captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kandidatai į Vilniaus merus susipliekė dėl 70-ties milijonų eurų

Vilniaus miestas 2015-aisiais neišvengiamai turi skolintis 70 mln. eurų. Kandidatas į sostinės merus Artūras Zuokas teigia, kad miesto skolą būtų galima suvaldyti, jei tinkamus sprendimus priimtų Seimas. Savo ruožtu Remigijus Šimašius pabrėžia, kad pirmiausiai reikėtų susitvarkyti savo darže – skaidriai ir efektyviai valdyti savivaldybės įmones, o jau tuomet, atgavus kreditorių ir Seimo pasitikėjimą, tikėtis didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies savivaldybės biudžetui.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vilniaus miestas 2015-aisiais neišvengiamai turi skolintis 70 mln. eurų. Kandidatas į sostinės merus Artūras Zuokas teigia, kad miesto skolą būtų galima suvaldyti, jei tinkamus sprendimus priimtų Seimas. Savo ruožtu Remigijus Šimašius pabrėžia, kad pirmiausiai reikėtų susitvarkyti savo darže – skaidriai ir efektyviai valdyti savivaldybės įmones, o jau tuomet, atgavus kreditorių ir Seimo pasitikėjimą, tikėtis didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies savivaldybės biudžetui.

LRT Televizijos kandidatų į Vilniaus miesto mero postą debatuose Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) kandidatas R. Šimašius papriekaištavo kol kas mero poste dar sėdinčiam A. Zuokui, kad 2015-ųjų Vilniaus miesto biudžetas yra neišvengiamai deficitinis, teks skolintis 70 mln. eurų, tačiau kol kas, panašu, savivaldybė dėl skolos nėra padariusi nė žingsnio, sprendimus palikusi naujajai valdžiai.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (LLS) kandidato A. Zuoko teigimu, 70 mln. eurų skolintis teks todėl, kad reikia grąžinti praeitos kadencijos paskolas.

„Deja, per visą tą laiką Vilniaus miestas gavo labai nedidelę dalį savo gyventojų sumokėtų mokesčių, miesto skolos kaupėsi nuo 2009 iki 2013 metų. 2013 metais mes turėjome savarankišką 337 mln. litų biudžetą, jis buvo pats mažiausias miesto istorijoje. Šiandieną turime 650 mln. litų, pajamų ir išlaidų skirtumas sumažėjo nuo 170 iki 60 mln. litų.

Vienintelis sprendimas yra tai, kad pagaliau Seimas nelaikytų vilniečių antrarūšiais ir skirtų bent jau tokią pat gyventojų pajamų mokesčio dalį vienam sostinės gyventojui, kokią gauna Kaunas arba Klaipėda. Būtent šie sprendimai nacionaliniu lygmeniu leistų subalansuoti Vilniaus miesto biudžetą ir perkredituoti tas paskolas, kurios buvo imtos 2010 metais“, – skolos suvaldymo receptą diktuoja A. Zuokas.

Savo ruožtu R. Šimašius pažymi, kad pirmiausiai reikėtų apsikuopti savo darže, o jau tuomet dairytis į kreditorius ar Seimą.

„Kad pasitikėjimas sugrįžtų, savivaldybė turi padaryti namų darbus ir efektyviai tvarkyti savo įmones, taikyti kaštų naudos analizę ir sutvarkyti savo finansus, skaidriai ir efektyviai dirbti. Kai tai padarys, tikiu, atgaus ne tik kreditorių pasitikėjimą, bet ir Finansų ministerijos, Seimo ir tuomet galės gauti didesnę gyventojų pajamų dalį nei gauna šiandieną“, – debatų laidoje tikina R. Šimašius.

Jei nesiskolintų, miestiečiai gyventų šiukšlyne?

R. Šimašius pažymi, kad skolintini 70 mln. eurų yra skirti naujoms išlaidoms padengti: „Yra sričių, kur apie 30 proc. numatyta dengti iš skolintų lėšų. Tai ir apšvietimas, ir gatvių valymas. 70 mln. eurų bus pasiskolinta naujoms išlaidoms padengti.“

Savo ruožtu A. Zuokas pabrėžia, kad noras išvengti 70 mln. eurų skolinimosi, reikštų diržų veržimo politiką: 30 proc. viešojo sostinės transporto panaikinimą, atsisakymą transporto lengvatų pensininkams, miestą valyti reikėtų kartą per mėnesį, o gyvenamuosiuose rajonuose nė nepjauti žolės ir nerinkti šiukšlių, nebekurti vietų vaikų darželiuose.

„Niekad tam nepritarčiau, nes vilniečių sumokėti mokesčiai yra dideli, todėl jei neturi būti verčiami taip gyventi“, – sako A. Zuokas.

Viešojo transporto vizijos neišsiskyrė

Paklaustas, kaip turėtų atrodyti sostinės viešasis transportas, R. Šimašius teigia manantis, kad jis turi būti dažnesnis, ypač nuošalesne vietose, patikimas (visuomet atvykti), transporto priemonės turi būti ne 15-20 metų senumo, o naujesnės.

„Jei transporto srityje būtų tvarkomasi atsakingai, tai būtų įmanoma padaryti. Turėtų daliai maršrutų būti skelbiami konkursai, įtraukti ir privatūs investuotojai. Džiugu, kad savivaldybė apie tai pradėjo kalbėti, tik ko ji laukė du metus?“ – klausia R. Šimašius.

A. Zuokas pažymi, kad šiuo metu rengiamas konkursas dėl privataus vežėjo įtraukimo į bendrą viešojo transporto sistemą Vilniaus mieste. Debatų dalyvio teigimu, profesinės sąjungos dėl tokios sprendimo sutinka.

„Kitais metais panašiu laikotarpiu apie 25 proc. viešojo transporto rinkos aptarnautų privatus vežėjas, kuris turėtų patiekti 100 naujų ilgų žemagrindžių autobusų. Plėtosime „A“ juostas viešajam transportui, kad viešasis transportas nestovėtų kamščiuose.

Kalbant apie kaštus, priminsiu, kad 2011 metais mes gavome gana didelę bombą – kreditoriai buvo beskelbiantys bankrotą mūsų viešajam transportui. Tuo metu jo skolos buvo 170 mln. litų, šiuo metu skolos sumažintos iki 120 mln.“, – kalba A. Zuokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...