captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žymės aukštos įtampos laidus, kad paukščiai būtų saugūs

Aukštos įtampos elektros linijos neretai tampa migruojančių arba perinčių paukščių žūties priežastimi. Siekiant sumažinti tokias grėsmes, specialiais žymekliais bus žymimi elektros laidai, gaminami ir keliami inkilai paukščiams perėti.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Aukštos įtampos elektros linijos neretai tampa migruojančių arba perinčių paukščių žūties priežastimi. Siekiant sumažinti tokias grėsmes, specialiais žymekliais bus žymimi elektros laidai, gaminami ir keliami inkilai paukščiams perėti.

„Litgrid“ Elektros perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas sako, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas priemonėms, padedančios išvengti migruojančių paukščių susidūrimo su aukštos įtampos oro linijų laidais.

„Bus ir jau dabar „Litgrid“ valdomame tinkle yra naudojami atšvaitai. Taip pat – nauja priemonė, pasiteisinusi kitose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje, – specialios spiralės. Jos ilgaamžiškesnės ir patikimesnės už šiuo metu naudojamus atšvaitus“, – komentuoja V. Grušas.

Jo teigimu, pagrindinė šių priemonių funkcija – laidus padaryti matomus paukščiams bet kokiomis oro sąlygomis. Anot jo, dieną paukščiai laidus ir taip mato, nes šie yra ryškūs, tačiau naktį gali į juos atsitrenkti.

Ornitologo Ričardo Patapavičiaus tvirtinimu, kai kuriose vietose, kur susidaro didelis migruojančių paukščių srautas, per metus žūsta šimtai, o kartais – ir tūkstančiai paukščių. „Nuostolis gamtai – didžiulis. Bet kokios pastangos, bandant išvengti šių nuostolių, vienareikšmiškai sveikintinos“, – pabrėžia ornitologas.

Kaip ypač didelės paukščių sankaupos vietą R. Patapavičius išskiria Baltijos pajūrį, kuriame migruojančių paukščių srautai išlieka dideli tiek rudenį, tiek pavasarį.

„Kitose vietose tai priklauso nuo ekologinių konkrečios vietos sąlygų. Pavyzdžiui, Kaune, atsitrenkusios į aukštos įtampos elektros laidus, kertančius Nemuno upę, kiekvienais metais žūsta keliolika ar net keliasdešimt žiemojančių gulbių“, – aiškina ekspertas.

Praėjusiais metais buvo atlikta studija. Jos metu buvo nustatytos vietos, kuriose būtina pažymėti laidus. V. Grušas teigia, kad nebus pažymėti visi 6 tūkst. km perdavimo tinklo linijų, nes tai būtų neefektyvus lėšų panaudojimas. Anot jo, šiuo metu numatyta priemones įrengti kiek daugiau nei 100 km tinklo linijų.

Viso projekto vertė, pasak V. Grušo, – 1,5 mln. eurų. 75 proc. šios sumos bus finansuojami iš Europos Sąjungos ir Aplinkos apsaugos ministerijos valdomų fondų. Likusią sumą bendrovė padengs pati.

Šio projekto metu taip pat bus įrengti daugiau kaip 500 inkilų ant oro linijų perdavimo atramų pelėsakaliams. Ši nykstanti paukščių rūšis susiduria su sunkumais, įsikuriant lizdus.

Panašią iniciatyvą jau ketverius metus vykdo bendrovė „Lesto“, kelianti platformas gandrų lizdams. Per ketverius metus buvo iškelta daugiau nei 3 tūkst. platformų baltiesiems gandrams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...