captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tvarkiečių“ ir VRM korupcijos byloje – „apie dešimt“ įtariamųjų

Korupcijos Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) bei partijoje „Tvarka ir teisingumas“ byloje įtarimai jau pateikti apie dešimt asmenų, pranešė prokuroras.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Korupcijos Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) bei partijoje „Tvarka ir teisingumas“ byloje įtarimai jau pateikti apie dešimt asmenų, pranešė prokuroras.

„Apie dešimt asmenų“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius, paklaustas keliems asmenims byloje pateikti įtarimai.

Įtariamųjų pavardžių jis nenurodė. Anksčiau skelbta, kad įtarimai dėl galbūt neskaidrių viešųjų pirkimų VRM pateikti buvusiam viceministrui Algimantui Juocevičiui (dabar miręs),  buvusiam ministro patarėjui Ervinui Raistenskiui, buvusiam valstybės įmonės „Infostruktūra“ direktoriui Ričardui Bražėnui, VRM Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjui Rimvydui Jančiauskui, ministerijai pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojui Jonui Ūsui, bendrovės „NT Service“ vadovui Peisachui Kačerginskiui, verslininkams Rolandui Skaisgiriui, Justinui Garliauskui.

Buvęs vidaus reikalų ministras „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas byloje apklaustas specialiuoju liudytoju.

Pasak R. Stankevičiaus, įtarimus norima pateikti ir parlamentarui, buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingajam sekretoriui Rimui Antanui Ručiui.

„(...) yra kilę įtarimų kad jis prekiavo poveikiu, organizavo vesti apgaulingos apskaitos tvarkymą, – teigė prokuroras. – Tai yra susitarė gauti neatlygintinai renginį, kuriame reklamuojama partija, už tai pažadėjęs, kad renginio organizatorius laimės Vidaus reikalų ministerijos organizuojamus viešuosius pirkimus.“

Prokuroro teigimu, šiuo metu byloje atliekamos liudytojų apklausos, laukiama ūkinės-finansinės veiklos patikrinimų išvadų, tiriami per kratas paimti dokumentai, kompiuteriai.

Paklaustas, ar byla žlugs, jei Seimas nepanaikins R. A. Ručio imuniteto, prokuroras atsakė neigiamai.

„Galima ištirti, bet tas tyrimas nebus nei pilnas, nei išsamus. Bus tam tikros tyrimo spragos, bet tai nereiškia, kad pats tyrimas nebus įmanomas“, – kalbėjo R. Stankevičius.

Pats R. A. Ručys žurnalistams teigė niekaip nebuvo susijęs su renginio „Pirk dramblį“, kurį prokurorai vertina kaip kyšį partijai „Tvarka ir teisingumas“, organizavimu.

„Dramblio nepirkau, neturiu su juo jokio ryšio, aš ne organizatorius, R. Skaisgirys vykdė renginį“, – sakė Seimo narys.

Jis tvirtino esąs nekaltas, partijos finansų netvarkė, todėl nebijąs jokių akistatų su kitais įtariamaisiais.

Dėl „tvarkiečio“ teisinės neliečiamybės sprendžianti „darbiečio“ Kęstučio Daukšio vadovaujama komisija penktadienio rytą padarė uždarą posėdį, nepaisant, kad Seimo statutas numato, jog laikinosios tyrimo komisijos turi dirbti viešai.

„Jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą“ , – rašoma Seimo statute ir Laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme.

Tokio leidimo komisija neprašė ir negavo.

Generalinis prokuroras į Seimą su tokiu prašymu kreipėsi paskutinę rudens sesijos dieną praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Prokurorai įtaria, kad Seimo narys „tvarkietis“ R. A. Ručys veikė organizuotoje grupėje su kitais partijos kolegomis A. Juocevičiumi ir E. Raistenskiu, tuo metu dirbusiais Vidaus reikalų ministerijoje, ir 2013 metų spalį iš prodiuserio R. Skaisgirio priėmė kyšį.

Anot pareigūnų, surinkti duomenys leidžia manyti, kad R. A. Ručys iš prodiuserio R.Skaisgirio priėmė didesnės nei 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį pažadėjęs paveikti valstybės instituciją ir jos valstybės tarnautojus, taip pat, veikdamas bendrininkų grupėje, sukurstė ir organizavo apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Pernai spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui Vidaus reikalų ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...