captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialistė: skiepai – vienintelė priemonė, kuri gali apsaugoti nuo tymų

Visi turimi duomenys patvirtina: serga būtent tie vaikai, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti du kartus arba apskritai nepaskiepyti. Taip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Vis dėlto kad ir kas ką sakytų, tai mokslu pagrįsta informacija – skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti“, – tikina specialistė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Visi turimi duomenys patvirtina: serga būtent tie vaikai, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti du kartus arba apskritai nepaskiepyti. Taip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Vis dėlto kad ir kas ką sakytų, tai mokslu pagrįsta informacija – skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti“, – tikina specialistė.

Pasaulinė sveikatos organizacija sunerimusi dėl tymų protrūkio Europoje. Sergamumas tymais Europoje šoktelėjo, kai daugelis ėmė vengti skiepų. „Žmonės, ypač jauni tėvai, žinodami, kad tymų, parotito ir raudonukės vakcina yra gyva, tik susilpninta, kreipia į tai didžiulį dėmesį, nes mano, kad tai – gyvas virusas, kuris bus įterptas vaiko organizmą ir vaikas būtinai turės susirgti, tik po to įgis imunitetą. Tai visiškai klaidinga nuomonė. Vakcina yra pagaminta taip, kad  negali sukelti vaikui ligos, tos tikros ligos, kuria jis gali užsikrėsti, būdamas patalpoje, gavęs tą cirkuliuojantį, laukinį tymų virusą“, – aiškina D. Razmuvienė.

– Kiek anksčiau visi vaikai buvo skiepijami privalomai kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina. Kodėl visi vaikai turi persirgti tymais?

– Kadangi tymo virusas yra iš tikrųjų labai lakus ir mes visi esame jam labai imlūs, žmogus turi galimybę užsikrėsti tymų virusu daugiau nei 95 proc. Vaikų imuninė sistema dar nepakankamai išsivysčiusi, dar nėra  supratusi, kad reikia atstumti svetimą sukėlėją, todėl tarp vaikų sergamumas iki skiepų įvedimo daugiau nei prieš 50 metų tikrai buvo didžiulis. Ir mirties atvejų skaičiai buvo tikrai labai dideli, buvo aukšti rodikliai.

Pradėjus skiepijimo kampanijas nacionaliniu lygmeniu, įvedus skiepus į vaikų skiepijimo kalendorius, pripažinus, kad, norint suvaldyti tymus, visi turi būti skiepijami, sergamumo rodikliai tikrai tapo labai žemi, sergamumas nukrito iki nulinio lygio. Lietuvoje taip pat sergančiųjų nebuvo registruojama. Tačiau buvo padaryta meškos paslauga. Skiepijimo apimtys visuomenėje pasiekė labai aukštus rodiklius, labai aukštą lygį, tiesiog tymo virusui nebuvo galimybės save realizuoti tarp žmonių, kurie neskiepyti, [nebuvo galimybės] jų susargdinti. Bet kadangi sergamumas nukrito, atsirado judėjimas prieš vakciną asmenų, kurie teigė, kad, jei nėra ligos, kam reikia skiepytis. Tačiau tos ligos ir neliko dėl skiepų. Ir judėjimas asmenų, kurie turi tam tikrų įsitikinimų, priklauso tam tikroms religinėms organizacijoms, tikrai atsisakė skiepijimo Europoje anksčiau, prieš šešerius septynerius metus. Be abejo, ta mada, ar atsisakymo banga, pasiekė ir Lietuvą. Todėl, žiūrint į Europos, pasaulio žemėlapį, šalių skiepijimo apimčių lygį, ten, kur 95 proc. neturi imuniteto šiam virusui, būna sergančiųjų tymais protrūkiai, kaip šiais metais Vokietijoje – jau daugiau nei 500 susirgusių asmenų, įregistruotas vienas mirties atvejis. Tai tikrai yra labai aiškus, matomas rodiklis, sumažėjus skiepijimo apimtims.

– Užsiminėte apie mirties atvejus. Kokio pavojingumo ši liga? Kokie jos simptomai?

– Kadangi tymų virusas plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu keliu, užsikrėsti tymais labai paprasta. Netgi bendraujant, pabuvus toje pačioje patalpoje, kur yra jau infekuotas tymo virusu žmogus. Išėjus iš patalpos, virusas dar gali likti joje. Kadangi tymų bėrimas atsiranda tik po paros ar dviejų, atsiradus pirmiems simptomams (temperatūrai, kosuliui, akių junginių uždegimui), žmogus tiesiog nežino, kad [...] tą virusą platina. Todėl virusas išskiriamas į aplinką iki pirmų stiprių ligos simptomų atsiradimo ir pačios ligos metu keturias septynias dienas. Kadangi yra grupė žmonių, kurie yra neskiepyti, kaip rodo patirtis ir jau visi susirgusiųjų duomenys Europoje, sirgo tie, kurie buvo neskiepyti apie 90 proc., todėl tam tymų virusui surasti neskiepytą žmonių terpę, tam tikrą jų grupę, yra labai nesudėtinga.

– Bet žmonės nesiskiepijo arba neskiepijo savo vaikų, nes pasklido kalbos apie šalutinį vakcinos poveikį. Koks jis?

– Kaip ir po kiekvieno skiepijimo, galima arba lėtinė, arba bendro pobūdžio reakcija, t. y. paraudimas, pakietėjimas dūrio vietoje, gali būti temperatūra, pavieniai spuogeliai. Bet tokios reakcijos iš tikrųjų labai retos. Tačiau žmonės, ypač jauni tėvai, žinodami, kad tymų, parotito ir raudonukės vakcina yra gyva, tik susilpninta, kreipia į tai didžiulį dėmesį, nes mano, kad tai – gyvas virusas, kuris bus įterptas vaiko organizmą ir vaikas būtinai turės susirgti, tik po to įgis imunitetą. Tai visiškai klaidinga nuomonė. Vakcina pagaminta taip, kad ji negali sukelti vaikui ligos, tos tikros ligos, kuria jis gali užsikrėsti, būdamas patalpoje, gavęs tą cirkuliuojantį, laukinį tymų virusą.

Yra labai rimta reakcijų po vakcinos registracija – tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu, ir registruojami pavieniai atvejai. Pašalinės reakcijos po vakcinos sulaukia daug visuomenės dėmesio – jos prilyginamos ligos komplikacijoms, bet tai absoliuti netiesa. Tymų virusas gali sukelti įvairiausių ligos komplikacijų, pradedant nuo aklumo, kurtumo, virškinimo, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos sutrikimų ir baigiant net mirties atvejais. Pašalinė reakcija, vienokia ar kitokia, bendro pobūdžio ar konkrečios vakcinos, tikrai negali būti reikšmingesnė ir lyginama su tomis pasekmėmis, kurios gali būti vaikui susirgus iš tikrųjų labai rimta liga.

– Anksčiau vaikai buvo skiepijami privaloma tvarka. O kaip dabar?

– Vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje vaikai yra skiepijami du kartus nuo tymų, parotito, raudonukės: kai vaikas sulaukia penkių mėnesių ir šešerių septynerių metų. Paskiepytas du kartus, vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui. Dabar tie sergamumo duomenys ir iš Europos, ir pasaulio. Iš tikrųjų jau dabar analizės pateikiamos tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Europos ligų prevencijos kontrolės centro: serga būtent tie asmenys, vaikai, kurie nebuvo paskiepyti du kartus arba apskritai nepaskiepyti. Kitų asmenų duomenys yra nežinomi, tiesiog jų nėra. Taigi skiepijimai pagal Lietuvos profilaktikos skiepijimo kalendorių nėra privalomi, jie yra rekomenduojami. Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. į kolektyvus nebus priimami vaikai, kurie neturės tymų, parotito ir raudonukės skiepo.

– Negalės eiti į darželius ir mokyklas?

– Taip.

Ar galėtumėte paprastai paaiškinti, ką reiškia skiepas? Ar žmogus „perserga“ ta liga?

– Ne. Iš tikrųjų skiepas negali susargdinti žmogaus, nes ten nėra įdėtas tikras, gyvas virusas, kuris gali sukelti žmogui ligą. Ten yra gyva vakcina, tiesiog tymų virusas yra taip apdorotas, kad jis negeba sukelti ligos, tačiau duoda informaciją žmogaus imuninei sistemai, kad į organizmą yra įvestas tymų viruso antigenas ir kad jis turi pradėti savo veiklą. Imuninė sistema įspėjama – tu gavai antigeną ir reikia, kad organizmas pradėtų gaminti vadinamuosius apsauginius antikūnius kovotojus. Bet gali būti, kad po skiepo gali pasireikšti tam tikri ligos požymiai: temperatūra, kosulys, pavienis bėrimas. Taip būti gali, tačiau tai nėra taisyklė. Po visų skiepų yra leidžiamos tam tikros reakcijos tam tikru dažniu – 100 tūkstančių, 10 tūkstančių vienas atvejis – dažniau ar rečiau – kiekvienos vakcinos.

 Vakcina yra vaistas, yra aprašas ir viskas labai smulkiai aprašyta. Tačiau tai nereiškia, kad tame apraše įvardintos reakcijos po vakcinos būtinai turi pasireikšti kiekvienam asmeniui. Tai yra mokslu pagrįsta informacija, atlikta po daugybės metų klinikinių tyrimų. Tai yra visi atvejai, kas gali būti, tačiau tai nėra taisyklė, kad tai turi būti kiekvienam paskiepytam asmeniui.

– Ar gali skiepytis suaugęs žmogus?

– Taip, gali skiepytis. Jei suaugęs asmuo nežino, kad jis buvo skiepytas, arba yra tikras, kad nėra sirgęs tymais, jis gali kreiptis į savo gydymo įstaigą ir būti paskiepytas tymo, parotito ir raudonukės vakcina vieną kartą. Jei jis dar turi kokių nors abejonių dėl savo imuniteto (nežino, ar sirgo, pamiršo, ar skiepytas), kreipdamasis į savo gydymo įstaigą gali paprašyti siuntimo pasidaryti kraujo tyrimą dėl antikūnio: ar jis turi apsaugą tymams, ar neturi.

Tokia pati situacija yra ir dėl raudonukės, nes vakcina yra kombinuota, tai nėra monovakcina, Lietuvoje ir Europoje yra kombinuota vakcina: tymai, raudonukė ir epideminis parotitas, vadinamoji kiaulytė. Asmuo, žinoma, tada gauna skiepą nuo trijų infekcijų. Bet jei žmogus nori žinoti, ar jis turi apsaugą, jis turi galimybę tai pasitikrinti Lietuvoje.

– Vis dėlto vaikus reikia skiepyti?

– Taip, nes kad ir ką kas sakytų, tai yra mokslu pagrįsta informacija – skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti. Dar yra kita problema – kaip ir kitiems virusams, nėra specifinio gydymo. Kadangi susirgus gydomi tik tam tikri simptomai, negalima sunaikinti viruso, papuolusio į žmogaus organizmą (šiuo atveju – tymų), ta liga gali komplikuotis. Tuo labiau kad po tymų arba jais sergant organizmas nusilpsta ir gauti antrinę infekciją, bakteriją yra labai paprasta. Todėl tos komplikacijos, mirties atvejai yra labai dažnai ir tymų atveju tai yra dažniausiai registruojami vaikų mirties atvejai tarp vakcinomis stabdomų ligų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...