captcha

Jūsų klausimas priimtas

Savivaldos rinkimai parodė modernistinę politikos kryptį

Po pirmojo savivaldos rinkimų turo galima teigti, kad kažin ko netikėto neįvyko. Kaip ir prognozuota, socialdemokratai surinko daugiausia mandatų, nors patyrė fiasko visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Labiausiai apgailėtina situacija – „Tvarkos ir teisingumo“, kuri prarado kone pusę turėtų vietų savivaldybių tarybose.
Liberalų sąjūdžio štabas rinkimų naktį. K. Vanago (BFL) nuotr.
Liberalų sąjūdžio štabas rinkimų naktį. K. Vanago (BFL) nuotr.

Po pirmojo savivaldos rinkimų turo galima teigti, kad kažin ko netikėto neįvyko. Kaip ir prognozuota, socialdemokratai surinko daugiausia mandatų, nors patyrė fiasko visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Labiausiai apgailėtina situacija – „Tvarkos ir teisingumo“, kuri prarado kone pusę turėtų vietų savivaldybių tarybose.

Darbo partija tikrai nesidžiaugia palyginti su 2011-ųjų rinkimais praradusi apie 20 mandatų ir gavusi absoliutų 0 vietų Vilniuje ir Kaune.

Pavojaus būgnai turėtų aidėti ir konservatorių orkestre, nors pagal surinktus mandatus jie išliko antri, tačiau, labai tikėtina, praras vietas Kaune, o artimiausi jų sąjungininkai iš jaunesniojo brolio vaidmens baigia išsivaduoti ir tampa grėsmingu konkurentu.

Neabejotini šių metų savivaldos rinkimų favoritai – Liberalų sąjūdis. Pradėjęs kilimą per praėjusių metų rinkimus į Europos parlamentą, dabar Liberalų sąjūdis laimėjo daugumą mandatų Vilniuje, jų kandidatas kovos dėl sostinės mero posto antrajame ture. Liberalai iškovojo 216 mandatų, per praėjusius rinkimus tebuvo 98. Sėkmingi rinkimai buvo ir nepartiniams kandidatams. Tik štai liberalų atveju, sako politologai, tai rodo politinio gyvenimo modernėjimą, o visuomeninių komitetų – kelia abejonių ar sukurti tik rinkimams, jie liks ko nors verti rinkimams pasibaigus.

Mažai kas ginčytųsi, jog savivaldos rinkimai labiausiai nenusisekė dabartinei valdančiųjų partijai – „Tvarka ir teisingumas“. Ši partija savivaldybių tarybose neteko beveik pusės mandatų. Politologai sako, kad jos ateitis kybo tik ant Rolando Pakso populiarumo: jam susvyravus, gali nelikti ir partijos. 

„Ši partija jau atsiduria ties penkių procentų riba. Ir visko gali būti, kad per Seimo rinkimus spręsis klausimas, ar jie dar liks parlamentinė partija, turinti frakciją parlamente, ar ne“, – sako politologas, lrt.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.

Rinkimai parodė, kad ir kitos valdžios politinės jėgos – Darbo partijos populiarumas taip pat priklauso nuo faktinio jos lyderio. Šiuose rinkimuose Viktoras Uspaskichas nedalyvavo agitacinėse kovose. Partija prarado 17 mandatų, užleido pozicijas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Po rinkimų Viktoras Uspaskichas ėmė kalbėti, kad pribrendo pokyčiai partijos vadovybėje. 

Sekmadienio vakarą naujienų agentūra BNS išplatino pranešimą, jog šios partijos lyderis sako turintis priekaištų beveik visiems šios partijos deleguotiems ministrams. V. Uspaskichas priekaištų neturi tik Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. K. Vanago (BFL) nuotr.

 „Darbiečiai vėlgi priklauso nuo pono Viktoro. Jeigu Viktoras nesirodys viešai, darbiečiams sunkiau, bet jeigu jis vėl grįš, sakykim 2016-ųjų metų rinkimuose vėl išeis į pirmą planą, vėl lankysis televizijose, šoks, dainuos ir mėtys šposus, kaip sakoma, tai jie turi šansų“, – prognozuoja Mykolo Riomerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Didžiųjų miestų tarybose aptirpo ir socialdemokratų partijos gretos. Ji jau turi visus regioninės partijos požymius, nors pagal iškovotų mandatų skaičių pirmauja. O konservatorius rimtas smūgis ištiko Kaune, kur pirmą turą jų kandidatas pralaimėjo verslininkui Visvaldui Matijošaičiui. Du mandatus ši partija prarado ir Vilniuje. Viešojoje erdvėje imta kalbėti  apie galimą Tėvynės sąjungos lyderių kaitą, nes esą dabartinė vadovybė neužtikrintų sėkmės kitų metų Seimo rinkimuose. Tačiau politologai tokias kalbas daugiau sieja su artėjančiais partijos pirmininko rinkimais ir kovomis partijos viduje.

 „Partijos yra pakankamai uždaros, jos neįsileidžia jaunų vėjų, neįsileidžia naujų žmonių, šeimyniniai ir panašūs klanai susiformavę partijose. Akivaizdu, kad tokios politinės jėgos arba  stengsis modernėti ir europėti (patiems konservatoriam reikėtų, pavyzdžiui, į tos pačios Vokietijos krikščionis–demokratus pasižiūrėti, Angelos Merkel politinę jėgą, kuriai jinai vadovauja). Na, ir tiesiog čia nereikia nieko daug išradinėti, nereikia grimzti į kažkokius viduramžius“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.

Andrius Kubilius. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Mykolo Riomerio docentas Vytautas Dumbliauskas kalba apie su konservatorių partijos lyderiu Andriumi Kubiliumi susijusį paradoksą.

„A. Kubilius – tikrai protingas, kietas politikas ir tikrai Lietuvos valstybės istorijoje jis buvo daugeliu atvejų reikalingas kaip politikas, padarė daug reikalingų darbų. Bet paradoksas – jis yra vienas nepopuliariausių politikų Lietuvoje. Ir tas paradoksas, man atrodo, kerta per konservatorių situaciją... Jis nepopuliarumu kartais varžosi su V. Tomaševskiu dėl pirmos vietos“, – sako Mykolo Riomerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Dar vienas šių rinkimų bruožas – visuomeninių rinkimų komitetų sėkmė kai kuriose savivaldybėse. Pasak politologų, ne ideologiniu pagrindu susibūrę komitetai gali neišgyventi ir iki koalicijų sudarymo tarybose. Pasirinkus ideologinę platformą, įmanomas ir kitas kelias.

„Jie susiformuoja apie vieną ar kitą problemą, apie vieną ar kitą lyderį... Ir jie yra labiau trumpalaikiai negu politinės partijos. ... Organizacinis tęstinumas visų pirma yra susijęs su vienokios ar kitokios ideologijos turėjimu. Ir šitoj situacijoj komitetai gali pakankamai ilgai egzistuoti, jeigu jie vienaip ar kitaip taps opozicija deologijos prasme“, – sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.

Nuo praėjusiais metais vykusių EP rinkimų pradėjęs stiprinti pozicijas, Liberalų sąjūdis per šiuos savivaldos rinkimus jas dar labiau sustiprino ir tapo neginčytinu rinkimų favoritu. Jų atstovas Remigijus Šimašius antrajame rinkimų ture varžysis dėl sostinės mero posto. Pasak politologų, Liberalų sąjūdžio privalumai: stiprus lyderis ir populiarūs politikai jo komandoje. O didėjantis Liberalų sąjūdžio populiarumas – grėsmė konservatoriams.

„Dabar, kai tos partijos tapo lygiavertės. Už „Liberalų sąjūdį“ gali pradėt balsuoti „Tėvynės sąjungos“ tradiciniai rinkėjai, nepatenkinti „Tėvynės sąjungos“ politika arba esamais lyderiais Neatmeskime galimybės, kad „Liberalų sąjūdis“ sudarytų koaliciją su socialdemokratais. Jie tikrai nėra pasižadėję raštu ir kitaip, kad ne, tik su konservatoriais ir jokių kitų variantų. Gali taip atsitikti, kad nesusitars ir derėsis kartu ir su socialdemokratais. Tad iš tikrųjų „Tėvynės sąjungai“ reikia stiprinti savo rinkėjų gretas“, – kalbėjo politologas, lrt.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.

Šie savivaldos rinkimai atskleidė, kad vyksta politinių svorių persigrupavimas, nes keičiasi elektoratas, socialdemokratai ir konservatoriai praranda dalį savo rinkėjų. Ateina kita karta, ji renkasi jaunesnius politikus ir modernistinę kryptį politikoje.

„Lenkijoje, netoli nuo mūsų, jau praktiškai dešimt metų valdžioje yra platforma „Obivotelska“. Tai – pilietinė platforma, kurioje liberalų konglomeratas de fakto. Ir jis yra išstūmęs tiek kairiuosius, tiek konservatyvias politines jėgas... Ko gero, į Lietuvą ateina ta pati banga... Tos praktikos, kurias matome aplinkinėse šalyse, bus perkeltos ir į Lietuvą.  Dabar šiuose rinkimuose mes matėme tą modernizacijos bangą, politinio gyvenimo modernizacijos bangą, kur žmonės pasisako už progresą, už vystymąsi, o ne už XIX amžiaus Lietuvos kaimo ar LTSR 1970-ųjų metų raidos modelį“, – sakė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...