captcha

Jūsų klausimas priimtas

Utenos rajone ūkininkas atkasė kalną nuodų

Jei savo sklype aptiksi dešimtis tonų cheminių atliekų, niekas nesiims jų sunaikinti. Maža to – ilgam neteksi galimybės šeimininkauti savo žemėje. Tokia bėda prislėgė Utenos rajono Šnieriškių kaime įsikūrusį ūkininką Tadą Garkauską. Prieš porą metų jaunas vyras čia su šeima nusipirko sklypą ir pradėjo statybas bei aplinkos tvarkymą. Tačiau šiuo metu jis negali džiaugtis besikalančia pavasario žole ir grožėtis pavasarinės saulės apšviestu nauju namu. Jo šeima priversta žiūrėti į kieme išraustą milžinišką duobę. O šalia vis dar stūkso nebaigtas statyti namas.
Statinė pavojingų atliekų. Sipa USA/Scanpix nuotr.
Statinė pavojingų atliekų. Sipa USA/Scanpix nuotr.

Jei savo sklype aptiksi dešimtis tonų cheminių atliekų, niekas nesiims jų sunaikinti. Maža to – ilgam neteksi galimybės šeimininkauti savo žemėje. Tokia bėda prislėgė Utenos rajono Šnieriškių kaime įsikūrusį ūkininką Tadą Garkauską. Prieš porą metų jaunas vyras čia su šeima nusipirko sklypą ir pradėjo statybas bei aplinkos tvarkymą. Tačiau šiuo metu jis negali džiaugtis besikalančia pavasario žole ir grožėtis pavasarinės saulės apšviestu nauju namu. Jo šeima priversta žiūrėti į kieme išraustą milžinišką duobę. O šalia vis dar stūkso nebaigtas statyti namas.

Atkasė sovietinių laikų sandėlį

Pernai balandį jis netikėtai savo žemėje rado pavojingų cheminių atliekų. Į žemės paviršių pažiro bene visi  Mendelejevo periodinės lentelės elementai. Kaip vėliau paaiškėjo, šioje vietoje dar 1978-aisiais sovietinio kolūkio darbuotojai užkasė pavojingas chemines atliekas.

„Kasdamas tranšėją visą tai išverčiau. Apie radinius nedelsdamas pranešiau suinteresuotoms institucijoms: Utenos rajono savivaldybei ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Tik vėliau kaimynas patikino, kad čia kolūkis užkasė sandėlį su visais chemikalais“, – pasakojo nemalonumų prislėgtas T. Garkauskas.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad sklype palaidota  per 20 tonų agrochemijos atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų. Atliekos priklausė buvusiam kolūkiui, o pavojingas medžiagas užkasę asmenys jau mirę.

Utenos rajono savivaldybė skyrė 10 tūkst. litų šiam gėriui sutvarkyti. Apie 6 tonos medžiagų buvo iškastos. Bet liko dar labai daug, apie 20 tonų. Chemikalai vis dar guli žemėje. Vietos valdžios atstovai aiškina padarę viską, ką galėję.

„Savivaldybė, žinodama, kad pagal teisės aktus didžiausia atsakomybė tenka žemės savininkui, vis tiek sureagavo operatyviai ir nusprendė padėti žmogui. Tai nebuvo savivaldybės funkcija. Jei tai būtų gamtos išteklius, tai jau būtų valstybės turtas. Šiuo atveju tai nėra gamtos turtai, tai tiesiog atlieka, tad didžiausia atsakomybė tenka pačiam žemės savininkui. Iškasę dalį chemikalų, pamatėme, kad tų 10 tūkst. litų yra tikrai per mažai, todėl darbus turėjome sustabdyti“, – sakė Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Rosita Deveikienė.

Vargo ir nepriteklių prispausta savivaldybė paklausė Aplinkos ministerijos, ar įmanoma gauti papildomų lėšų. Aplinkos ministerija patikino, kad pinigų galima gauti parašius paraišką. Savivaldybė iš savo biudžeto pasižadėjo prie projekto pinigų prisidėti dar 30 proc.

Apskaičiuota, kad 20 tonų atliekų sutvarkymas kainuotų apie 227 tūkst. litų. Jei jų būtų rasta mažiau – suma sumažėtų.

Misija – neįmanoma

Praėjusių metų liepą Utenos savivaldybė parengė ir Aplinkos ministerijai pateikė paraišką, siekdama gauti lėšų teršalams likviduoti. Tačiau ministerija gruodį nurodė, kad cheminės medžiagos pirmiausia turi būti pripažintos bešeimininkėmis, ir tik vėliau komisija galės pakartotinai svarstyti lėšų skyrimo klausimą.

Pripažinimas bešeimininkėmis trunka apie porą metų, tačiau pagal Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) nurodymus tiek laiko atliekos negali gulėti žemėje, nes teršia aplinką.

Valstybinė mokesčių inspekcija sklypo savininkui aiškino, kad jis turėtų skubos tvarka kreiptis į atitinkamas aplinkos apsaugos institucijas ar į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, prašydamas spręsti šių medžiagų identifikavimo bei sunaikinimo, o ne pripažinimo bešeimininkiu turtu klausimą.

Vėliau vyras kreipėsi į Utenos RAAD. Po šio vizito T. Garkauskas gavo nurodymą pats  surinkti chemines medžiagas aplinkai saugiu būdu ir tuomet informuoti agentūrą, kad ji galėtų patikrinti dirvožemį.

„Ne aš užkasiau tuos teršalus. Jei būčiau žinojęs,  tikrai būčiau nepirkęs to sklypo. Dabar valstybinės institucijos viską krauna ant manęs. Manau, čia ne tik mano, bet ir visos valstybės reikalas“, – sakė nepatenkintas sklypo savininkas.

Vyras tikina, kad jis tikrai nėra kompetentingas asmuo ir pats negali kasti bei tvarkyti atliekų. Be to, jis net tiek pinigų neturėtų. Ūkininkui skauda širdį, kai visi jo būsto darbai stovi, o šeima negali persikelti į naujus namus.

Dabar jis tik susirašinėja su įvairiomis institucijomis ir laukia, kas bus toliau. Vyras teisybės ieškos ir teisme. Utenos RAAD direktorius Lauris Martišius, paprašytas pakomentuoti situaciją Šnieriškių kaime, atsisakė apie tai kalbėti.

Ministerija kaltina savivaldybę

Aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus klausimas apie T. Garkausko atvejį visiškai nenustebo. Vyriškis šypteli, kad šiuo atveju tiesiog buvo nueita ne tuo keliu.

„Pagal aplinkosaugos ir savivaldybių įstatymus pirmiausia turi būti pripažinta, kam pavojingos atliekos iš tiesų priklauso. Tada žmogus, kurio sklypas, turi kreiptis į savivaldybę. Būtent savivaldybė yra atsakinga už įvairiausių atliekų sutvarkymą, tarp jų ir pavojingų. Aplinkos ministerija tik koordinuoja tą veiklą, reglamentuoja, ruošia įstatyminius aktus ir kontroliuoja“, – teigė viceministras.

Aplinkos ministerija priekaištus metė Utenos savivaldybei – neva jie pasielgė neteisingai. Jie kreipėsi į ministeriją praėjusiais metais dėl pinigų skyrimo. Tačiau, pagal viceministrą, jie negali taip lengvai dalinti pinigų į kairę ir į dešinę. Tokiu atveju susidarytų nesibaigianti eilė prie ministerijos durų.

„Utenos savivaldybė turėjo įrodyti, ar tos atliekos turi šeimininką. Jei neturi, tai turi visur paskelbti ir mus informuoti, kad jos yra bešeimininkės. Tada kreipiamasi dėl pinigų jų likvidavimui. Dabar žmogus lieka nepatenkintas. Būtų galima kaltinti ir jį, kad ne tuo keliu pradėjo eiti. Reikėtų pradėti nuo savo savivaldybės, o kodėl jie ten nesusišnekėjo, nežinau“, – svarstė A. Genevičius.

Ministerija davė atsakymą, kad prašo Utenos savivaldybės administracijos pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus ir skubiai priimti sprendimus dėl atliekų sutvarkymo. Vėliau savivaldybė turėtų kreiptis į ministeriją dar kartą.

„Visada kontroliuojame, kokios tai yra atliekos, ar tikrai tiek pinigų reikia, jų kiekius ir kitus dalykus. Būna, kad šioje srityje atsiranda nemažai gudravimų. Pavyzdžiui, žmogus labai pigiai įsigyja sklypą geroje vietoje žinodamas, koks ten yra užterštumas. Vieni nori greitai atsikratyti ir gauti pinigų, o kiti daro tokius žingsnius, kad (atliekos, – red. past.) būtų pripažintos bešeimininkėmis. Savivaldybė turi atlikti čia tyrimą“, – sakė viceministras.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...