captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas taps Vilniaus meru: įvardijo vienintelį A. Zuoko pergalės receptą

Pirmasis savivaldos rinkimų turas Vilniuje daug kam buvo staigmena, jei ne sensacija. Artūras Zuokas tik paskutinėmis balsų skaičiavimo valandomis prasibrovė į antrąjį mero rinkimų turą, o jo partija galėjo tik pasvajoti apie pozicijas, kurias pelnė 2011 m. rinkimuose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pirmasis savivaldos rinkimų turas Vilniuje daug kam buvo staigmena, jei ne sensacija. Artūras Zuokas tik paskutinėmis balsų skaičiavimo valandomis prasibrovė į antrąjį mero rinkimų turą, o jo partija galėjo tik pasvajoti apie pozicijas, kurias pelnė 2011 m. rinkimuose.

Atrodytų, santykinai pakito nedaug. A. Zuoko partija, palyginti su 2011 m. rinkimais, prarado kelis tūkstančius rinkėjų, bet pats Vilniaus meras balsų gavo daugiau ir viršijo savo partijos ketverių metų senumo sėkmės rodiklį. Tačiau didžioji matematika A. Zuokui nepalanki – kaip ir konservatoriams bei Darbo partijai.

O štai liberalai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) turi daugiau nei pakankamai priežasčių džiūgauti. Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad Remigijus Šimašius yra akivaizdus antrojo turo favoritas. Tiesa, yra vienas scenarijus, kuris gali lemti A. Zuoko pergalę. Ir Vilniaus meras jau ėmėsi šiokių tokių veiksmų, kad šis scenarijus būtų įgyvendintas.

Didieji skaičiai: A. Zuoką žudo aktyvumas?

A. Zuoko partija, Lietuvos laisvės sąjunga (LLS), šiemet rinkimuose Vilniuje surinko beveik 25 tūkst. balsų. Taip, nuostolių yra – prieš ketverius metus „A. Zuoko ir Vilniaus koalicija“ rinkimuose triumfavo su daugiau nei 34 tūkst. balsų.

9 tūkst. rinkėjų praradimas LLS nurideno į ketvirtąją vietą ir suteikia tik 6 mandatus, taigi praradimas dvigubas – prieš ketverius metus A. Zuokas Vilniaus taryboje gavo 12 kėdžių.

Panašu, kad išaugęs rinkėjų aktyvumas Vilniaus merui ir jo partijai ne į naudą. Prieš ketverius metus Vilniuje iš viso balsavo kiek daugiau nei 186 tūkst. rinkėjų, šiemet – beveik 215 tūkst.

Žinoma, didieji laimėtojai čia yra liberalai – prieš ketverius metus jie Vilniuje patyrė fiasko, gaudami mažiau nei 7 tūkst. balsų ir net neperžengdami 4 proc. barjero. Dabar Remigijus Šimašius su kompanija partinėse lenktynėse sugrįžo su trenksmu – 58,5 tūkst. balsų ir 15 kėdžių Vilniaus taryboje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad liberalų šuolis didelis ne tik palyginti su tragiškai susiklosčiusiais 2011 m. rinkimais – R. Šimašius ir jo kariauna pagerino ir rezultatą, pasiektą liberalams tikrai sėkminguose 2014 m. Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Jeigu jie EP rinkimuose gavo 46,84 tūkst. balsų, tai dabar – jau 58,5 tūkst. Gal galima daryti tokią prielaidą, kad aktyvumo išaugimas (palyginti su 2011 m. rinkimais – DELFI) visų pirma buvo naudingas partijai ir kandidatui, kurie paskutinius kelis mėnesius buvo suprantami kaip šių rinkimų lyderiai“, - svarstė M. Jastramskis.

Beje, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Vilniuje ne tik nepasiekė EP rinkimų rezultato, bet ir patyrė nemažai nuostolių.

Kieno balsus „pavogė“ A. Zuokas su R. Šimašiumi?

Na, mero rinkimų rezultatų su 2011 m. duomenimis lyginti neįmanoma – tada merai tiesiogiai renkami nebuvo. Tačiau tiek R. Šimašius, tiek A. Zuokas balsų gavo daugiau nei jų partijos – taigi du lyderiai akivaizdžiai „pavogė“ kitų partijų rinkėjus, kurie balsavo už savo favoritų sąrašą, bet ne už kandidatą į merus.

Čia pirmiausiai į akis krenta Mykolas Majauskas. TS-LKD sąrašas Vilniuje gavo arti 33 tūkst. balsų, o partijos kandidatas į merus – vos daugiau nei 19 tūkst. Darant prielaidą, kad dauguma kitus kandidatus pasirinkusių konservatorių rinkėjų balsavo už R. Šimašių, užpildoma beveik visa spraga tarp liberalų ir jų kandidato gautų balsų: Liberalų sąjūdį palaikė 58,45 tūkst. rinkėjų, R. Šimašių – 75 tūkst.

„Manau, tikrai nemažai konservatorių rinkėjų atidavė balsus R. Šimašiui“, – sakė M. Jastramskis. Vis dėlto, pasak jo, R. Šimašius veikiausiai susirinko ne tik M. Majausko, bet ir daugelio kitų kandidatų balsus.

Antras dosniausias balsų „dovanotojas“ yra socdemų kandidatas į merus Gintautas Paluckas. Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) rinkimuose parėmė apie 17,4 tūkst. rinkėjų, o jų kandidatui į merus savo balsą atidavė tik 8,25 tūkst.

A. Zuoko patekimą į antrąjį rinkimų turą lėmė mažiau nei 2,5 tūkst. balsų. Ar aktyvesnis ir labiau matomas G. Paluckas galėjo privesti dabartinį Vilniaus merą prie visiško fiasko? M. Jastramskis tokios galimybės neatmeta, bet pažymi, kad LSDP kandidatas tam tikra prasme rinkimuose buvo pats sau priešas.

„Manau, G. Palucko balsai galėjo „nubyrėti“ po lygiai: kažkiek R. Šimašiui, kažkiek A. Zuokui, kažkiek – gal ir V. Tomaševskiui ar dar kažkam. (…) Tam tikras praeities šleifas, ta „žiurkių byla“ – nėra taip lengvai paneigiami dalykai, - primindamas skandalą, G. Paluckui kainavusį teistumą, sakė TSPMI dėstytojas. - Jam reikėjo įveikti du iššūkius. Iš vienos pusės – jis nėra žinomas. Antras dalykas – tai, dėl ko jis yra žinomas, yra neigiamas dalykas, skandalas.“

Valdemaras Tomaševskis, vos neprasibrovęs į antrąjį turą, balsų iš esmės nedalijo: už jį balsavo beveik tiek pat rinkėjų, kiek už LLRA ir Rusų alljanso sąrašą. Tą patį galima pasakyti ir apie „tvarkiečius“: Petras Gražulis ir partijos sąrašas gavo beveik identišką kiekį balsų.

Beje, Naglis Puteikis mero rinkimuose gavo keliais tūkstančiais daugiau balsų nei jį iškėlusi partija „Lietuvos sąrašas“. Sykiu pastebėtina, kad Vilniaus mero rinkimuose balsavo 217,7 tūkst. žmonių – beveik 3 tūkst. daugiau, nei balsavime už partinius sąrašus.

Didžiausios apylinkės ir didžiausi A. Zuoko nuostoliai

O dabar pereikime prie smulkiosios matematikos – rinkimų rezultatų palyginimo didžiausiose Vilniaus rinkimų apylinkėse, kur registruota daugiau nei 3 tūkst. rinkėjų.

Keli pavyzdžiai – ir kone visi nepalankūs A. Zuokui ir LLS. Bet ne tik jiems.

Vilniaus širdis – Gedimino apylinkė. Prieš ketverius metus „A. Zuoko ir Vilniaus koalicija“ čia gavo kas ketvirtą balsą, dabar – vos 15 proc. Liberalų šuolis per ketverius metus – nuo 4,15 iki 37,81 proc. Mero rinkimuose R. Šimašius A. Zuoką čia aplenkė daugiau nei dvigubai: atitinkamai 48,13 ir 20,79 proc. balsų.

Naujamiestis, S. Konarskio apylinkė. A. Zuoko partija prieš ketverius metus čia gavo 23 proc. balsų, dabar – vos 12. Ir vėl – dvigubas R. Šimašiaus pranašumas prieš dabartinį Vilniaus merą.

Muitininkų apylinkė Jeruzalėje – čia A. Zuoko partija prieš ketverius metus visiškai dominavo, gaudama kas trečią balsą. Dabar – mažiau nei 16 proc. ir, eilinį syk5, dvigubas R. Šimašiaus pranašumas prieš A. Zuoką mero rinkimuose.

V. Tomaševskiui ir LLRA palanki Kauno Vokės apylinkė – viena tų vietų, kur A. Zuokas pozicijų neprarado. LLS čia gavo kiek daugiau nei 11 proc. balsų – beveik tiek pat, kiek „A. Zuoko ir Vilniaus koalicija“ surinko prieš ketverius metus. LLRA ir Rusą aljansas čia gerokai sustiprino savo pozicijas – nuo 22 proc. iki 28,5 proc. Bet mero rinkimuose čia laimėjo... R. Šimašius – ir vėl dvigubai lenkdamas A. Zuoką, tiesa, čia esantį trečioje vietoje ir nusileidžiantį V. Tomaševskiui.

Užupis – rajonas, kur stovi ir A. Zuoko namas su vaizdu į Bernardinų sodą. Rajonas, kurio priežiūrai Vilniaus meras ne vienus metus skyrė ypatingą dėmesį. Ir rajonas, kur A. Zuokas patyrė nemažai nuostolių. Prieš ketverius metus Užupio ir Dailės apylinkėse už jo sąrašą balsavo atitinkamai 28,9 ir 25,6 proc. užupiečių, dabar – 11,55 ir 15,48 proc. Ir spėkite, kokiu pranašumu R. Šimašius mero rinkimuose pirmauja prieš A. Zuoką jo numylėtame Užupyje. Kaip ir daugumoje atvejų – daugiau nei dvigubai.

Panašios tendencijos – ir Antakalnio rinkimų apylinkėse, kur A. Zuokas su LLS per ketverius metus smarkiai smuko, o Liberalų sąjūdžio populiarumas išaugo kelis kartus.

Apibendrinant, daugumoje stambesnių Vilniaus rinkimų apylinkių matomos tos pačios tendencijos: LLS ir Darbo partijos nuosmukis, stabilus ar augantis LLRA ir Rusų aljanso rinkėjų skaičius bei įspūdingas Liberalų sąjūdžio populiarumo šuolis.

M. Jastramskis pastebi tą pačią tendenciją. Ypač jis išskiria rajonus su jaunais rinkėjais, kur dar neseniai A. Zuoko pozicijos atrodė labai tvirtos.

„Pavyzdžiui, Pavilnionių apylinkė – naujas visiškai rajonas. Tai nėra pačias didžiausias pajamas gaunantys žmonės, bet jaunesni ir normaliai uždirbantys. Praėjusiuose rinkimuose čia A. Zuokas gavo trečdalį balsų ir buvo pirmas. O šiuose rinkimuose R. Šimašius gavo daugiau nei 50 proc. balsų“, – pavyzdį pateikė TSPMI dėstytojas.

Vienintelė A. Zuoko viltis – V. Tomaševskis?

Teoriškai Vilniuje prieš antrąjį mero rinkimų turą yra apie 100 tūkst. „laisvų“ balsų – tiek vilniečių kovo 1 d. balsavo ne už R. Šimašių ir ne už A. Zuoką. Kad spręsti dėl mero ateis toki gražu ne visi „laisvų“ balsų savininkai – akivaizdu.

O kas leistų A. Zuokui panaikinti įspūdingą 35 tūkst. balsų deficitą ir laimėti prieš R. Šimašių? M. Jastramskis tam mato tik vieną galimybę.

„Labai aiški V. Tomaševskio parama, pastangos tam, kad ateitų visos tautinės mažumos, balsavusios pirmajame ture, ir balsuotų už A. Zuoką. Vienintelis įmanomas scenarijus – kito aš nematau, - svarstė pašnekovas. - Bet tautines mažumas priversti balsuoti už A. Zuoką yra gana sudėtingas uždavinys. Jis nebuvo tas meras, kuris joms skirtų daug dėmesio.“

A. Zuokas jau ėmėsi savotiškų gretinimosi su V. Tomaševskiu veiksmų. Vilniaus meras antradienį keliavo sveikinti LLRA lyderio su gimtadieniu, tai A. Zuokas pats viešai patvirtino.

Vis dėlto politologas M. Jastramskis nemano, kad antrajame ture bus daug V. Tomaševskio rinkėjų. Esą labiau tikėtina, kad kovo 15 d. prie balsadėžių ateis nemaža dalis konservatorių rinkėjų, balsavusių už M. Majauską.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...