captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip kandidatai į Kauno merus gelbės miestą nuo tuštėjimo

Kaunas – bene labiausiai dėl emigracijos nukentėjęs Lietuvos miestas. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Kaune gyveno 420 tūkst. žmonių, tuo metu 2014-aisiais – šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. Kandidatai į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis ir Andrius Kupčinskas LRT televizijos debatuose diskutavo, kaip gerinti tokią situaciją.
V. Matijošaitis ir A. Kupčinskas, DELFI montažas
V. Matijošaitis ir A. Kupčinskas, DELFI montažas

Kaunas  bene labiausiai dėl emigracijos nukentėjęs Lietuvos miestas. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Kaune gyveno 420 tūkst. žmonių, tuo metu 2014-aisiais – šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. Kandidatai į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis ir Andrius Kupčinskas LRT televizijos debatuose diskutavo, kaip gerinti tokią situaciją.

Dabartinio Kauno mero A. Kupčinsko manymu, gyventojų mažėti pradėjo jau po Nepriklausomybės atkūrimo, kai nemažai kauniečių persikraustė į Vilnių. 

„Kita didelė problema [kodėl mažėja gyventojų mieste] yra ta, kad Kaune vis dar neišspręstas žemės grąžinimo klausimas. Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje jis yra įvykęs. Tuo metu Kaune, kaip laikinojoje sostinėje, buvo daugiausia žemės savininkų, ir kol kas valstybė ir savivaldybė su jais yra neatsiskaičiusi“, – aiškino A. Kupčinskas.

Pasak A. Kupčinsko, tai trukdo kurtis naujakuriams, o pastarieji renkasi Kauno rajoną, kur gyventojų padaugėjo 30 tūkst.: nuo 60 iki 90 tūkst. Čia esą žemės paskirties žemė buvo verčiama į gyvenamosios ar kitokios paskirties žemę.

„Taigi Kaunas turi šiek tiek kitokią istoriją, bet pamažu grįžta žmonės, kuria verslus, ateina dideli užsienio investuotojų centrai. Dabar matome, kad didžiausias yra biurų poreikis. Manau, netolimoje ateityje Kaune pradės dygti biurų pastatai“, – LRT televizijos debatuose kalbėjo A. Kupčinskas.

Savo ruožtu kandidatas į Kauno merus V. Matijošaitis teigia, jog Kaune visuomet buvo stabdomos statybos ir ilgai daromi detalūs planai: „Jei Kauno rajone buvo vystoma mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tai Kaunas turėjo vystyti daugiabučių namų statybą, ką darė Vilnius. Tuomet žmonės būtų pirkę butus ir galvoję apie darbą Kauno mieste, o jie išvažiavo į Vilnių.“

Anot V. Matijošaičio, „Transparency International“ atlikto tyrimo duomenimis, Kauno savivaldybė pagal viešųjų pirkimų skaidrumą užima 53 vietą. „Žemiau Kaunas negali nukristi, kas investuos į jį?“ – teiravosi V. Matijošaitis. Jo teigimu, verslininkas, norėdamas investuoti, žiūri, kaip Lietuvos miestų lygmenyje atrodo miestas.

„Kaunas yra studentų miestas, vienu metu čia mokosi apie 40 tūkst studentų. Reikia pradėti rūpintis, kad jie liktų Lietuvoje. Galima taikyti JAV modelį, kai studentams suteikiamas laikinas gyvenamas plotas ir jie ne tik sukuria šeimas, bet ir pradeda savo verslus. Taip būtų skatinamas smulkus ar vidutinis verslas, arba būtų įsidarbinama stambiajame versle“, – siūlė V. Matijošaitis. 

Kalbėdamas apie investicijas, A. Kupčinskas džiaugėsi, kad į miestą atėjo naujų paslaugų kompanijų, atidarytas KTU „Santakos“ slėnis. „Iki 2022-ųjų, kai bus patvirtintas miesto strateginis planas, Kaunas taps ir paslaugų centru, ir sausumos uostu. Kaune šiemet ateis „Rail Baltica“, miestas bus vienintelis taškas, sujungtas su Europa europiniu geležinkeliu. Tikiu, kad Kaunas taps Europos kultūros sostine“, – LRT televizijos debatuose kalbėjo A. Kupčinskas.

Pirmajame rinkimų ture „Vieningas Kaunas“ kandidatas V. Matijošaitis surinko 37,81 proc. rinkėjų balsų, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą A. Kupčinską palaikė 25,22 proc. rinkėjų. 

Sekmadienį vyks antrasis merų rinkimų turas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...