captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorai atskleidžia tyrimo detales: kratos Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių regionuose

Prieš Lietuvą ir jos narystę tarptautinėse organizacijoje raginę kovoti asmenys sulaukė atkirčio – jų namuose, darbovietėse atliktos kratos, per kurias ieškoma ryšių tarp šių asmenų ir Lietuvai priešiškos valstybės organizacijų.
D. Umbraso (BFL) nuotr.
D. Umbraso (BFL) nuotr.

Prieš Lietuvą ir jos narystę tarptautinėse organizacijoje raginę kovoti asmenys sulaukė atkirčio – jų namuose, darbovietėse atliktos kratos, per kurias ieškoma ryšių tarp šių asmenų ir Lietuvai priešiškos valstybės organizacijų.

Kol kas identifikuoti devyni burtis į grupes ir kovoti prieš Lietuvą raginę asmenys, tačiau tikėtina, kad jų gali būti daugiau. Pareigūnai kol kas neatskleidžia, ar turi duomenų, kad minėti asmenys iš Lietuvai priešiškos valstybės organizacijų už savo veiklą gaudavo pinigų.

Klaipėdos apygardos prokuratūrą šį ikiteisminį tyrimą atlieka todėl, kad šiame regione išplatinta daugiausia proklamacijų. Jose buvo raginimai burtis į grupes ir eiti prieš Lietuvos valdžią, prieš narystę tarptautinėse organizacijose – NATO ir ES, prieš JAV.

Kratos ketvirtadienį atliktos 12-oje vietų. Viena jų – spaustuvė Šilutės rajone, Traksėdžių kaime. Joje ir spausdintos proklamacijos, kurių buvo apie 6 tūkst. vienetų.

Kratos vyko Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių regionuose. Daugiausia jų atlikta Klaipėdos ir Vilniaus regionuose.

„Kratos atliekamos, nes stengiamasi nustatyti, kas kūrė tas proklamacijas, ieškoma šių asmenų ryšių su galimai Lietuvai priešiškos valstybės įvairiomis organizacijomis, kurios gali veikti prieš mūsų respubliką“, – ketvirtadienį po pietų surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Minkevičius.

Jis teigė, jog kol kas neturi duomenų, ar kuris nors iš minimų devynių asmenų yra sulaikytas. Tačiau tikėtina, jog taip gali nutikti. Tikėtina ir tai, kad išaiškintų įtariamųjų gretos dar padidės.

„Dalis tų žmonių, kurie jau identifikuoti, tarpusavyje yra susiję. Ar visi, neaišku. Kratos tam ir atliktos, kad būtų gauti jų susirašinėjimų duomenys, tada viskas bus aiškiau“, – teigė vyriausiasis prokuroras.

Paklaustas, kodėl devyni asmenys ragino burtis kovoti prieš Lietuvos valstybę, S. Minkevičius tikino, jog kalbėti apie veiklos motyvus dar anksti.

Pasak jo, tiriamas „bent vienas epizodas“ dėl internetinėje erdvėje išsakytų grasinimų prezidentei Daliai Grybauskaitei, taip pat tikrinama proklamacijose nurodytų internetinių puslapių ltnacionalistas.worldpress.com bei tautiniaisocialistai.yandex.ru veikla.

Tarp tų devynių pavardžių yra Milda Bartašiūnaitė, Giedrius Grabauskas, Vaidas Lekstutis, kuris įkūrė organizaciją „Būkime vieningi“ ir nuolat skleidžia Lietuvą menkinančią informaciją.

Kitų pavardžių vyriausiasis prokuroras atskleisti nenorėjo, nes esą Lietuvoje galioja asmens duomenų apsauga.

„Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime dar niekam nepareikšti. Tačiau kai bus kratų rezultatai, o jų galime tikėtis galbūt kitą savaitę, gali būti, jog pranešimai apie įtarimus dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos kai kuriems asmenims bus įteikti“, – teigė S. Minkevičius.

Kada tai virsta antikonstitucine veikla?

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka DELFI pabrėžė, kad pagal Lietuvos įstatymus baudžiama už organizacijų ar ginkluotų grupių kūrimą ar dalyvavimą jose, jeigu šių grupių tikslas yra pakeisti konstitucinę santvarką, kėsintis į Lietuvos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą.

Šiuo atveju atsakomybė egzistuoja, jeigu veiksmai yra tyčiniai ir tikslingi: veikiama prieš demokratinę santvarką, siekiama Lietuvą suskaldyti.

„Aš aiškinu taip, kad įstatymų leidėjas sako, jog ne bet kuris yra baudžiamas už tokius veiksmus, o tas, kuris tuo tikslu kuria kažkokią grupę“, – sakė R. Jurka.

„Mano supratimu, kad jeigu pavieniais asmenys ar jų bendraminčių grupelės išreiškia savo nuomonę vienais ar kitais klausimais, bet ji neatitinka daugumos nuomonės, tai aš vargiai galėčiau sakyti, kad tai tokia grupė, kuri kėsinosi į konstitucinę santvarką. Tai turi būti tokia grupuotė (motyvai net nelabai svarbu), kurios tikslas yra pakirsti, susilpninti Lietuvos valstybę, pasitikėjimą ja“, – teigia profesorius.

Pasak teisininko, jeigu asmuo tiesiog išsako savo nuomonę, tai atitinka saviraiškos laisvę, nors žodžio laisvė irgi nėra begalinė, ji turi ribas.

„Tačiau, žinoma, jeigu konkretus žmogus nuolat ir sistemingai reiškia nuomonę, kuri piktina save gerbiančius Lietuvos piliečius, imasi veiksmų – publikuoja straipsnius, demonstruoja kažkokią simboliką – tada jau galima kalbėti apie priartėjimą prie tokios grupės kūrimo. Bet tai turi būti grupė. Pavieniai asmenys nėra tokios atsakomybės subjektais“, – sako R. Jurka.

Pašnekovas pripažino, kad įrodyti prieš Lietuvos valstybę veikiančios grupės egzistavimą, yra nepaprastai sudėtinga, nes besiginantys asmenys gali sakyti, kad jie tiesiog turi bendraminčių, kurie neigia visuotinai priimtas tiesas. Tačiau, pasak R. Jurkos, yra objektyvūs išoriniai požymiai: tai yra, kurį laiką besitęsianti vienodo pobūdžio veikla, bendraminčių būrimas.

„Tai, kad kažkur susirenka grupelė ir dalijasi savo mintimis, nieko baisaus. Bet jei jų tikslas pažeisti Lietuvos konstitucinę santvarką, jeigu tie veiksmai trunka kurį laiką, jeigu tai koordinuoti veiksmai, kurie matomi plika akimi, tada jau galima kažką įtarti“, – sakė profesorius.

Klausiamas, ar tai, kad asmuo su keletu bendraminčių dėl pacifistinių motyvų surengė bent 15 piketų prieš NATO, reiškia grupės veikimą prieš Lietuvos valstybę, R. Jurka teigė tuo abejojantis.

„Tiesą sakant, šiuo atveju aš dar gerokai abejočiau. Lietuvos Konstitucija galų gale leidžia minties laisvę, aš galiu suburti bendraminčius bei išsakyti nuomonę. Juk kuriasi partijos, yra buvę nacionalistinių pažiūrų partijų (puikiai žinome, apie ką kalbame), bet negali pavadinti, kad jos sukurtos siekiant ardyti konstitucinę santvarką. Bet stebėti tikrai reikėtų, ar nėra kokių aktyvių veiksmų, kai žengiama per toli. Sambūrių organizavimas, piketavimas prieš vieną ar kitą organizaciją rodo viena – žmonės pakankamai drąsūs išsakyti savo nuomonę. Bet kai ta nuomone siekiama niekinti santvarką ir tai peršama kitiems, kai raginama nesilaikyti įstatymų, čia jau panašėja į veiksmus“, – sakė R. Jurka.

Pasak profesoriaus, lengviausia tokios antikonstitucinės grupės veikimą įrodyti, jeigu tos grupės nariai palaiko kontaktus su savo valstybei priešiškomis šalimis, jų institucijų ar politinių partijų pareigūnais, jeigu gauna jų finansavimą, pagalbą.

„Sakykime, susiburia trys žmonės, kurie mano, kad Lietuvos dalyvavimas karinėje organizacijoje yra blogas dalykas. Jeigu jie turi tokį įsitikinimą, tegul turi, bet jeigu ieško bendraminčių kitose valstybėse, kuria tinklą, meta pinigus leidybai, įvairioms struktūroms kurti, piketams organizuoti, tai, sakyčiau, jau yra tokios organizacijos kūrimo požymiai“, – sakė R. Jurka.

VSD: šie veikėjai stebimi seniai

Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas Vytautas Makauskas DELFI patvirtino, kad prokurorų įvardinti asmenys seniai buvo saugumiečių akiratyje.

„Kad mes tą informaciją teikėme savo nuolatinėse informacijose, kas skleidžia tokius dalykus, kad labai prašėme tą dalyką įvertinti – taip“, – sakė V. Makauskas.

Vis dėlto tyrimo detalių VSD atstovas teigė nežinantis ir komentuoti negalintis.

Ieško „kremlinų“ maitintojų

DELFI šaltinių teigimu, kratos pas M. Bartašiūnaitę ir kitus asmenis vykdomos toli gražu ne tik dėl jų viešų pasisakymų.

Pareigūnai įtaria, kad visus aktyvius prorusiškos propagandos skleidėjus jungia konkretūs saitai – galbūt ir finansiniai. Be to, tikėtina, kad kratų metu surinktoje skaitmeninėje informacijoje ieškoma ir duomenų apie šių asmenų veiksmų koordinavimą iš šalies. Anot DELFI šaltinių teisėsaugoje, ieškoma „rankos, kuri maitina arba nukreipia“ asmenis, kuriuos ketvirtadienį aplankė pareigūnai.

Neoficialiomis DELFI žiniomis, kratų metu būta įvairių incidentų. Anot šaltinių, kai kurie pareigūnų sulaukę prorusiškos informacijos skleidėjai bandė bėgti – tik nesėkmingai.

Baudžiamajame kodekse rašoma, kad tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...