captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologai: pralaimėjo visos partijos

Politologai Alvidas Lukošaitis ir Mažvydas Jastramskis įspėjo, kad visos partijos bandys kalbėti apie savo pergales savivaldos rinkimuose, tačiau tiesa yra ta, kad jos visos pralaimėjo šiuos rinkimus. Atsargiai vertėtų žiūrėti ir į Liberalų sąjūdį, kurio sėkmę daugiausia dabar lėmė vilniečių balsai.

Laidotuvių vainimas A. Zuoko rinkimų štabe. T. Lukšio (BFL) nuotr.
Laidotuvių vainimas A. Zuoko rinkimų štabe. T. Lukšio (BFL) nuotr.

Politologai Alvidas Lukošaitis ir Mažvydas Jastramskis įspėjo, kad visos partijos bandys kalbėti apie savo pergales savivaldos rinkimuose, tačiau tiesa yra ta, kad šiuos rinkimus jos visos pralaimėjo. Atsargiai vertėtų žiūrėti ir į Liberalų sąjūdį, kurio sėkmę daugiausiai lėmė vilniečių balsai.

„Po pirmojo turo buvo tam tikras džiugesys, kad trys pagrindinės partijos konsoliduojasi, bet antrojo turo rezultatai rodo struktūrinį Lietuvos rinkėjų polinkį nemėgti partijų, nepasitikėti jomis kaip demokratijos institucijomis. Kai turime rinkimus, kai žmonės gali rinktis ne tik iš partijų, bet ir, pavyzdžiui, verslo, tai nemažai balsų ir nueina tiems atseit nepolitiškiems kandidatams“, – kalbėjo M. Jastramskis.

A. Lukošaičio nuomone, šie rinkimai buvo pakankamai skaidrūs, švarūs, juose būta mažiau painiavos.

„Gana stipriai apvalė politinę sistemą nuo menkniekių, smulkmės, rinkimų taisyklės. Anksčiau būdavo įkuriamos tariamos koalicijos, daug išsikėlusių save kandidatų – tai apsunkindavo rinkėjų valios pareiškimą. Dabar viskas yra švariau. Politinės partijos konkuruoja su visuomeniniais rinkimų komitetais“, – kalbėjo A. Lukošaitis.

Dalyje savivaldybių meras gali konfliktuoti su daugumą turinčia partija

Pasak politologo, komitetai nuo partijų šiemet „nugriebė“ apie 8 proc. balsų.

Mažvydas Jastramskis. I. Gelūno (15min.lt) nuotr.

„Visuomeniniai rinkimų komitetai duoda tam tikrus rezultatus. Šį kartą jie nuo partijų vaišių stalo nugriebė apie 8 proc. balsų, 2011 metais panašios struktūros, tik kitais pavadinimais, nugraibė apie 4 proc. rinkėjų balsų. Pokyčiai yra esminiai – 8 proc. užtektų ir gražios partijos normaliai vidutinei pergalei. Tai duoda tam tikrą impulsą konkurencingumui, konkurencijai. Partijos negali nesiskaityti su tuo“, – sakė A. Lukošaitis.

Jam labai bus įdomu stebėti, kaip toliau klostysis situacija 15-oje savivaldybių, kur pagrindinė tarybos partija nesutampa su išrinktojo mero partija.

„Visus taškus sudėlios netolima ateitis. Yra maždaug 15 savivaldybių, kur taryboje daugumą laimėjusi partija yra kitokia nei rinkimus laimėjęs meras. Neįsivaizduoju, kaip galima normaliai dirbti Panevėžyje, Šiauliuose, tame pačiame Kaune“, – kalbėjo Alvidas Lukošaitis. Kaune rinkimus laimėjo Visvaldas Matijošaitis, Šiauliuose – Artūras Visockas, Panevėžyje – Rytis Mykolas Račkauskas.

Pralaimėjo visi

Pasak A. Lukošaičio, šiuos rinkimus pralaimėjo visos partijos.

„Įprastinės partijos patyrė didesnių ar mažesnių nuostolių. Yra tam tikras nepasitenkinimas. Visos partijos, aišku, kalbės apie pergales, laimėjimus. Tačiau visos patyrė tam tikrų nuostolių“, – sakė A. Lukošaitis.

Jam pritarė ir M. Jastramskis: „Visos partijos pralaimėjo šituos rinkimus.“

Tiesa, abu politologai pabrėžė, kad kalbėti apie Artūro Zuoko pralaimėjimą ir karjeros politikoje pabaigą yra per anksti.

„Nepaisant A. Zuoko nesėkmės Vilniuje, partija yra pakankamai įdomus reiškinys, daug ką stumtelėjo ir įsibrovė į tam tikrą vietą partijų gretose“, – sakė A. Lukošaitis.

M. Jastramskis spėjo, kad A. Zuokas bandys grįžti į nacionalinę politiką.

Alvidas Lukošaitis. I. Gelūno (15min.lt) nuotr.

„A. Zuoko partija gavo daugiau merų. Akivaizdu, kad paraiška, žiūrint į visą Lietuvą, yra ganėtinai rimta. Manevras – atsitraukti iš savivaldos ir grįžti į nacionalinę politiką. Niša tam bus, sumažėjus Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ populiarumui“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Jis pabrėžė, kad tiesioginiai mero rinkimai lėmė, kad rinkimų kampanijose buvo daug „nepadorios“ kritikos – oponentai kritikavo ne vienas kito politines pažiūras, bet dažnai leidosi į asmeniškumus.

„Kandidatų agitacija ir kritika vienas kitam peržengė tam tikras padorumo ribas. Kalbu apie plakatus „milicininkas / patriotas“, tam tikrų kandidatų žmonų pareiškimus. Dar ne pats dugnas, bet link to gali būti sėkmingai einama. Jeigu kalbame apie asmenybių kovas, tai  dažniausiai reiškia, kad vienas pradeda baksnoti į kito ne politines vertybes, bet asmeniškumus. Tai yra natūrali išdava tiesioginės merų rinkimų reformos. Tą Lietuvos politikoje matėme seniai. Prezidento rinkimai irgi buvo žmogus prieš žmogų, bet viskas ėjo labai švelniai, labai gražiai. O dabar matėme atakų politiką“, – sakė M. Jastramskis.

Iššūkis liberalams

Pasak jo, į Liberalų sąjūdžio pergalę reikėtų žiūrėti rezervuotai, nes trečdalis balsų buvo surinkta sostinėje.

„Jie iki šiol buvo opozicijoje tiek Seime, tiek Vilniuje. Dabar ateina tikrasis liberalų testas, kaip R. Šimašiui seksis Vilniuje“, – sakė jis. M. Jastramskis taip pat pabrėžė, kad tiek vilniečių, tiek visų lietuvių lūkesčiai yra dideli, ir juos pateisinti gali būti sunku.

Pasak politologo, tiek Darbo partijos, tiek „Tvarkos ir teisingumo“ atvejai rodo, kad populiarumą būnant valdžioje išlaikyti yra labai sunku.

M. Jastramskio teigimu, didžiausios pralaimėtojos yra būtent pastarosios partijos, tačiau ar jau laikas kalbėti apie jų saulėlydį, nėra aišku, gal kitų metų Seimo rinkimuose jiems dar pasiseks.

A. Lukošaitis sakė, kad Liberalų sąjūdis, alsuojantis kitoms partijoms į nugarą, kuria intrigą, tačiau gali būti, kad Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ sieks susigrąžinti prarastas pozicijas.

„Kalbant apie partijų lyderius, dabar matome jų situacijos, jų laikysenos pasekmes“, – apie Darbo partiją ir „Tvarką ir teisingumą“ kalbėjo politologas.

Pasak jo, rinkėjai dabar „kortuoja kitais koziriais“.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...