captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkėjų nuotaikų lūžis: ką laimėjo liberalai ir visiems laikams prarado TS-LKD

Savivaldos rinkimai krestelėjo politinę sistemą. Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ nučiuožė žemyn, „darbiečiai“ prarado savo pozicijas net tokiose tėvonijose kaip Kėdainiai ar Švenčionys. Socialdemokratai stengiasi išlaikyti orumą ir mosteli į rezultatus – jie iškovojo daugiausia mandatų visoje Lietuvoje, bet pergalę temdo prasta situacija miestuose.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Savivaldos rinkimai krestelėjo politinę sistemą. Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ nučiuožė žemyn, „darbiečiai“ prarado savo pozicijas net tokiose tėvonijose kaip Kėdainiai ar Švenčionys. Socialdemokratai stengiasi išlaikyti orumą ir mosteli į rezultatus – jie iškovojo daugiausia mandatų visoje Lietuvoje, bet pergalę temdo prasta situacija miestuose.

Konservatoriai irgi nelabai regi, ko džiūgauti: valdžia Kaune prarasta, Vilniuje investicijos nepasiteisino, į nugarą alsuoja Liberalų sąjūdis, o kur dar pirmininko rinkimai.

Liberalų sąjūdis – vienintelė partija, kuri pagerino rezultatus iš esmės. Tiesa, ateitis irgi laukia sunki, nes konservatoriai taip lengvai nepasiduos, konkurenciją būsimuose Seimo rinkimuose grasina sudaryti ir Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).

Tai kas gi laukia Lietuvos politinių partijų artėjant 2016 m. Seimo rinkimams?

Lietuvos socialdemokratų partija

Socialdemokratams savivaldos rinkimai gali būti vadinami sėkmingais. Partija laimėjo 365 mandatus, iš jų turės 16 tiesiogiai išrinktų merų. Už socdemų kandidatus į merus buvo gauta 308 tūkst. balsų, už kandidatus į tarybas – 213 tūkst.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Alvidas Lukošaitis teigia, kad socialdemokratai iš esmės gali likti regionų partija, neturinti stipresnės atramos didžiuosiuose miestuose, tačiau, jo požiūriu, tai nebūtinai turi būti vertinama kaip trūkumas.

„Tai jų chroniška liga ir bėda, bet aš to nesureikšminčiau. Mūsų toks mąstymas, kad būtinai reikia turėti pozicijas didžiuosiuose miestuose. Žiūrint per visą Lietuvą, socialdemokratai turi tvirtų paramos židinių, sugeba mobilizuoti ir patraukti rinkėjus. Jie turi masę, kurios reikia pirmai vietai. Žinoma, partija neteko šiek tiek merų – anksčiau turėjo 19, dabar turi 16, tai šiokie tokie nuostoliai, bet kalbant apie rinkimų rezultatus, reitingus, tai ji pakankamai sveika“, – sakė A. Lukošaitis.

Jo požiūriu, socialdemokratai partinę sistemą veikia stabilizuojančiai. Pasak A. Lukošaičio, panašių rezultatų galima tikėtis ir Seimo rinkimuose.

DELFI primena, kad socialdemokratai Vilniuje laimėjo 4 vietas savivaldybės taryboje, Kaune – 4, Klaipėdoje – 3, Šiauliuose – 6, Panevėžyje – 4. Tačiau Šiauliuose prarado mero vietą, Justinas Sartauskas net nepateko į antrą rinkimų turą. Kituose miestuose socdemai net neturėjo didelių pretenzijų.

Socialdemokratų merai: Rokiškyje – Antanas Vagonis, Mažeikiuose – Antanas Tenys, Klaipėdos rajone – Vaclovas Dačkauskas, Kelmėje – Vaclovas Andrulis, Zarasuose – Nikolajus Gusevas, Akmenėje – Vitalijus Mitrofanovas, Prienuose – Alvydas Vaicekauskas, Utenoje – Alvydas Katinas, Telšiuose – Vytautas Kleiva, Birštone – Nijolė Dirginčienė, Marijampolėje – Vidmantas Brazys, Vilkaviškyje – Algirdas Neiberka, Neringoje – Darius Jasaitis, Kauno rajone – Valerijus Makūnas, Jonavoje – Mindaugas Sinkevičius, Druskininkuose – Ričardas Malinauskas.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Konservatoriai 2015 m. rinkimų rezultatais nebuvo labai patenkinti, nors yra antra politinė partija po socialdemokratų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 256 mandatus, iš kurių 11 yra merai. Tai tikrai neblogas rezultatas, tačiau konservatoriai nepatenkinti, kad prarado valdžią Kaune, turėjo didesnių pretenzijų Vilniuje, nesėkmingai laimę bandė Klaipėdoje, prarado Panevėžį.

Konservatorių merai: Alytaus rajone – Algirdas Vrubliauskas, Kaišiadoryse – Vytenis Tomkus, Kretingoje – Juozas Mažeika, Kupiškyje – Dainius Bardauskas, Lazdijuose – Artūras Margelis, Molėtuose – Stasys Žvinys, Radviliškyje – Antanas Čepononis, Skuode – Petras Pušinskas, Šilalėje – Jonas Gudauskas, Palangoje – Šarūnas Vaitkus, Pasvalio rajone – Gintautas Gegužinskas.

Už konservatorių kandidatus į merus atiduota 294 tūkst. balsų, už kandidatus į tarybas – 178 tūkst.

„Jų rezultatą vertinčiau, kaip visiškai normalų, padorų, kai kuriose vietose ir kaip geresnį. Jų tam tikras dirglumas, kritiškumas ir nepasitenkinimas, manau, didele dalimi susijęs su Liberalų sąjūdžio iškilimu. Jiems reikia naujai pasverti tuos broliškus santykius. Tas brolis ar giminaitis Liberalų sąjūdžio asmenyje parodė naują santykį – konkurencinį“, – sakė A. Lukošaitis.

Politologas atkreipė dėmesį į irzlią rinkimų kampaniją Kaune bei per daug nesiplėsdamas paminėjo, kad savivaldoje konservatoriai nėra labai geidžiami koalicijų partneriai.

„Tai viena iš nepatraukliausių partijų koaliciniam bendradarbiavimui. Žymiai patrauklesni būdavo socialdemokratai ir kiti“, – sako A. Lukošaitis.

Politologas sako, kad dabar pagrindinis konservatorių rūpestis bus santykiai su Liberalų sąjūdžiu, kuris išsivadavo iš mažojo partnerio statuso. Konservatoriai, anot A. Lukošaičio, susidūrė su dilema, kurią veikiausiai mėgins išspręsti per ateinančius metus: viena vertus, jiems reikia gero dešiniojo partnerio, su kuriuo galėtų formuoti koalicijas, antra vertus, nėra patenkinti susidūrę su grėsme, kad patys gali tapti mažuoju partneriu.

„Tačiau gerai yra tai, kad abiejų šių partijų giluminiai, sisteminiai, ideologiniai pagrindai yra tvirti. Abi šios partijos turi idėjų, kurios tikrai išveš: ar tai būtų konservatizmas-krikščioniškoji demokratija, ar liberalizmas. Liberalus šiek tiek stumia konkurencija ir su A. Zuoko liberalais“, – sakė politologas.

Po savivaldos rinkimų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius paskelbė nebesiekiantis daugiau vadovauti partijai. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis teigia neabejojantis, kad toks apsisprendimas susijęs ir su prastesniais rinkimų rezultatais. 

„Sutapimų politikoje retai būna. Klausimas tik kodėl A. Kubilius nusprendė trauktis po šių rinkimų. Galbūt tikėtasi, kad Vilniuje bus labiau pasipriešinta liberalams, bet didmiesčiuose iš tiesų konservatoriai pasirodė prastokai, nors konservatoriai savo santykinę sėkmę po 2012 m. rinkimų kaip tik ir statė ant didmiesčių. Panašu, kad tos pozicijos nėra tvirtos, vadinasi, gali būti, kad atėjo paskutinis lašas“, – sakė M. Jastramskis.

Liberalų sąjūdis

Liberalams šie rinkimai pratęsia pasaką, kuri prasidėjo nuo Europos Parlamento rinkimų. Savivaldoje Liberalų sąjūdis surinko 219 mandatų, iš kurių 9 merai. Per abu turus už liberalų kandidatus į merus atiduota 405 tūkst. balsų, už kandidatus į tarybas – 173 tūkst.

Liberalų sąjūdžio metai: Vilniuje – Remigijus Šimašius, Joniškyje – Gediminas Čepulis, Varėnoje – Algis Kašėta, Anykščiuose – Kęstutis Tubis, Plungėje – Audrius Klišonis, Rietave – Antanas Černeckis, Tauragėje – Sigitas Mičiulis, Klaipėdoje – Vytautas Grubliauskas, Elektrėnuose – Kęstutis Vaitukaitis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis spaudos konferencijoje perspėjo, kad Liberalų sąjūdžio pademonstruoti rezultatai gali būti ne itin tvarūs, mat apie trečdalį visų balsų jie gavo Vilniuje. Maža to, politologas pabrėžė, kad į rinkimus liberalai įšoko būdami opozicijoje.

„Aš dėl to tvarumo nebūgštaučiau, nes Europos Parlamento rinkimai Liberalų sąjūdžiui irgi buvo geri. Paskutiniai Seimo rinkimų rezultatai irgi rodė nuoseklią augimo tendenciją. Žinant visus paskutiniuosius rezultatus, mažai tikėtina, kad po metų viskas apsisuktų priešingai. Bet riebų galutinį tašką padės Seimo rinkimai“, – sakė A. Lukošaitis.

Europos Parlamento rinkimuose už liberalus balsavo 189 tūkst. rinkėjų. Praėjusiuose Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis gavo 117 tūkst. balsų.

Darbo partija

Darbo partija savivaldos rinkimuose iškovojo 150 mandatų, iš kurių 3 merai: Raseinių rajone laimėjo Algirdas Gricius, Širvintų rajone – Živilė Pinskuvienė,Ukmergės rajone – Rolandas Janickas.

Už darbiečių kandidatus į merus atiduota 125 tūkst. balsų, už kandidatus į savivaldybių tarybas – 95 tūkst.

Didžiausi simboliniai praradimai šiai partijai yra Kėdainiai, kur laimėjo ne Darbo partijos kandidatė Nijolė Naujokienė, bet Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Saulius Grinkevičius. Švenčionyse iš posto išverstas ilgametis meras Vytautas Vigelis, kuris pralaimėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovui Rimantui Klipčiui.

„Matyt, kažkas kažkur yra įstrigę, matyt, viską išjudinti gebėjo Viktoras Uspaskichas, kai jo neliko intensyvioje politikoje, automatiškai problemos išlindo į paviršių. Kalbant apie rinkėjų paramą Lietuvos mastu, tas potencialas vis tik yra. Bet didelis klausimas, kiek iš tiesų yra rinkėjų, prisirišusių prie tos partijos. V. Uspaskicho veiksnys labai stipriai išjudindavo neprisirišusius, „laisvuosius“ rinkėjus. Jiems, aišku, imponuodavo V. Uspaskicho asmuo, elgesys, retorika. Problemų yra, potencialo irgi yra, tik reikia veikti ir taisyti situaciją“, – sakė A. Lukošaitis.

Politologas sako, kad Kėdainių ir Švenčionių rezultatai prilygsta mažiems stebuklams. Tačiau A. Lukošaitis teigia, kad Darbo partijos praradimai susiję su nuoseklaus partijos identiteto stoka: niekas tiksliai nesuvokia, ar ši partija kairioji, ar dešinioji, ar jiems rūpi verslas, ar socialiai remtini žmonės, pensininkai.

„Ilgoje perspektyvoje šie dalykai susivelia, atsitraukus V. Uspaskichui, ši partija tiesiog prarado savo atpažinimo ženklą“, – sako A. Lukošaitis.

Pasak mokslininko, ilguoju laikotarpiu politinė partija turi išgryninti savo idėjas, nes tradicinės politinės partijos paprastai patiria trumpesnius ir ne tokius gilius nuosmukius.

„Tvarka ir teisingumas“

Tvarkiečiams savivaldis rinkimai turėjo priminti košmarą. Kadaise stipri partija šiais metais patyrė visišką fiasko ir turės 87 mandatus savivaldybėse, iš kurių 3 yra merai. Merų postus tvarkiečiai iškovojo Pagėgiuose – Virginijus Komskis, Šilutės rajone – Vytautas Laurinaitis ir Kalvarijoje – Vincas Plikaitis.

Už „Tvarką ir teisingumą“ šiuose savivaldos rinkimuose balsą atidavė 63 tūkst. rinkėjų, už kandidatus į merus per abu turus gauta 87 tūkst. balsų.

„Partijos sinergiją palaikydavo Rolandas Paksas ir vienas kitas žmogus. Jam atsitraukus, to neliko. Manau, kad tvarkiečius kankina tos pačios problemos kaip ir darbiečius – tai lyderystės problema ir partijos identitetas. Tam tikras nacionalizmo užtaisas tvarkiečių elgesyje buvo ryškus, tam tikras neišgryninto liberalizmo užtaisas. Ilguoju laikotarpiu matome tokią mišrainę. Bet nėra išgrynintos kertinės idėjos, ant kurios ilguoju laikotarpiu laikytųsi šita partija“, – sakė A. Lukošaitis.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

A. Zuoko vadovauja Lietuvos laisvės sąjunga rinkimuose pasirodė geriau nei pats A. Zuokas Vilniuje, todėl politologai mąsto, kad ši partija ateityje gali šiek tiek sustiprėti ir bandyti jėgas nacionalinėje politikoje. Ši partija laimėjo 59 mandatus, iš kurių net 5 merai: Pakruojo rajone – Saulius Gegieckas, Kėdainių rajone – Saulius Grinkevičius, Švenčionyse – Rimantas Klipčius, Kazlų Rūdoje – Vytautas Kanevičius, Visagine – Dalia Štraupaitė.

Už partijos kandidatus į tarybas balsavo 56 tūkst. rinkėjų, už šios partijos merus per abu turus atiduota 179 tūkst.balsų.

„Rezultatas įdomus“, – sako A. Lukošaitis.

„Kai manęs klausia, ar A. Zuokas lavonas, tai, be abejo, kad ne. Sakyčiau, kad A. Zuokas nepėsčias, patyręs, gerai reaguojantis ir susigaudantis politikas, todėl tikrai nemanau, kad jis nusiramins, juolab, kad rezultatai verčia ne nusiraminti, o suteikia impulsą“, – sako politologas.

Tačiau A. Lukošaitis sako, kad apie partijos ateitį mąstant rimtai vien A. Zuoko neužteks. Maža to, Lietuvos laisvės sąjunga, jeigu ji stiprėtų, susidurs su Liberalų sąjūdžio konkurencija.

„Mūsų liberalizmas tuo ir žavus, kad niekada neturėjome vienos liberalios partijos“, – sakė politologas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

„Tai Lietuvos provincijos partija. Aš manau, kad jie tikėjosi geresnių rezultatų, šiek tiek prarado merų postų“, – apie valstiečius žaliuosius sakė A. Lukošaitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo 142 mandatus, iš kurių 4 postai yra merų: Ignalinoje – Henrikas Šiaudinis, Šiaulių rajone – Antanas Bezaras, Panevėžio rajone – Povilas Žagunis, Šaiuose – Juozas Bertašius.

Iš viso už valstiečių žaliųjų kandidatus į tarybas balsavo 77 tūkst. rinkėjų, už jų kandidatus į merus atiduota 94 tūkst. balsų.

Politologas teigia, kad nepaisant nelabai stiprių rezultatų, valstiečiai žalieji neketina išnykti iš Lietuvos politinės padangės. „Gyvasčiai palaikyti užtenka“, – sako politologas.

Jo nuomone, šiai partijai trūksta ryškių nacionalinių lyderių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija, anot A. Lukošaičio, turi aiškias lubas, nes už ją balsuoja tik tautinių mažumų atstovai. Šiuose rinkimuose ši partija su Rusų aljansu iškovojo 62 mandatus, už kuriuos atiduota 85 tūkst. balsų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija taip pat laimėjo 2 merų mandatus: Vilniaus rajone – Marija Rekst, Šalčininkų rajone – Zdislav Palevič. Už kandidatus į merus buvo atiduota 82 tūkst. balsų.

„Ši partija juda, kruta, mobilizuoja rinkėjus, kai reikia, bet tai partija, virš kurios yra labai aiškios lubos“, – sako A. Lukošaitis.

DELFI primena, kad savivaldos rinkimuose 120 mandatų savivaldybių tarybose dar gavo visuomeniniai rinkimų komitetai, iš jų net 4 merai: Šiauliuose – Artūras Visockas, Panevėžyje – Rytis Mykolas Račkauskas, Kaune – Visvaldas Matijošaitis ir Alytuje – Vytautas Grigaravičius.

Mandatų tarybose dar laimėjo partija „Lietuvos sąrašas“ (4), Lietuvos rusų sąjunga (3), Lietuvos liaudies partija (5), Respublikonų partija (8, iš jų meras Biržuose Valdemaras Valkiūnas), Tautininkų partija (1), Žemaičių partija (3) ir pan.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...