captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūloma išbandyti naują mokyklų finansavimo modelį

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. bent penkiose savivaldybėse, kurios pačios išreikš norą, siūloma pradėti įgyvendinti naują mokyklų finansavimo modelį.
Mokykla. V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Mokykla. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. bent penkiose savivaldybėse, kurios pačios išreikš norą, siūloma pradėti įgyvendinti naują mokyklų finansavimo modelį.

Tai numatantį nutarimo projektą dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo antradienį Seimui pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.

Pagal projektą, tai būtų savivaldybės, kurios pačios pareikštų norą išbandyti tokį finansavimą, arba būtų atrinktos atsižvelgiant į gyventojų skaičių bei vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą.

„Ministerija turėtų pasitardama su savivaldybėmis ir pagal pageidavimus atrinkti savivaldybes ir pradėti išbandymą“, – sakė parlamentarė.

Projekte Vyriausybei siūloma iki šių metų gegužės 1 d. sudaryti specialistų, valstybės pareigūnų ir socialinių partnerių darbo grupę, kurios užduotis būtų parengti bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelį. Šis modelis būtų grindžiamas klasės (grupės) krepšelio principu.

Projekto iniciatorė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė teigia, kad parengti tokį projektą paskatino besikeičianti padėtis švietimo sistemoje.

„Nuo 2001 m. galiojanti mokinio krepšelio sistema nebeatitinka šių dienų švietimo sistemos aktualijų. Savo laiku mokinio krepšelis buvo būtinas tam, kad užtikrintų bendrojo ugdymo sistemos stabilumą, tačiau šiandien jis tapo ugdymo sistemos stabdžiu, todėl jį būtina keisti. Mes siūlome įvesti klasės krepšelį, kuris išspręstų daug problemų ir žymiai pagerintų švietimo sistemos kokybę“, – sako A. Pitrėnienė.

Įgyvendinus „darbiečių“ pasiūlymą, finansavimas būtų skiriamas ne kiekvienam mokiniui atskirai, kaip yra dabar, o visai klasei. Tikimasi, kad taip bus išspręsta didžiausia švietimo sistemos problema, kai pagrindinis mokyklų tikslas buvo ne ugdymo kokybės gerinimas, o kuo didesnio mokinių skaičiaus pritraukimas ir jo išsaugojimas.

Projektas po pateikimo sulaukė parlamentarų paramos, už jį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 5 parlamentarai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...