captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kodėl reikia šauktinių

Kariškiai nesukomplektuotą batalioną vaizdžiai palygino su futbolo komanda, kurioje yra tik treneris ir keturi žaidėjai, o atsarginių suolelis tuščias.
Kad spragos kariuomenėje bado akis – sutinka kone visi. Vis dėlto gynybos ekspertas Aleksandras Matonis grąžinant šauktinius pasigenda kelių svarbių aspektų. Tarp jų – ir ministro Juozo Oleko atsistatydinimo.
Baziniai kariniai mokymai, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko nuotr.
Baziniai kariniai mokymai, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko nuotr.

Kariškiai nesukomplektuotą batalioną vaizdžiai palygino su futbolo komanda, kurioje yra tik treneris ir keturi žaidėjai, o atsarginių suolelis tuščias.
Kad spragos kariuomenėje bado akis – sutinka kone visi. Vis dėlto gynybos ekspertas Aleksandras Matonis grąžinant šauktinius pasigenda kelių svarbių aspektų. Tarp jų – ir ministro Juozo Oleko atsistatydinimo.

Komplektacija tokia, kad norisi verkti

Lietuvos kariuomenėje toks kareivių trūkumas, kad dabar prasidėjus karui, pilnaverčiai atlikti savo funkcijas sugebėtų tik keli Sausumos pajėgų batalionai. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis batalionas sukomplektuotas 72 proc. Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas sukomplektuotas 54 proc. Visuose kituose padėtis dar blogesnė – kai kurių batalionų komplektacija, pasak kariuomenės vado generolo majoro Vytauto Jono Žuko, siekia vos 18–20 proc.

Pasak specialistų, dabartiniuose karuose kariaujama batalionų kovinėmis grupėmis. O daugumoje mūsų kariuomenės batalionų realiai tėra po vieną ar pusantros kuopos. O viena kuopa, be paramos, be kitų vienetų, su kuriais sąveikautų, normaliai kautis negali. Savarankiškai kariauti gali tik visiškai sukomplektuotas batalionas. Todėl būtina juos sukomplektuoti. „Ir to reikia dabar, o ne po kažkiek metų“, – pabrėžė visi DELFI kalbinti profesionalūs karybos žinovai.

Analogiškos nuomonės laikosi ir A. Matonis. „Padėtis yra tikrai pakankamai tragiška. Lietuvos kariuomenėje yra 10 batalionų, dalis jų priklauso Geležinio Vilko brigadai, kita – ne. Ir jų nepavyko užpildyti vien profesinės tarnybos kariais, kaip buvo planuota 2008 m. (…) Jei pažiūrėsime atskirus batalionus, kai kuriuose apskritai komplektavimas yra apie 20 proc. Jeigu NATO standartas batalionui yra apie 1000 žmonių, mes orientuojamės į 700–800 žmonių, daugelyje batalionų kovinis pajėgumas iki šiol buvo „kuopa plius“, t. y. viena sukomplektuota kuopa ir jos aprūpinimo padaliniai. Ta situacija yra nepatenkinama“, – konstatavo gynybos ekspertas.

Jis priminė, kad iki 2008 m., kai panaikinta privalomojo tarnyba, šauktiniai užpildydavo apie 2/3 batalionų.

J. Olekui siūlo atsistatydinti

A. Matonis politiniame procese dėl šauktinių sugrąžinimo išskiria vieną personą – tai krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jam vadovaujant 2008 m. atsisakyta šauktinių kariuomenės, jis nuosekliai kartojo pasisakantis tik už profesionalus – o dabar remia šauktinių sugrąžinimo iniciatyvą. Gynybos eksperto nuomone, jei J. Olekas būtų tikrai nuoseklus, dėl tokio pasiūlymo jis ne laviruotų tarp pozicijų, o trauktųsi iš posto.

„Dėl savo politinio išlikimo jis viešai nepasisakė prieš ir nepasipriešino tokiam sprendimui. (…) Jis ne vieną kartą kartojo, kad yra prieš tokią sistemą. O dabar staiga, kai Valstybės gynimo taryba nutaria, jau jisai vykdo tai. Jeigu jis nuoseklus – galėtų nevykdyti ir atsistatydinti. Jeigu vykdo – tegul nuoširdžiai vykdo ir nekelia visokių klausimų“, -kritikos ministrui negailėjo A. Matonis.

Komentuodamas aistras keliančią nuostatą, pagal kurią šaukimo į kariuomenę galėtų sulaukti vyrai iki 38 metų, pašnekovas pirmiausiai pabrėžia, kad tokio amžiaus vyrai karinio konflikto atveju šiaip ar taip privalėtų imti ginklą. Tiesa, po garsiojo Valstybės gynimo tarybos posėdžio kalbėta apie visai kitokias amžiaus „žirkles“. DELFI pašnekovo nuomone, diskusija vyresnių vyrų link pakrypo ne be J. Oleko įsikišimo.

„Vyrai iki 38 metų apskritai yra mobilizacinis rezervas, kuris karo atveju būtų mobilizuojamas. Valstybės gynimo tarybos sprendime buvo kalbama pirmiausiai apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius nuo 19 iki 26 metų. Kitaip tariant – ministras savo iniciatyva į viešumą įnešė klausimą dėl 38 metų“, – priminė A. Matonis.

Pasigenda išsamumo

DELFI pašnekovo teigimu, šauktinių sugrąžinimą politikai ir kariškiai akivaizdžiai aptarinėjo ne vieną mėnesį. Tačiau pati idėja iškelta taip, tarsi būtų sugalvota per vieną naktį.

„Sprendimas buvo priimtas greitai. Nesakau, kad skubotai, bet greitai. Galbūt kai kurie aspektai buvo neišdiskutuoti“, – konstatavo A. Matonis.

Pasak jo, iš privataus sektoriaus jau matomi signalai, kad verslas supranta kariuomenės komplektacijos problemas ir žiūri į situaciją pakankamai geranoriškai, o laiko šauktinius sugrąžinti aiškiai ir efektyviai dar yra.

„Iki rugsėjo, kai planuojamas pirmas šaukimas, dar yra laiko susipažinti su pažengusių valstybių patirtimi. Estija, Izraelis, Danija, Norvegija. Ir pagalvoti, kaip socialiniai klausimai sprendžiami ten. Galbūt – copy-paste principu perkelti tuos sprendimus čia. Laiko yra – norint, galima padaryti“, – svarstė A. Matonis.

Ar šauktinis – geras karys?

Anot DELFI kalbintų kariškių, net ir ne konvencinio, o hibridinio karo atveju, kai nėra aiškios fronto linijos, šauktiniai yra būtini – profesionalų neužteks išsiskleidimui didelėse teritorijose.

Kai kariuomenėje tarnavo šauktiniai kareiviai, batalionai (kiekviename – 700–800 žmonių, įskaitant logistus, technikus ir kt.) būdavo sukomplektuoti 90 proc. Atsisakius šauktinių, jų vieta liko tuščia ir neužpildyta iki šiol, nors praėjo jau 7 metai.

Politikų sprendimu, šauktinių atsisakyta 2008 m., kai Rusija užpuolė Gruziją. Lietuvos kariuomenė buvo susilpninta grėsmės akivaizdoje – tada jau buvo aišku, kad Rusija – šalis agresorė, kaimyninėms valstybėms kelianti didelį pavojų. 2014 m. Rusija pradėjo karą Ukrainoje, bet iki šiol beveik nieko nepadaryta, tik praėjusių metų antroje pusėje buvo nuspręsta padidinti profesionalių karių skaičių, bet pasiekti reikiamo profesionalų skaičiaus nepavyko.

Tik visiškai neseniai nuspręsta atnaujinti karo prievolininkų šaukimą. Jei šiam Valstybės gynimo tarybos sprendimui pritars Seimas, šių metų rudenį į privalomąją karo tarnybą bus pašaukta iki 3,5 tūkst. jaunų vyrų. Teks atkurti sunaikintą karo prievolininkų šaukimo sistemą.

Šauktiniai ne tik iškart užpildys didžiules spragas kariuomenėje. Iš jų bus rengiami profesionalūs kariai (iki 2008-ųjų net apie 80 proc. baigiančiųjų privalomąją tarnybą jaunuolių rašydavo prašymus pasilikti profesinėje tarnyboje, tačiau dėl mažo finansavimo būdavo priimama tik nedidelė jų dalis). Be to, iš tarnybą baigusių šauktinių bus greitai formuojamas kariuomenės rezervas.

Atnaujinus šaukimą, Bazinių karinių mokymų (BKM) neliks. Bazinį parengimą kariai gaus Privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) metu. Pasak karininkų, po BKM karį galima vadinti apmokytu, o po PPKT – parengtu (per 9 mėnesius šauktiniai ne tik praeis bazinį apmokymą, bet ir įgys karinę specialybę – kulkosvaidininko, minosvaidininko, snaiperio ar kt.). Rezervistai, baigę privalomąją tarnybą, gali daug greičiau eiti į mūšį, nei žmonės, baigę tik BKM.

„Visuomenei geriau būti apmokytai dabar, o ne karo metu tapti patrankų mėsa. Baigusieji bazinius mokymus yra daug pranašesni už paprastus civilius. Tačiau už tik pradmenų apmokytus karius keliskart pranašesni yra atlikusieji privalomąją tarnybą, ir pastarųjų išgyvenamumas mūšyje yra daug didesnis“, – DELFI sakė vienas iš kalbintų profesionalių karių.

„Nutarus atnaujinti šaukimą į privalomąją tarnybą, viešoje erdvėje atsirado visokių verkšlentojų: „Neisu, geriau pabėgsiu ir pan.“. Kariuomenei tokių nelabai ir reikia. Paskui dar auklėti tuos skystablauzdžius... Jie nepalyginami su žmonėmis, jaučiančiais pareigą. Pastaruoju metu jaunimo patriotizmas labai išaugo (apklausos rodo, kad tokio pasiryžimo ginti Tėvynę nebuvo nuo 1990-ųjų), todėl tikimės, kad bus pakankamai savanorių. Juos kariuomenė pirmiausia ir ims. – kalbėjo karys savanoris, karo istorikas Karolis Zikaras, – Žmogus, nesuvokiantis, kad reikia atlikti pareigą Tėvynei, negali būti pilnavertis Lietuvos pilietis, prisidedantis prie savo šalies saugumo“.

Gynybos eksperto A. Matonio nuomone, šauktinių sugrąžinimas nuo seno kelia diskusijas dėl tokių karių efektyvumo. O ar dabar siūlomo 9 mėnesių periodo pakanka kario parengimui? Eksperto teigimu, yra ne viena šalis, kuri karių pirminiam parengimui skiria ir kur kas mažiau laiko, tarp jų – Jungtinės Valstijos.

„Jeigu mes kalbame apie šaulio parengimą, atsigręžkime į JAV, kur yra samdomi kariai, jie praeina maždaug nepilnų trijų mėnesių bazinį kursą, apie 11–12 savaičių, ir jau siunčiami į savo dalinius ir jau netgi gali vykti į tarptautines misijas – Irakas, Afganistanas ir pan. Kitaip tariant, galima daryti prielaidą, kad per 9 mėnesius vidutinio lygio šaulį parengti įmanoma“, – svarstė A. Matonis.

Galimybės, kad būsimieji šauktiniai viena ar kita forma norės likti kariuomenėje, pašnekovas neatmeta.

www.DELFI.lt

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...