekologiškai puoselėtos daržovės neabejotinai ir sveikesnės, ir skanesnės už tas, kurias perkame parduotuvėje ar turguje“,– sakė R. Ažukas.

R. Ažuko teigimu, daržovių auginimas ir priežiūra mažina stresą, suteikia malonių emocijų. K. Kavolėlio (BFL) nuotr.

Jis taip pat pripažino pastebintis tendencija, jog sėklų dairytis traukia vis jaunesni žmonės. Jie aktyviai klausinėja ir ieško patarimų.

„Jie domisi viskuo: nuo sėklų veislių skirtumų, skonio savybių iki elementaraus daržininkystės pradžiamokslio. Jauni žmonės siekia patys ekologiškai  auginti sau ir savo vaikams.  Pasimėgauti savais prieskoniais ir kai kuriomis daržovėmis galima ir gyvenant bute. Šis auginimo būdas ypač išpopuliarėjo per paskutinius trejus metus. Balkone ar ant palangės gali augti bazilikai, mėtos, špinatai, pomidorai, paprikos ir net baklažanai“, – teigė R. Ažukas.

Kapstymasis vazonuose ir lysvėse – kaip psichologo pagalbą

Bendrovės vadovas pridūrė, jog kapstymasis lysvėse ar vazonuose taip pat yra vienas iš streso mažinimo būdų.

„ Rankų sukišimas į žemę ramina, atitraukia nuo visų „žemiškų“ problemų, nukreipia mintis. Pasak psichologų, sodinimas suteikia malonaus laukimo – stebi, kaip dygsta augalas, džiaugiesi rezultatu, jeigu augini prieskonius ar daržoves – gardini jais savo patiekalus, tuomet net skonis atrodo geresnis. Sodinimas yra vienas iš paprasčiausių būdų įveikti stresą, be to, tai daug pigesnis metodas, nei vaikščioti į konsultacijas pas psichologą“, – šmaikštauja R. Ažukas.

Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos vedėja Teresė Jokšienė daugybei žmonių yra patarusi, kaip užsiauginti egzotinių vaisių. Moterį labiau domina išskirtiniai augalai ir vaisiai, kurių gausu universiteto oranžerijoje, tačiau ji sutiko pasidalinti keliais patarimais ir dėl įprastų daržovių sėjimo.

„Dauguma po žiemos jaučia tokį organizmo apsnūdimą, nėra jėgų, trūksta mikroelementų. Jei norime savo daržovių ar žolelių, pirmiausia reikia pagalvoti, kaip greitai norime rezultato – pavyzdžiui, ridikėlių ir saulėgrąžų daigai išdygsta labai greitai, ir juos iškart galime pjauti ir valgyti. Dar skanūs kviečių ir avižų daigai. O jei norime užsiauginti daržoves ar vaisius vasarai, tai, sakyčiau su paprikomis – jau striokas. Reikėjo pasisėti anksčiau, bet jei nepasisėjom – sėkim. Pomidorus taip pat jau galime sėti, salierus,“ – kalbėjo T. Jokšienė.

Pirmiausia visiems augalams ir daržovėms reikia šviesos, tad jei jūsų balkonas pasislėpęs po galingais medžių vainikais – jame be dirbtinio apšvietimo niekas neužaugs.

Tuomet galima įrengti papildomą apšvietimą. Augalų specialistė teigė, jog augalas, užaugęs dirbtinėje ir saulės šviesoje, savo skonio savybėmis ar išvaizda nesiskirs.

Ridikėliai iš bendrovės „Sėklos“ Kaišiadorių raj. vykdomų daržovių savybių tyrimo laukų. Bendrovės nuotr.

Daržovės – kaip interjero dekoro elementas

LEU Oranžerijos vadovės teigimu, turint sąlygas, antai dideles talpas ir lašą išradingumo, balkone, matyt, pavyktų užsiauginti net bulves su moliūgais.

„Daržovės taip pat gali būti namų puošmena. Pavyzdžiui, pupelės – ir žydi, būna labai spalvotomis ankštimis. Galite pasidaryti tvorelę, ir šie augalai ja „lips“, sukurs savitą dekorą. Taip pat salotų būna įvairiaspalviais lapais. Daržovių būna labai dekoratyvių“, – teigė T. Jokšienė.

Botanikė taip pat perspėjo visus, mėgstančius iš vaisių knebinėti sėklas, jog jas pasėjus gali išdygti ne toks vaisius, kokį suvalgėte.

Tačiau jaunų ūglių auginimui galima panaudoti pusę daržovės. Pavyzdžiui, įsmeigus nupjautą morką į žemę, pradės dygti nauji lapeliai, kuriuos galima vartoti maistui.

Tokiu pat būdu galima užsiauginti salierus ir petražoles. Tereikia kelis centimetrus šaknies įspausti į žemę. Štai ir būdas greitai gauti natūralių vitaminų apsnūdusiam organizmui pažadinti.

Mėšlas – naudingas ir gražus

T. Jokšienė antrino sėklų pardavėjams, jog  svarbus veiksnys, lemiantis jūsų derlių – tai substratas, kuriame augs daržovės.

Agurkai iš bendrovės „Sėklos“ Kaišiadorių raj. vykdomų daržovių savybių tyrimo laukų. Bendrovės nuotr.

„Viena iš naujovių, kuria pamačiau parduotuvėse – tai perpuvęs mėšlas. Tiesa, labiau reklamuojamas durpinis substratas. Jis geras tuo, jog šiame substrate nėra ligų ir parazitų. Tačiau minusas – jei jis perdžiūsta, nebesugeria vandens. Durpės duoda purumo, tačiau aš visuomet rekomenduoju įmaišyti ko nors molingo. Kad ir daržo žemės. Tuomet, jei substratas išdžiūsta, palietas jis vėl gerai sugeria vandenį. O grįžtant prie perpuvusio mėšlo – jame yra daug mikroelementų, kas leidžia vystytis mikroorganizmams. Visi mes gąsdinami, kad bakterijos sukelia ligas,  tačiau didžioji dalis šių mikroorganizmų yra gerieji. Mėšlas tikrai yra bekvapis, ir nėra to įspūdžio, kokį galime įsivaizduoti, išgirdę pavadinimą – jis paruoštas, gražus ir labai pagerina dirvos struktūrą, maistinių medžiagų įsisavinimą“, – patarė T. Jokšienė.

Perpuvusį mėšlą botanikė patarė permaišyti su žeme ar durpėmis.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Augalininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Karklelienė pataria daržovių sėklas pirkti specializuotose parduotuvėse. Jei ilgitės senųjų lietuviškų veislių daržovių ir vaisių, jų galite atrasti agrarinių ir miškų mokslų centro prekybos paviljone. Institute Daržo augalų selekcijos sektoriaus mokslo darbuotojai ne tik kuria daržo augalų veisles ir hibridus, bet ir vykdo jų sėklininkystę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...