captcha

Jūsų klausimas priimtas

Panevėžys neteko didmiesčio statuso, miesto vadovai su tuo nesutinka

Penktam pagal dydį Lietuvos miestui Panevėžiui statistika negailestinga. Sumažėjus gyventojų skaičiui miestas neteko didmiesčio statuso. Sumenkėjusiu miesto statusu nesidžiaugianti valdžia dar bando įrodyti, kad gyvenamąją vietą mieste deklaravo daugiau žmonių, todėl pagal tai ir turi būti skiriamos investicijos. Besirūpindami smunkančiu miesto statusu, Panevėžio vadovai nepamiršo savos kišenės – užuot apsikarpę atlyginimus, tik per plauką jų nepasididino.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Penktam pagal dydį Lietuvos miestui Panevėžiui statistika negailestinga. Sumažėjus gyventojų skaičiui miestas neteko didmiesčio statuso. Sumenkėjusiu miesto statusu nesidžiaugianti valdžia dar bando įrodyti, kad gyvenamąją vietą mieste deklaravo daugiau žmonių, todėl pagal tai ir turi būti skiriamos investicijos. Besirūpindami smunkančiu miesto statusu, Panevėžio vadovai nepamiršo savos kišenės – užuot apsikarpę atlyginimus, tik per plauką jų nepasididino.

Nors ribos dar nesumažėjusios, tačiau buvęs tankiausiai apgyvendintas miestas – jau retesnis. Statistika sako, kad per porą metų sumažėjo 9-iais tūkstančiais gyventojų – iki 99 tūkstančių. Miestas priskirtas prie mažesniųjų. Panevėžio vadovų teigimu, miesto prilyginimas Alytui ar  Marijampolei neteisingas.

„Bus pajamos numatomos pagal tokį gyventojų skaičių. Tai ir socialiniams, ir sveikatos reikalams, ir tų pačių gatvių tvarkymui bus lėšų kaip žemesnės kategorijos miestui. Tai yra neteisinga panevėžiečių atžvilgiu“, – įsitikinęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.  

Valdžios atstovai tikina, kad mieste gyvenamąją vietą deklaravo apie 107 tūkst. žmonių, todėl esą neteisinga skirstyti miestus į kategorijas pagal statistikos metodiką.

„Situacija yra labai paini. Įstatymais turėtų būti apibrėžta, arba mes pagal deklaruotą gyvenamą vietą aptarnaujam gyventojus ir pripažįstam, kad jų yra ir turim suteikti jiems paslaugas, arba pagal statistiką – tai jų yra mažiau, nors tas gyventojas galėjo būti prirašytas ar Vilniaus, ar Kauno savivaldybėse. Tai tam tikros didžiosios savivaldybės, jos turi daugiau gyventojų negu deklaravusių gyvenamą vietą, o mūsų mieste, kadangi jie buvo laikinai išvykę, mažiau gyventojų“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Anksčiau vadintas pramonės miestu Panevėžys dabar gerokai aptilęs. Esminių pasikeitimų neatnešė ir 2006-aisiais šalies bendrajame plane grąžintas metropolinio miesto statusas – čia įsikūrė tik kelios norvegų įmonės, daug vilčių žadėjęs pramonės parkas iki šiol tuščias.

Savivaldybės vadovai deklaruodami, kad rūpinasi panevėžiečių gerove, nepamiršo ir savosios. Prieš Seimui dar metams įšaldant valstybės tarnautojų ir politikų pareiginės algos koeficientus, keliais šimtais litų norėta savąją algą pasididinti. Nors sumažėjus gyventojų skaičiui Vyriausybės atstovė ragino esamas algas dar labiau susimažinti.

„Oficialią statistiką tvarko Statistikos departamentas, o savivaldybės vadovų nuomone, reikėtų vadovautis deklaruotu asmenų skaičiumi. Įtariu, kad jis yra naudingesnis savivaldybės vadovams, ten gyventojų skaičius yra šiek tiek per 100 tūkst.“, – teigia Vyriausybės atstovė Panevėžio regione Rasa Šočič.

„Jei Vyriausybės atstovė teiks mažinti mero atlyginimą, aš teiksiu tarybai ir taryba spręs. Ne aš nustatinėju atlyginimus, o taryba vadovaujasi įstatymu“, – kalbėjo Panevėžio meras V. Satkevičius.

Jei vadovai geranoriškai nesimažins atlyginimų, Vyriausybės atstovė žada kreiptis į teismą. Tuo metu savivaldybės vadovai viliasi susigrąžinti Panevėžį į didžiųjų miestų gretas, dėl to jau kreiptasi į Vyriausybę ir Seimą.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...