captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialinė iniciatyva „Nes mes mylime tėvus“: kaip pagerinti tėvų ir vaikų bendravimą

Kadangi tėvų apklausos skelbia, kad šiuo metu tėvai savo vaikams per dieną skiria vidutiniškai septynias minutes, tėvų darbo valandos ilgėja, o pagrindinis ir dažniausias laisvalaikio su vaikais leidimo būdas – televizorius ar namų ruošos darbai, ketvirtadienį pradedama socialinė iniciatyva „Nes mes mylime tėvus“, kurios tikslas – priversti tėvus ir vaikus kalbėtis.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Kadangi tėvų apklausos skelbia, kad šiuo metu tėvai savo vaikams per dieną skiria vidutiniškai septynias minutes, tėvų darbo valandos ilgėja, o pagrindinis ir dažniausias laisvalaikio su vaikais leidimo būdas – televizorius ar namų ruošos darbai, ketvirtadienį pradedama socialinė iniciatyva „Nes mes mylime tėvus“, kurios tikslas – priversti tėvus ir vaikus kalbėtis.

Iniciatyvos ambasadorė Simona Albavičiūtė pabrėžia, kad pirmiausia bendravimas yra abipusis dalykas, tik iš pradžių rasti būdą, kaip susikalbėti su vaikais, turi tėvai, o paskui apie tai pagalvoti gali ir vaikai: „Vėliau, ypač išvažiavę mokytis ar kitur gyventi, vaikai taip pat turėtų prisiminti, kaip gerai turėti tėvus, džiaugtis jais. Todėl reikia nepamiršti paskambinti, padaryti kokią nors dovaną ir tiesiog laiko skirti ir dėmesio.“

Paklausta, kiek realus šūkis „Būti su tėvais madinga“, S. Albavičiūtė sako, kad iš pradžių reikia  pagalvoti, kodėl nepavyksta bendrauti, o tada bandyti kurti naujas tėvų ir vaikų bendravimo tradicijas, stengiantis abiem pusėms.

Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigia, kad bet kokio amžiaus vaikams svarbu bendrauti su tėvais, tik, kuo vaikai vyresni, tuo bendravimas gali būti atviresnis ir gilesnis. „Reikia pradėti kalbėtis. Užauginti kalbėjimosi ir bendravimo kultūrą, kad visi suprastų, kad čia nėra nieko blogo, žeidžiančio, ir pamatytų, ką atvirumas ir bendravimas šeimoje gali duoti“, – sako jis.

„Tėvų forumo“ vadovas Audrius Murauskas pastebi, kad pirmiausia tėvai turi galvoti apie bendravimo su vaikais kokybę, o ne skaičiuoti kartu praleistas minutes, nes vaiko poreikiai nuolat kinta. „Iki septynerių metų vaikučiui reikia ypač daug dėmesio, bet nuo septynerių metų tėvų autoritetas pradeda truputėlį mažėti, didesnį autoritetą įgauna mokytojas, todėl jam tenka perimti dalį tėvų vaidmenų. O paauglystėje didėja poreikis bendrauti su bendraamžiais“, – pastebi jis.

Be to, primena A. Murauskas, bet kokio amžiaus vaikai turi jausti didelę tėvų meilę, globą ir jaustis saugūs: „Svarbiausia tai, kaip mes bendraujame ir ką duodame. Juk galime ir tris valandas kartu prasėdėti prie televizoriaus, bet taip ir likti svetimi. Tarp tėvų ir vaikų turi vyrauti pasitikėjimas, būti galimybė išsipasakoti. Negalima teisti vienam kito ir neprimesti savo valios.“

Psichologas Viktoras Šapurovas pastebi, kad tėvai turi atlikti labai daug psichologinių funkcijų, o tie, kurie vaiką pamaitina ir paskui „nukiša“ jį prie televizoriaus ar kompiuterio, elgiasi netinkamai.

„Tėvai turi prisiminti savo pareigą. Taip pat jie gali pasikonsultuoti su specialistu, ką turi augindami padaryti. O nuveikti reikia daug, pavyzdžiui, bendrauti sekant pasakas, padėti vaikui išsakyti savo jausmus, nustatyti ribas, ką galima ir ko ne. Tai labai svarbūs dalykai“, – primena V. Šapurovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...