captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Požėla: didelė problema – pasieniečių dalyvavimas šešėlyje

Pasienio darbuotojų padėtis negali smarkiai skirtis nuo policijos, todėl tikėtina, kad ir pasieniečiai dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje, tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pareigas pradedantis eiti Renatas Požėla. Pareigūnas svarbiausiais savo darbo prioritetais įvardija geopolitinius iššūkius ir kovą su kontrabanda.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pasienio darbuotojų padėtis negali smarkiai skirtis nuo policijos, todėl tikėtina, kad ir pasieniečiai dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje, tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pareigas pradedantis eiti Renatas Požėla. Pareigūnas svarbiausiais savo darbo prioritetais įvardija geopolitinius iššūkius ir kovą su kontrabanda.

„Esu susipažinęs su policija iš vidaus ir konstatuoju, kad policijoje ta problema [dalyvavimo šešėlyje – LRT.lt] buvo. Tikrai nemanau, kad pasienio tarnyba šiuo klausimu gali būti labai išskirtina. Tokio pobūdžio problemų nebūtų. Juolab kad veikia ir antikorupcijos, prevencijos programa, yra įsteigti imuniteto padaliniai. Vadinasi, ta problema egzistuoja ir su ja kovojama“, – sako R. Požėla.

Iki šiol R. Požėla ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas. Užimdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo postą penkeriems metams, jis keičia kadenciją baigusį tarnybos vadovą Vainių Butiną.

– Policijoje pradėjote dirbti 1993 m. Koks buvo kelias į policiją? Juk buvote vos 19 metų.

– Ryžtą apsirengti uniformą turbūt suformavo įvykiai: Sąjūdis, pertvarka, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tai tikrai paskatino. Nesigailiu šio žingsnio. Manau, kad praleidau pačius gražiausius savo gyvenimo – jaunystės, brandos – metus policijoje ir tai sistemai atidaviau tai, ką galėjau. Dabar priėmiau kitus iššūkius.

– Gal pamenate savo pirmą dieną darbe?

– Turbūt darbą pradėjau kaip ir daugelis mano kolegų, policijos pareigūnų, kurie tapo įvairaus rango policijos patrulių vadovais. Šiaulių mieste teko atidirbti metus. Tai tikrai buvo labai gera ir vertinga patirtis. Ir šią dieną suprantu, kas yra eilinio pareigūno darbas ir koks jis atsakingas.

– Nuo eilinio policininko iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado generolo – žvelgiant iš šalies, tai atrodo svaiginanti karjera. Daugelis pasakys, kad tai sėkmė ar Jūsų asmeninės savybės. Kaip manote pats?

– Be abejo, per tarnybos laikotarpį buvo visko. Vakar vakare dar prisėdau prie policijos intraneto, parašiau atsisveikinimo raštą savo kolegoms. Parašiau, kad buvo įvairių momentų tarnyboje: nusivylimo dėl neteisybių, norėjosi padėti pažymėjimą, pasirinkti kitus gyvenimo iššūkius, tačiau vis savyje rasdavau jėgų nugalėti negandas ir žengti į priekį.

Manau, kad visų, kurie dirba sąžiningai, kryptingai, yra savo darbo patriotai, karjera ateina anksčiau ar vėliau. Dėkoju Dievui ir likimui, kad mane supo puikūs žmonės, kolegos, kurių dėka tobulėjau ir pats. Šis pasiekimas yra bendruomenės, kurioje dirbau, nuopelnas.

– Kiek mums yra žinoma, kolegos Jus tikrai vertino už profesionalumą, dalykiškumą, laikė Jus nepiktu žmogumi. Ar Jums nebuvo priekaištauta, kad vieną mundurą keičiate į kitą?

– Ne, tokių priekaištų nebuvo. Juo labiau kad aš lieku toje pačioje vidaus reikalų sistemoje, tik dirbu kitoje darbovietėje. Apgailestavimų, kad tampu kitos komandos dalyviu, buvo, bet kaltinimų – tikrai ne.

– Paminėjote, kad labai svarbu, jog Jus supo žmonės, kurie Jums padėjo. Jūsų kelias ir pastaraisiais metais glaudžiai susijęs su dabartinio ministro Sauliaus Skvernelio tarnyba. Gal tai, kad dabar esate šiame poste, ir yra vidaus reikalų ministro nuopelnas?

– Manau, kad mūsų bendrystė prasidėjo prieš gerą dešimtį metų, kai pradėjome dirbti viename padalinyje. Visi turbūt prisimename įžymųjį posakį „karas keliuose“, kai reikėjo greitų sprendimų, reikėjo gelbėti žmones keliuose. Tai tikrai suvienijo. Manau, kad buvome ir esame bendraminčiai, dirbame komandoje. Mums pavyko pasiekti gerų rezultatų ir lūžių. Manau, kad dėl to Lietuva dabar yra atsispyrusi nuo tos situacijos, kuri buvo susidariusi avaringumo aspektu.

– Bet sutikite, karo keliuose nepavyko laimėti nei Jums, nei Jūsų komandai. Ar negaila, kad išeinate iš šios srities, kai pradėti darbai lyg ir nebaigti?

– Visų darbų turbūt neįmanoma baigti. Manau, yra paliktas geras užtaisas, puikūs kolegos. Savo įpėdiniui, kuris turbūt ateis į mano vietą artimiausiomis dienomis ir kuris kuruos veiklą, linkiu pačių geriausių sėkmių. Manau, kad tas žmogus ar tie žmonės toliau tęs pradėtus darbus.

– Vadovauti tarnybai pradedate, esant sudėtingai geopolitinei padėčiai. Šioje tarnyboje esate naujokas. Ar gerai susipažinote su pasienio specifika, problemomis?

– Šiandien – tik mano pirmoji darbo diena, todėl mano pažintis su naująja darboviete yra daugiau iš išorės: tai, ką man pavyko sužinoti, skaitant teisės aktus ar bendraujant su kolegomis, kurie vienaip ar kitaip iš anksčiau buvo pažįstami su tarnyba.

Kol kas ši pažintis išorinė. Mano tikslas – artimiausiomis dienomis pabendrauti su kuo daugiau kolegų, išvykti į rinktines, užkardas, pamatyti, kuo gyvena pasieniečiai ir imtis tų sprendimų, projektų, kurie yra reikalingi.

– Spaudoje jau skamba Jūsų pasiryžimas stiprinti tarnybos pajėgumus kovoje su geopolitiniais iššūkiais ir kontrabanda. Kaip tai ketinate daryti? Kokią sritį ketinate pirmiausia stiprinti?

– Svarbu tai suderinti su vidaus reikalų ministru. Kaip žinia, pagal galiojančius teisės aktus, ministras nustato strateginės veiklos kryptis, atsižvelgdamas į esamą vyriausybės programą. Bet turbūt ministras pritars, kad būtina stiprinti ir mūsų kovinius gebėjimus. Esame toje vietoje, nuo kur prasideda valstybė. Visų pirma tai – investicijos į pačius darbuotojus, mūsų darbuotojų mokymą, siekiant, kad jie bent jau gautų tinkamą informaciją, kas vyksta pasaulyje, negyventų informaciniame fronte. Labai svarbu – motyvacijos didinimas, kad žmonės suprastų, jog jie labai svarbūs valstybei ir valstybė jais rūpinasi.

Daug rezervų matau didesnėje bendrystėje su kitomis institucijomis. Taip pat ir su policija, kariuomene, muitine. Galbūt mūsų valstybėje yra per daug fragmentizmo. Yra tarnybos, padaliniai, kurie vykdo savo funkcijas, tačiau yra per mažai bendrumo. Bandysiu šią situaciją ištaisyti.

– Kovą su kontrabanda įvardijate kaip vieną svarbiausių sričių Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Kokių naujovių esate numatęs? Žiūrint aplink, tie, kurie prieš 10 metų rūkė kontrabandines cigaretes, sėkmingai jas plėšia ir dabar.

– Kalbant apie fragmentizmą, galbūt ir šiek tiek pykome, kad problemos vidaus rinkoje vis dėlto prasideda nuo šių prekių patekimo. Kaip žinia, prekės patenka per pasienį. Žiūrint iš šių dienų pozicijų, kaip minėjau, labai svarbu bendrumas, bendro analitinio produkto kūrimas, labai aiškus grėsmių įvardijimas.

Dirbdami policijoje matėme ir nebijojome apie tai kalbėti, kad didelė problema, kovojant su šešėliu, – pačių darbuotojų dalyvavimas šešėlyje. Kovojame su ta problema, stipriname savo imunitetinius gebėjimus. Kai įsigilinsiu į situaciją, bus priimti sprendimai. Manau, kad rezervų ir tarnyboje stiprinti imunitetinę veiklą tikrai yra. Bijau, kad čia gali būti didelės grėsmės.

– Tai sakote, kad pačių darbuotojų dalyvavimas šešėlyje irgi yra didelė problema?

– Esu susipažinęs su policija iš vidaus ir konstatuoju, kad policijoje ta problema buvo. Tikrai nemanau, kad pasienio tarnyba šiuo klausimu gali būti labai išskirtina. Tokio pobūdžio problemų nebūtų. Juolab kad veikia ir antikorupcijos, prevencijos programa, yra įsteigti imuniteto padaliniai. Reiškia, ta problema egzistuoja ir su ja kovojama.

– Spaudoje plačiai buvo klabėta apie planus įrengti stebėjimo įrangą su Rusijoje pagamintais seisminiais davikliais. Įvertinus grėsmes, gali būti stabdomas jos įsigijimas. Ar esate susipažinęs su šia problema?

– Kažkiek esu. Žinau, jog šiandien turi vykti viešųjų pirkimų komisijos posėdis. Yra duotas pavedimas, kad šiandien sprendimai nebūtų priimami tam, kad aš detaliai įsigilinčiau į šią problemą. Kiek žinoma šiandien, savo darbą jau atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, laukiamos išvados. Reikalingi ekspertų vertinimai, ar tos sistemos, kurios jau įdiegtos ir veikia, atitinka Lietuvos nacionalinius interesus.

– Visiems naujiems dalykams reikia lėšų. Gal premjeras Jums pažadėjo ką nors papildomai? Jei ne, kaip ketinate išsiversti?

– Jau minėjau, kad nesu ir nebūsiu tas asmuo, kuris išeis į išorę, politikus ir sakys – duokite. Visų pirma pasižiūrėsime, kaip gyvename viduje, ar esame išnaudoję visus vidinius rezervus. Tą, ką darėme policijoje, optimizuojant valdymo funkcijas, apjungiant tam tikrus padalinius, vykdančius panašią veiklą, buvo teisingi keliai. Neatmetu, kad tokie lėšų paieškos būdai galimi ir mūsų tarnyboje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...