captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Ramanausko-Vanago sulaikyme dalyvavęs KGB pareigūnas nuteistas dėl genocido

Partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavusį buvusį sovietų saugumo pareigūną Stanislovą Drėlingą Kauno apygardos teismas ketvirtadienį pripažino kaltu dėl genocido ir nuteisė kalėti penkerius metus.
A. Ramanauskas-Vanagas, Wikimedia Commons nuotr.
A. Ramanauskas-Vanagas, Wikimedia Commons nuotr.

Partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavusį buvusį sovietų saugumo pareigūną Stanislovą Drėlingą Kauno apygardos teismas ketvirtadienį pripažino kaltu dėl genocido ir nuteisė kalėti penkerius metus.

„Nors kaltinamasis ir neigė tiesiogiai dalyvavęs genocido veiksmuose, t. y. apskritai neigė dalyvavęs kaltinime nurodytoje operacijoje, tačiau byloje ištirti duomenys leidžia kolegijai teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Po 1956 metais įvykdytos operacijos, kurioje dalyvavo 84 metų nuteistasis, buvęs mokytojas A. Ramanauskas-Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.

Prokuroras siūlė S. Drėlingui skirti septynerius metus laisvės atėmimo. Skirdamas švelnesnę bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad byla truko ilgai, o S. Drėlingas yra silpnos sveikatos, o jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis – jis buvo tik padėjėjas.

Nuosprendis kol kas neįsigaliojęs, jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Konstitucinis Teismas pernai išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui, teigiama Konstitucinio Teismo išaiškinime.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...