captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip socialdemokratams atsikovoti didžiuosius miestus

Norėdami tapti didžiųjų miestų partija, socialdemokratai turi sugrąžinti labiau į kairę orientuotas vertybes, nesigręžioti į praeitį, vykdyti pažadus, skirti dėmesio jauniems rinkėjams ir atverti sąrašus naujai kartai, kuri būtų matoma. Tokius patarimus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) dalija politologai Algis Krupavičius ir Lidija Šabajevaitė, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Norėdami tapti didžiųjų miestų partija, socialdemokratai turi sugrąžinti labiau į kairę orientuotas vertybes, nesigręžioti į praeitį, vykdyti pažadus, skirti dėmesio jauniems rinkėjams ir atverti sąrašus naujai kartai, kuri būtų matoma. Tokius patarimus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) dalija politologai Algis Krupavičius ir Lidija Šabajevaitė, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas.

Socialdemokratai sekmadienį vykusiuose rinkimuose gavo daugiausia mandatų šalies savivaldybėse – 356. Pirmajame ture į merus išrinkti partijos kandidatai aštuoniose savivaldybėse, dar 21 pateko į antrąjį rinkimų turą. Tačiau LSDP neturės nė vieno mero didžiuosiuose miestuose.

LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius dėl silpno pasirodymo kai kuriuose didmiesčiuose linkęs kaltinti atsakingus socialdemokratų skyrių lyderius, todėl jų esą laukia reformos.

A. Butkevičius, A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Laukia, manau, reformos Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos miestuose. Nes jei skyrių lyderiai gauna mažiau balsų, nei balsuojama netgi už partiją. Problema, aš manau, yra lyderiuose“, – „Žinių radijui“ kalbėjo A. Butkevičius.

VRK duomenimis, LSDP Vilniuje gavo 17 443 rinkėjų balsus, o jų kandidatą į merus Gintautą Palucką palaikė vos 8250 rinkėjai.

Ilgai džiaugėsi būdama regionų partija

Kaip teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas, jau anksčiau buvo matyti, kad socialdemokratai yra daugiau regionų, o ne didžiųjų miestų partija: „Ilgai džiaugdamiesi, kad už juos balsuoja provincija, socialdemokratai nedarė didesnių žingsnių, todėl dabar matome tokią situaciją.“

Pasak V. Savukyno, sociologai jau seniai yra pastebėję dešiniųjų ir kairiųjų rinkėjų požiūrį į dabartį, praeitį ir ateitį. „Dešiniųjų rinkėjas praeitį vertina labai neigiamai, dabartį – pakankamai gerai, o į ateitį žiūri optimistiškai. Tuo metu kairiųjų elektoratas į ateitį žiūri labai pesimistiškai, o praeitis yra tas prarastasis rojus. Bet visuomenė keičiasi, yra nauja karta, kuri užaugo nepriklausomoje Lietuvoje. [...] Man atrodo, kad socialdemokratai nesugeba savęs performuoti kaip vilties partijos, einančios į ateitį, nes dabar lyg gręžiojasi į praeitį.

Didžiuosiuose miestuose esantiems patiems energingiausiems žmonėms, kuriantiems akademines karjeras ar verslus, socialdemokratai neatrodo patrauklūs ir nepateikia ateities vizijų. Man atrodo, kad tai – viena didžiausių socialdemokratų bėdų, kodėl jie miestuose pralaimi taip žiauriai“, – svarsto V. Savukynas.

Vyresnioji karta pažįstama, jauna – negirdima

Politikos žinovai giria Liberalų sąjūdžio (LS) partijos pasirodymą rinkimuose. LS savivaldybių tarybų rinkimuose šalies mastu liko trečia, gavusi 15,54 proc. rinkėjų balsų.

Pasak V. Savukyno, šie rinkimai parodė, jog žmonės politikoje yra pasiilgę asmenybių. „Viena iš LS sėkmės paslapčių yra ryškūs lyderiai: Eligijus Masiulis, Remigijus Šimašius, Antanas Guoga. Jie „traukia“ partiją. Socialdemokratų iškeltas kandidatas į Vilniaus merus rinkimų pradžioje sakė, kad jo vienas iš tikslų – nebūti paskutiniam. Su tokia nuostata tikrai nelaimėsi nei rinkimų, nei estafetės mokykloje. LSDP neatranda tinkamų lyderių, kurie būtų patrauklūs ne tik kaimo ar miestelio žmogui, bet būtent miestiečiams“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Savukynas.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) docentė politologė Lidija Šabajevaitė mano, jog LSDP apskritai trūksta charizmatiškų asmenybių, kurie turėtų atitinkamą įdirbį, ir didžiųjų miestų gyventojai juos pažinotų.

L. Šabajevaitė, K.Čachovskio (DELFI) nuotr.

„Reikia, kad sostinės gyventojai žinotų kandidatą, kur jis yra dirbęs, jį dažnai matytų. Tuomet rinkėjai galėtų spręsi, ar jis tinka, ar ne. Į Žirmūnų apygardą jie iškėlė garbingą žmogų Algirdą Raslaną, bet kiek piliečių jį pažįsta? Manau, socialdemokratai turi bėdų dėl kartų: vyresnioji buvo pažįstama ir žinoma, o jaunoji karta, kurios labai reikia, dar akivaizdžiai nematoma. Prieš pat rinkimus išmetama korta, bet ji nesuveikia. Tam reikia laiko – mažiausiai 3 ar 4 metų, kad žmonės apie kandidatą žinotų“, – tvirtina politologė.

Jos teigimu, net pats geriausias žmogus, jei yra mažai žinomas, turi mažai šansų būti išrinktas. „Kaip už jį galiu balsuoti, jei jo nematau ir nepažįstu? Neretai nutinka taip, kad net jei žmogus nelabai geras, bet visą laiką matomas, nemažai žmonių vis tiek jam atiduoda balsą. Deja, daugeliui žmonių ideologijos yra nežinomos, svetimos, bet rinkėjus patraukia asmenybės“, – LRT.lt komentavo L. Šabajevaitė.

VU docentės požiūriu, liberalai įgauna vis didesnį pagreitį, nes turi patrauklių matomų asmenybių, puikiai mokančių kalbėti: „Ką daryti? Per visus rinkimus partijoms reikia atverti duris jauniems žmonėms. Nebūtinai 20-mečiams, bet ir jiems.“

„Liberalai teisūs – užaugo kita karta, jauni žmonės, kurie socializavosi itin liberalių vertybių kontekste, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas A. Krupavičius. – Jaunimui dabar svarbu individualizmas, konkurencija, karjera ir asmeninė gerovė. Tai – akivaizdžiai liberalios vertybės, kurios politiškai orientuoja į centro dešinės partijas. Jaunimas, prieš rinkdamasis, už kurią partiją balsuoti, visų pirma žvelgia į LS, tai akivaizdu. Būtent liberalų sėkmė yra gerokai susijusi su kartų klausimu visuomenėje.“

Laikas žadėti ir išpildyti?

Politologas A. Krupavičius socialdemokratams siūlo sugrąžinti labiau į kairę orientuotas vertybes: bendruomeniškumą, solidarumą, socialinį teisingumą ir kitas.

„Vakarų Europoje tos vertybės grįžta, ypač po ekonominės krizės jos daro poveikį. Prieš 5–10 metų Vakarų Europoje dominavo vadinamosios neokonservatyvios ar neoliberalios vertybės, buvo teigiama, kad laisva rinka viską išspręs. Dabar sugrįžtama prie valstybės vaidmens visose srityse, valstybės reguliavimo, solidarumo, socialinio teisingumo“, – aiškina politologas.

Pasak KTU profesoriaus, demokratijoje paprastai išskiriami trys modeliai: liberali demokratija, socialinė demokratija ir tiesioginė demokratija.

A. Krupavičius, KTU nuotr.

„Pagal savo ideologiją, socialdemokratai turėtų labiausiai ir aktyviausiai pasisakyti už socialinę demokratiją. [...] Tačiau LSDP savo politinėje retorikoje ir darbotvarkėje per mažai pabrėžia socialinę demokratiją. Tam neskirdami dėmesio, jie supanašėja su centro dešinės partijomis, o rinkėjai neatpažįsta, kad socialdemokratai turi kitokias vertybes ir bando formuoti kitokią politiką“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Jo nuomone, socialdemokratams miestuose nesiseka ir dėl žinių trūkumo rinkėjams: „Jei pamėgintume analizuoti Lietuvos politikos diskursą per pastaruosius keletą metų, tai nėra jokių aiškių žinių, kurios būtų nukreiptos į jaunimą. Tie patys liberalai savo laiku vykdė aukštojo mokslo reformą. Kad ji išėjo gerokai kreiva – viena, bet jie perėmė aukštojo mokslo temą į savo politinę darbotvarkę ir tam tikru mastu monopolizavo.

Socialdemokratai ir kitos valdančiosios partijos dabartinėje koalicijoje reformą kritikavo teisėtai ir argumentuotai, bet kol kas jokių aiškių sprendimų šioje srityje nėra. Galime pasidairyti aplink, ką dabar daro britai. Gegužės mėnesį pas juos vyks rinkimai, o Leiboristų partijos lyderis Edas Milibandas dabar kalba apie studijų mokesčio sumažinimą bent trečdaliu, iki 6 tūkst. svarų – tai labai aiški žinia jaunimui, kuris ruošiasi studijuoti ar studijuoja, kad leiboristams rūpi jaunimas, ir jie žengs konkrečius žingsnius“, – lygina A. Krupavičius.

Tuo metu LSDP aiškios darbotvarkės jaunų rinkėjų atžvilgiu esą nematyti. „Barackas Obama savo metiniame pranešime vidaus politikoje, ko gero, daugiausia dėmesio skyrė viduriniajai klasei. Amerikos kontekste vidurinioji klasė reiškia didesnę socialinę lygybę, mažesnius pajamų skirtumus, didesnį socialinį teisingumą ir t.t. Kartais socialdemokratai bando kalbėti apie viduriniąją klasę, per didelę socialinę diferenciaciją, visuomenės skurdą ir socialinę atskirtį, bet politinėje darbotvarkėje trūksta aiškių žinių ir šiais klausimais“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...