captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas grąžino šauktinius, pirmasis šaukimas – vasaros pabaigoje

Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė sprendimą, kad į Lietuvos kariuomenę būtų grąžinti šauktiniai. Pirmasis šaukimas, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, turėtų būti vykdomas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė sprendimą, kad į Lietuvos kariuomenę būtų grąžinti šauktiniai. Pirmasis šaukimas, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, turėtų būti vykdomas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Už principinės kariuomenės struktūros ir krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių 2015 metais pakeitimą balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki.

Prieš balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Zbignevas Jedinskis, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas ir Mišrios Seimo narių grupės narys Jonas Varkala. Tarp susilaikiusiųjų buvo LLRA atstovai Juzefas Kvetkovskis, Michalas Mackevičius, Irina Rozova, „darbietis“ Sergejus Ursulas bei Mišrios Seimo narių grupės atstovė Aurelija Stancikienė.

Priimta įstatymo pataisa nustatyta, kad bendras ribinis karių skaičius šiais metais bus nuo 16 tūkst. 840 iki 21 tūkst. 960. Anksčiau buvo patvirtinti mažesni skaičiai – nuo 14 tūkst. 340 iki 18 tūkst. 460.

Taip pat nustatyta, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuo 3550 iki 5090 per metus, iš jų, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bus nebe 0, o nuo 3000 iki 3500. Tuo metu dalyvaujančiųjų baziniuose kariniuose mokymuose sumažinta nuo 700 iki 200 asmenų.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas J. Olekas teigė, kad dalinis šauktinių grąžinimas leis užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.

„Mes, apsvarstę Valstybės gynimo taryboje dabartinę Lietuvos kariuomenės komplektacijos padėtį, įvertinę esamą geopolitinę situaciją, siūlome laikinai penkeriems metams sudaryti galimybę komplektuoti Lietuvos karinius padalinius pakviečiant jaunuolius atvykti į privalomąją karo tarnybą“, – sakė jis pristatydamas projektą.

Anot ministro, dabar rengiami trijų mėnesių baziniai kariniai mokymai neleidžia užpildyti kariuomenės struktūros. Profesionaliais kariais galima papildyti tik 600–800 karių kasmet.

Anksčiau skelbta, kad kai kurie Lietuvos kariuomenės batalionai užpildyti vos 13 proc., 35 procentais.

„Argumentas dėl dalinių neužimtumo yra labai svarbus, tačiau esminė priežastis, kodėl reikia priimti šį sprendimą, – kariuomenės rezervo rengimas. Šiandien turime taikos meto kariuomenės dydžius – apie 12 tūkstančių, tačiau neturime pakankamai ir tinkamai parengtų kareivių, kurie gyventų civilinį gyvenimą, tačiau turėtų karinę specialybę ir kuriuos rytoj galėtume pakviesti, kad esant reikalui kariuomenė išsiplėstų tris kartus (...) Tokio rezervo reikia apie 40 tūkstančių, mes turime 2,5 tūkstančio, kariuomenės vado duomenimis“, – teigė buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė.

„Darbietis“ M.Zasčiurinskas teigė nepalaikąs šauktinių grąžinimo penkeriems metams, nes tėvynės gynyba neturi būti proginė.

„Pagrindinis būdas, kaip ginti mūsų tėvynę, turi būti visuotinis karinis pasirengimas. Kitaip sakant, nuo mokyklos laikų visi turi būti apmokyti ginti savo tėvynę. (...) Mano nuomone, negalima priiminėti proginių sprendimų, visuotinis karinis pasirengimas turi būti ne tam tikram laikotarpiui, jis turi būti visam laikui. Tokia principinė mano nuostata“, – savo balsavimo motyvus aiškino parlamentaras.

Kaip bus daroma atranka į privalomąją tarnybą, numato kiti teisės aktai. Kai kurie parlamentarai ketvirtadienį priekaištavo, kad šių įstatymų pataisos nepateiktos kartu.

Žada pateikti kitą savaitę

J. Olekas žada jau kitą savaitę pateikti siūlymus, kaip šaukimas turėtų būti vykdomas ir kokių socialinių garantijų gali tikėtis privalomąją karo tarnybą atliksiantys kariai.

„Mes, matyt visus svarstymus pateiksime kitą savaitę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

J. Olekas teigė, kad siūlymai pirmiausia bus pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams.

Jis sutiko, kad grąžinus šauktinius reikėtų peržiūrėti šaukimo vykdymo tvarką ir socialines garantijas – dėl studijų apmokėjimo, bankų paskolų atidėjimo, premijų mokėjimo.

Krašto apsaugos ministras palankiai įvertino ir kai kurių Seimo narių jau pateiktus siūlymus, kas pirmiausia turėtų būti šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą.

„Man atrodo, būtų racionalu pradėti nuo jauniausiųjų, baigusiųjų mokyklas. Neįstojo, nežino, ką daryti, galbūt šaukiame pirmiausia devyniolikmečius. Kiti pasiūlymai irgi įdomūs, tikrai svarstytini. Pavyzdžiui, žmonės, kurie baigė mokslus, bet nerado darbo, laukia darbo biržoje“, – vardijo J. Olekas.

J.Olekas, paklaustas apie emigrantų šaukimą į privalomąją karo tarnybą, tvirtino, kad išvykimas iš šalies nepanaikina pareigos tėvynei.

„Turime laiko maždaug keturis mėnesius, kad pasiruoštume ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pradėtume vykdyti šaukimą“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Seimas ketvirtadienį priėmė protokolinį nutarimą, įpareigojantį Vyriausybę iki gegužės 1 dienos parengti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius šaukimą į karinę tarnybą.

Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje Valstybės gynimo taryba pasiūlė penkeriems metams grąžinti šaukimą į kariuomenę. Į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3–3,5 tūkst. 19–26 metų jaunuolių. Šauktinių  Lietuvos kariuomenėje buvo atsisakyta 2008 metais.

Premjeras siūlo šauktiniams mokėti po 238 eurus

Premjeras Algirdas Butkevičius siūlo būsimiems šauktiniams kas mėnesį mokėti daugiau kaip po 200 eurų. Šiuo metu numatyta kiekvienam šauktiniui buitinėms išlaidoms skirti po 38 eurus.

„Mes esame pasiūlę, aišku, Krašto apsaugos ministerija turi padaryti analizę, kad būtų galima padidinti 200 eurų. Kad atsirastų didesnis interesas ateiti ir tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Tai būtų kažkur 238 eurai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Anot jo, tai būtų paskata jaunuoliams ateiti tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Premjeras taip pat pranešė davęs pavedimą parengti dokumentus dėl atlyginimų didinimo profesionalams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje.

Kiek jiems galėtų didėti darbo užmokestis, A. Butkevičius sakė kol kas negalįs pasakyti. Šiuo metu jaunesnysis eilinis kariuomenėje gauna apie 600 eurų, kapitonas – apie tūkstantį eurų.

Frakcijos pritaria – su išlygomis

Seimo frakcijos kone vieningai palaiko šauktinių sugrąžinimą. Tiesa, su savais siūlymais.

Liberalai reikalauja, kad būtų aiškiai apibrėžtos šauktinių atrankos gairės. Liberalų lyderis Eligijus Masiulis žurnalistams teigė nepritariantis atrankai „loterijos“ tvarka. Esą reikia nustatyti, kad į kariuomenę bus imami „neradę savo gyvenimo kelio“ vyrai, o ne mokslus baigę ir darbus susiradę piliečiai.

Liberalai taip pat siūlo, kad šauktiniai per 9 mėnesių tarnybos laikotarpį išmoktų ne tik šaudyti, bet ir vairuoti ar įgytų kompiuterinį raštingumą.

„Tvarkiečiai“, savo ruožtu, siūlo išskirti socialines grupes, kurių atstovai pirmiausiai būtų kviečiami į kariuomenę. Po savanorių – pirmiausiai bedarbiai, valdininkai ir už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus teisti asmenys. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis žurnalistams teigė, esą valdininkai į pirmą eilę statomi dėl to, kad valstybei nebūtų problemų išlaikant jų darbo vietas.

Anot J. Oleko, šauktinių sugrąžinimo tvarka būtų šlifuojama artimiausius keletą mėnesių.

Ir dar vienas siūlymas – bedarbiai ir kaliniai

Prieš balsavimą dėl siūlymo pateikimo, socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė esanti prieš. Politikė dėl prastos kariuomenės komplektacijos kaltino Andriaus Kubiliaus Vyriausybę ir pabrėžė, kad kariuomenei reikalingi profesionalai.

Ji taip pat pasiūlė į kariuomenę traukti ilgalaikius bedarbius ir tinkamo amžiaus kalinius.

„Tai yra rezervas, kur mes galėtume papildyti savo armijos gretas. Dar vienas šaltinis – (…) tai pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės. (…) Juos reikėtų integruoti labai atsargiai. Bet taip duotume šansą šiems jauniems žmonėms“, – įsitikinusi B. Vėsaitė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...