captcha

Jūsų klausimas priimtas

Patvirtintas Prezidentės veto – padarę turtinius nusikaltimus neišsisuks nuo kalėjimo

Seimas ketvirtadienį pritarė prezidentė Dalios Grybauskaitės veto dėl švelnesnių Baudžiamojo kodekso pataisų už sunkius turtinius nusikaltimus. Parlamentarai nusprendė, kad įkalinimo už sunkius turtinius nusikaltimus nebus galima keisti bauda. Tokį sprendimą Seimas priėmė 106 parlamentarams balsavus už ir septyniems susilaikius, nors atmesti prezidentės veto siūlė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Prezidentės nuomone, įkalinimo finansinius nusikaltimus linkę daryti asmenys bijo labiau. T. Urbelionio (BFL) nuotr.
Prezidentės nuomone, įkalinimo finansinius nusikaltimus linkę daryti asmenys bijo labiau. T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pritarė prezidentė Dalios Grybauskaitės veto dėl švelnesnių Baudžiamojo kodekso pataisų už sunkius turtinius nusikaltimus. Parlamentarai nusprendė, kad įkalinimo už sunkius turtinius nusikaltimus nebus galima keisti bauda. Tokį sprendimą Seimas priėmė 106 parlamentarams balsavus už ir septyniems susilaikius, nors atmesti prezidentės veto siūlė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Šalies vadovė vetavo Baudžiamojo kodekso pataisas argumentuodama, kad įstatymas leistų atsipirkti bauda už stambaus masto, organizuotų grupių daromus svetimo turto grobimus, sukčiavimą, turto pasisavinimą ir iššvaistymą, PVM sukčiavimą stambiu mastu.

„Pagrindinis argumentas tas, kad šis įstatymas nesukuria daugiau teisingumo. Žmonės tikisi teisingumo įvykdymo už tokius nusikaltimus, kurie tikrai daro didžiulę žalą, tai yra stambaus turto vagystės, sukčiavimas, organizuotų grupių atliekami tokio pobūdžio turtiniai nusikaltimai. Tikrai bauda, kuri šiuo metu siekia vos 57 tūkst. eurų, neatitinka tų nusikaltimų pavojingumo. Tuo metu laisvės atėmimo bausmė yra atgrasančio pobūdžio“, – sakė anksčiau Seime prezidentės veto pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.

„Sunkiais turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala valstybei ir žmonėms. Todėl neadekvačių bausmių už juos nustatymas iškreipia paties sunkaus nusikaltimo esmę, neatgraso nuo šių nusikalstamų veikų, net sudaro situaciją, kai nusikalsti apsimoka, o tai menkina žmonių pasitikėjimą teisingumo sistema“, – kalbėjo patarėja.

Išsiskyrė nuomonės, kuri bausmė baisesnė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ketvirtadienį Seime diskutuojant dėl pataisų sakė, jog „turtinės finansinės sankcijos visada yra labiau atgrasančios nei laisvės atėmimo bausmės, tai įrodo visi tyrimai“.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis irgi tvirtino, jog efektyvesnės kovojant su nusikaltimais yra finansinės sankcijos. „Jeigu jam reikės sugrąžinti į biudžetą padarytą žalą, tikrai ateityje skatins tokių nusikaltimų nedaryti, dabar atsėdės, pinigų negrąžins, o po to išėjęs į laisvę prabangiai gyvens, – sakė P. Gražulis, – Kas geriau valstybei, ar kad jis bus įkalintas, ar kad grąžins milijonines sumas valstybei į biudžetą?“.

Tačiau konservatorius Jurgis Razma siūlė atsižvelgti į prezidentės siūlymus. „Laisvės bausmės atėmimo buvimas už sunkius ekonominius nusikaltimus yra svarbi atgrasymo priemonė. Aš manau, kad daugeliui, kurie yra linkę į tai, žinia, kad už ekonominius sunkius nusikaltimus galima išsisukti su bauda, būtų labai didelė paskata rizikuoti, galbūt tikėtis, kad tik nedidelė dalis tų nusikaltimo apimčių bus išaiškinti, gal net svarstyti, ar apsimoka ta rizika – štai toks baudos dydis  ir tokia galima nauda iš paties nusikaltimo darymo“, – kalbėjo J. Razma.

Pataisos siūlė įvesti alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Prezidentė  vetuodama pataisas yra pareiškusi, jog jos „skatins ir toliau nusikalsti ir niekais pavers visas teisėsaugos pastangas užkardyti nusikalstamumą“.

Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija jas pasiūlė argumentuodama siekiu mažinti kalinių skaičių, nes Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.

Seimo gruodį priimtos pataisos numatė įvesti alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...