captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pretendentai į naujojo VU rektoriaus vietą vienbalsiai žada pokyčius

Vilniaus universitetas (VU) renkasi naują rektorių. Dėl šio garbingo posto susirungė 6 kandidatai, visi jie universitete žada esminius pokyčius.
Vilniaus universiteto mokslo metų pradžios šventė. I. Juodytės (BFL) nuotr.
Vilniaus universiteto mokslo metų pradžios šventė. I. Juodytės (BFL) nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) renkasi naują rektorių. Dėl šio garbingo posto susirungė 6 kandidatai, visi jie universitete žada esminius pokyčius.

Pakeisti dešimtmetį VU rektoriaus pareigas ėjusį Benediktą Juodką norėtų jį dvejus metus pavadavęs prof. Jūras Banys, Europos humanitarinio universiteto administracijos ir infrastruktūros prorektorius dr. Bernardas Gailius, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Vytautas Nekrošius, buvęs Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas doc. dr. Saulius Norvaišas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas ir VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas prof. Artūras Žukauskas.

Surengtų atvirų debatų metu jie ne tik išsakė savo pozicijas dėl universiteto valdymo, bet ir įvardijo, ką VU būtina pakeisti.

Planuoja keisti stojimo sąlygas

Pokyčių, pasikeitus rektoriui, neišvengtų ir studentai. Būsimi kandidatai ne tik žadėjo užtikrinti geresnę studijų kokybę universitete, bet ir planuoja keisti stojimo į jį sąlygas. Kai kurie kandidatai į rektorius pastebėjo, kad VU galėtų atsijungti nuo LAMA BPO sistemos.

Pavyzdžiui, V. Nekrošius sako, kad LAMA BPO sistema iš esmės yra ydinga. Jis patikino, kad „šis struktūrinis elementas yra nukreiptas prieš valstybę“.

„Turi būti neribotos galimybės į universitetą patekti ne tik abiturientams, bet ir bet kokio amžiaus asmenims. Dabar LAMA BPO tapo biurokratizuota sistema, kuri stojančiajam niekaip netarnauja. Pavyzdžiui, jei studentui trūksta nors 0,1 balo, jis nukreipiamas studijuoti kitur, kitas atsisako, nes jo negali pakviesti – tai yra absurdų teatras. Mes turime kovoti už pasikeitimus šioje sistemoje ir galime tą daryti, nes ką reiškia LAMA BPO be VU?“, – retoriškai klausė jis.

V. Nekrošiui pritarė A. Žukauskas. Jo teigimu, norintys studijuoti dabar atrenkami pernelyg griežtai – atsižvelgiant į „skaičiukus, o ne į sugebėjimus“.

„Reformos startas buvo geras, tačiau dabar matyti susikaupusios problemos. Studentus šiuo metu mes atrenkame pernelyg formaliai – pagal brandos atestato skaičiukus. Svarbiausia, kad mes negalime patikrinti stojančiųjų motyvacijos ir atrinkti prigimtinių talentų. Tų talentų būna net su prastais pažymiais. Talentingi žmonės retai kada kitus dalykus mokosi gerai. Be to, užkertame kelią VU studijuoti gabiems vaikams, kuriems galbūt nepasisekė su mokytojais – jie nesugebėjo jų tinkamai parengti egzaminams. Turėtume atrinkti tuos talentus, galbūt per metus padėti jiems balus pasikelti ir priimti studijuoti“, – pastebėjo jis.

Dabartinė sistema tinka – siūlo ieškoti draugų, o ne priešų

Savo ruožtu J. Banys patikino, kad išstoti iš LAMA BPO šiuo metu negalima, kadangi mokinio krepšelių ir valstybės finansuojamų vietų skirstymas vyksta būtent per šią sistema.

Jūras Banys. I Juodytės (BFL) nuotr.

„Išstojus mums reikėtų daryti priėmimą anksčiau nei daro LAMA BPO ir po to žiūrėti, ką mes priėmėme, kiek krepšelių atėjo. Šiemet, galiu pasakyti, tai – tikrai nerealu, kitąmet – kol kas sunku pasakyti“, – sakė J. Banys. Jam pritarė ir B. Gailius.

V. Razumas taip pat nesuprato priežasčių, kodėl reikėtų išstoti iš minėtos sistemos. Anot jo, pagrindinis LAMBA BPO tikslas yra nauda stojančiajam – jis gauna informaciją, kuria gali pasinaudoti stodamas į aukštąją mokyklą.

„Švietimo ir mokslo ministerijoje net buvo svarstomas klausimas, kad šioje sistemoje turi dalyvauti visos aukštosios mokyklos be išimties. Buvo įsitikinta, kad sistema yra naudinga stojančiajam“, – patikino jis.

S. Norvaišas taip pat įsitikinęs, kad išstoti iš LAMA BPO sistemos nereikia. Anot jo, universitetas turi ieškoti draugų, o ne priešų.

„Žinoma, jei atsiras norinčių pabūti priešais, mes jiems palinkėsime sėkmės. Manau, kad mes turėtume susiformuoti kriterijus, ko mums reikia iš tos struktūros, jei nesusišnekėsime, tuomet reikės svarstyti apie tolesnius žingsnius“, – sakė jis.

Ką darys su dirbančiais studentais?

Diskusijos metu taip pat buvo svarstoma, kaip pagerinti besimokančių VU sąlygas ir diskutuojama, ar reikėtų studentams leisti dirbti, ar kreipti juos tik į akademinę veiklą.

Anot V. Nekrošiaus, jei nori studijuoti universitete, bet nenori mokytis, „eik kur kitur“.

„Studijų kokybė priklauso ne tik nuo gaunamų žinių kokybės, bet ir nuo studento savijautos. Mano principinė nuostata – studentas yra žmogus, kurį reikia gerbti. Pavyzdžiui, negalima jo versti laukti pusvalandį už katedros durų, kol dėstytojas teiksis jį priimti, nutaisęs veidą „ko čia atsivilkai?“. Be to, turime leisti studentams patiems įvertinti, kokia yra mokslų kokybė – tai turėtų būti bendras studentų ir dėstytojų reikalas. Jeigu dėstytojas per 3, 4, o kartais ir 10 metų nesugeba parašyti nė vieno mokslinio straipsnio, tai iš ko jis dėsto? Sapnuoja paskaitas? Tačiau jei turime gerbti studentus, turime gerbti ir patį mokslą. Nemanau, kad reikia daryti išimtis tiems, kurie dirba ar, pavyzdžiui, profesionaliai sportuoja. Kokybės prasme, jei nori nesimokyti, eik kur kitur“, – mano jis.

Vilniaus Univeristeto Privatinės teisės katedros profesorius Vytautas Nekrošius. S. Žiūros (BFL) nuotr.

Jam prieštaravo dabartinis VU rektorius J. Banys. Anot jo, „jei studentas susirado darbą pagal specialybę ir jau studijuodamas pradėjo dirbti, reikia jį tik sveikinti“.

J. Banys taip pat įsitikinęs, kad jei universitete studijuoja profesionalus sportininkas, jam reikia sudaryti visas sąlygas siekti užsibrėžtų tikslų, o norintiems ateityje dirbti akademinėje srityje, padėti susirasti apmokamos veiklos universitete.

Pinigus įsisavino, o naudos jokios

Savo ruožtu A. Žukauskas sakė, kad tokie studentai, pavyzdžiui, galėtų taisyti kolegų darbus.

„Kol kas per sunkiai žiūrime į tai, kaip galėtume užtikrinti studijų kokybę. Manau, praėjusiais metais lėšos buvo labiau įsisavintos nei kažkas naudingo padaryta. Kad studentų finansinė padėtis pagerėtų galėtume įsteigti papildomas stipendijas. Pinigų tam yra, noro – nežinia. Mūsų institute buvo įsteigtas 30 tūkst. eurų stipendijų fondas iš kurio rėmėme gabius studentus. Be to, kiekvienas instituto darbuotojas buvo suinteresuotas surasti kuo daugiau pinigų“, – pabrėžė jis.

Tačiau B. Gailius pastebėjo, kad studijų kokybę parodo tik gyvenimas. Tad jis įsitikinęs, kad VU studentas turi įgyti ne tik vienos krypties žinių, bet ir būti lyderiu, galinčiu pasigirti vakarietiška patirtimi – darbas tam netrukdo.

„Studentai Lietuvoje dirba ir dirbs, reikia į tai žiūrėti realiai. Svarbu rasti darbo ir mokslo sintezę tam, kad pavyzdžiui, už darbą studentas būtų įvertintas universitete. Nemanau, kad blogai, jei studentai dėl darbo mokslą ir meta. Tai jiems – gera pamoka“, – įsitikinęs jis.

Siūlys mokytis internetu

Atsakydamas į šį klausimą S. Norvaišas patikino, kad reikėtų sudaryti galimybę studentams mokytis nuotoliniu būdu. Tai esą padėtų suderinti mokslus su darbu ir užsitikrinti gerą mokslų kokybę – studentus galėtų mokyti ir užsienio universitetų dėstytojai.

„Manau, kad studentai turėtų atlikti praktiką verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose. Nemanau, kad jie turėtų vengti darbo 4–5 metus, kol studijuoja. Užtiktinus geresnį informacinių technologijų prieinamumą sukurtume lankstesnę mokymosi sistemą ir garantuotume mažesnę studijų kainą“, – sakė jis.

Savo ruožtu V. Razumas teigė, kad studijų programų valdymas VU turėtų būti centralizuotas. Tai padarius esą bus galima užtikrinti geresnį mokslų efektyvumą.

„Pritariu idėjai diegti modulinę studijų sistemą, manau, kad tai padidintų tarpdiscipliniškumą“, – patikino jis.

Susiginčijo dėl doktorantų – per mažai ar per daug?

Auditorijos paklausti, kokie esminiai pokyčiai VU laukia ir kaip studijų procesą jie koreguos atsižvelgdami į dabartinius rinkos ir pasaulio poreikius, kandidatai patikino, kad pokyčių išvengta nebus.

VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas prof. A. Žukauskas. T. Vinicko (BFL) nuotr.

V. Razumas patikino, kad svarbiausi pokyčiai studijų sistemoje turėtų būti orientuoti į doktorantūrą. Anot jo, šioje srityje VU ypatingai atsilieka nuo kitų Lietuvos ir užsienio universitetų.

„Doktorantų skaičius turi būti ženkliai didinamas. Turime kalbėti apie inovatyvesnes studijas, vienytis su verslo institucijomis – šią problemą reikia iškelti”, – patikino jis.

Besiteisindamas dėl doktorantų l.e.p J. Banys patikino, kad problemos šioje srityje slypi giliau. Anot jo, iš valstybės gaunama tik apie 100 mokinio krepšelių doktorantams, kurie sąmoningai yra mažinami tam, kad būtų galima priimti bent 180 doktorantų.

„Viena medalio pusė yra ta, kad negauname tiek vietų, kiek norėtume. Kita – kad net ir jas gavus, sunku užpildyti, nes doktorantų stipendijos seniai nekeistos, jų dydis šiuo metu yra apie 350 eurų. Tačiau žinau, kad nuo rugsėjo pirmosios tos stipendijos turėtų padidėti. Optimistiškai mąstant, dvigubėti – tik bijau tą griežtai tvirtinti”, – sakė jis.

Kalbėdamas apie kitus pokyčius jis patikino, kad reikia konkretizuoti studijų programas, tačiau kolegų paklaustas, kodėl to nepadarė anksčiau, kol vadovavo universtietui, patikino, kad tam trukdė tai, jog jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo naujos Tarybos, patvirtintas nebuvo ir Statutas.

Kokie pokyčiai laukia studentų?

Savo ruožtu S. Norvaišas patikino norintis paskatinti studentų mainus tarp universitetų.

„Jei studentui būtų sudaryta galimybė persikelti kreditus į kitus universitetus ir ten mokytis tam tikrus dalykus, atsirastų žymiai didesnis studijų proceso mobilumas. VU nesulaukia studentų iš kitų universitetų“, – patikino jis, tačiau buvo užginčytas. Pasirodo, kiekvieną semestrą VU studijuoja apie 70 studentų iš kitų universitetų.

„Tik 70”, – pridūrė jis.

Savo ruožtu V. Žukauskas sakė, kad ateityje turėtų būti keliamos universiteto darbuotojų kvalifikacijos ir užtikrinamas sklandesnis mokymosi procesas studentams.

Buvęs Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas doc. dr. Saulius Norvaišas. T. Vinicko (DELFI) nuotr.

„Galėtų atsirasti dvigubi diplomai, kurie suteiktų galimybę studentams įgyti daugiau žinių ir baigus universitetą dirbti skirtingose srityse. Mano svajonė – fizikas – lyrikas“, – šmaikštavo jis.

Tačiau V. Nekrošius patikino, kad esminių pokyčių dėl rinkos lūkesčių universitete neplanuoja. Esą būsimus darbuotojus turi rengti kolegijos, o ne universitetai.

„VU turi vykdyti pastovius pokyčius, matau, kad reikia koreguoti padalinių valdymą, matau, ką galima įgyvendinti“, – sakė jis.

Darbo vietoms ruošia tik kolegijos?

Apibendrindamas kolegų mintis B. Gailius patikino, kad iš to, kas buvo kalbėta, aišku, kad pokyčių VU bus.

„Ne visuomet tie pokyčiai studijų kryptyje priklauso nuo rektoriaus, tačiau nesutinku, kad darbo vietoms ruošia tik kolegijos. Kai kurioms darbo vietoms kaip tik ruošia tik universitetai. Blogai, kad viena iš pasaulinių tendencijų yra ta, jog tokių mokslų, kaip pavyzdžiui, humanitarinių, studijos plaukia vis toliau nuo to, su kuo žmonės susiduria realybėje. Manau, tai privalo pasikeisti. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, bet mes turime ne sekti pasaulinėmis tendencijomis, o jas aplenkti, nuspėdami, kur jos ves“, – sakė jis.

Pokyčiai – valdyme ir vadovavime

Pasikeitus VU rektoriui pokyčių sulauks ir administracijos atstovai, ir profesoriai–mokslo darbuotojai. Visi kandidatai pripažino, kad profesorių bazinės algos turi būti didinamos, arba sudaroma galimybė jiems užsidirbti iš kitų darbų.

V. Nekrošius patikino, kad turėtų pasikeisti visa universiteto struktūra – turėtų būti pereinama prie bekatedrinio universiteto valdymo. Esą dominuojant studijų programoms, o ne katedroms galėtume užtikrinti universiteto lankstumą.

J. Banys patikino atkreipsiantis dėmesį į kamieninių padalinių struktūrą, kuri, ne vienos ekspertų grupės teigimu, – pernelyg sudėtinga. Tapęs nuolatiniu rektoriumi jis žada aiškiai iškristalizuoti, ką kiekvienas skyrius daro, kokie turi būti jų uždaviniai ir per kiek laiko juos reikia atlikti. Taip pat jis planuoja įvesti modulines studijas.

S. Norvaišas prabilo apie tai, kad kiekvienas universiteto padalinys turi turėti savo nuostatas, tad jis siūlo atsisakyti apibendrintų tikslų ir siekių. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu universitete iš pradžių sprendimai padaromi, o tik vėliau svarstoma, kam jie bus reikalingi.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas. T. Vinicko (DELFI) nuotr.

A. Žukauskas patikino, kad struktūrines pertvarkas planuoja tarp vadovų. Jis ketina sumažinti jų skaičių, tačiau pasamdyti tarpininkus, kurie padėtų profesoriams bendrauti su administracija.

B. Gailius savo ruožtu planuoja griežtai neatskirti centrinės ir padalinių administracijos. Anot jo, reikėtų kelti klausimus, kokie administracijoje dirbančių asmenų tikslai ir funkcijos. Jis įsitikinęs, kad personalo vertinimas padidina dardo efektyvumą.

V. Razumas sakė, kad sieks, jog visi universiteto pinigai būtų vienose rankose ir jis būtų valdomas labai profesionaliai.

DELFI primena, kad VU Taryba universiteto rektorių 5 metų kadencijai slaptu balsavimu rinks kovo viduryje. Rektorius bus laikomas išrinktu, jei už jį balsuos ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai. Nė vienam kandidatui nesurinkus nustatytos balsų daugumos, bus skelbiami papildomi balsavimai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...