captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai skaičiais: kas pasikeitė

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vienas politines partijas skatino švęsti, kitos mąstė apie kampanijos klaidas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vienas politines partijas skatino švęsti, kitos mąstė apie kampanijos klaidas.

Absoliučiu rinkimų laimėtoju laikomas Liberalų sąjūdis, kuris savo pozicijas pagerino labai ryškiai, tačiau visos Lietuvos mastu pirmauja Lietuvos socialdemokratų partija.

1. Lietuvos socialdemokratų partija. Algirdo Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai visoje Lietuvoje surinko 19,03 proc. balsų ir turės 356 mandatus savivaldybių tarybose. Per praėjusius rinkimus socdemai buvo laimėję 328 mandatus.

Socialdemokratai turi 8 išrinktus merus per pirmą turą ir 21 kandidatas pateko į antrą turą.

2015 metais už socialdemokratus absoliučiais skaičiais balsavo 218 015 gyventojų. 2011 metais socdemus parėmė 181 373 rinkėjai.

2. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Antra partija visos šalies mastu yra Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai, už kuriuos balsavo 15,72 proc. rinkėjų. Ši politinė jėga jau turi 247 mandatus savivaldybių tarybose. Po 2011 metų rinkimų konservatoriai turėjo 249 vietas.

Vilniaus rajone konservatoriai rinkimuose dalyvavo kartu su Liberalų sąjūdžiu ir kartu pelnė 5 mandatus.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi jau 4 pirmame ture išrinktus merus ir 16 kandidatų, patekusių į antrą rinkimų turą.

Iš viso 2015 metais už konservatorius balsavo 180 006 rinkėjai. 2011 metais rėmėjų buvo 163 044.

3. Liberalų sąjūdis. Liberalų populiarumo šuolis garantavo jiems trečią vietą. Už Eligijaus Masiulio vadovaujamą partiją balsavo 15,54 proc. rinkėjų, tai garantavo 216 vietų savivaldybių tarybose, plius dar 5 vietos Vilniaus rajone, kuria jie dalijasi su konservatoriais.

Anksčiau Liberalų sąjūdis turėjo 98 mandatus.

Vienas partijos meras jau išrinktas, dar 13 kandidatų pateko į antrą turą.

Per visą Lietuvą už liberalus 2015 metais balsavo 178 031 rinkėjas. 2011 metais rinkimuose liberalai pritraukė 62 805 žmones.

4. Rinkimų komitetai. Nepartiniai rinkimų komitetai pagal populiarumą visos šalies mastu užima ketvirtą vietą, už juos balsavo 10,59 proc. rinkėjų. Tai sudaro 116 vietų savivaldybių tarybose. Anksčiau save išsikėlusieji buvo laimėję 18 tarybose.

Vienas komitetų iškeltas meras jau išrinktas pirmajame ture, 6 pateko į antrą turą.

Už komitetus iš viso balsavo 121 250 rinkėjų. 2011 metais save išsikėlusius kandidatus parėmė 60 186 rinkėjų.

5. Darbo partija. Nepaisant labai prastų rezultatų sostinėje, šalies mastu Loretos Graužinienės vadovaujami „darbiečiai“ išlaikė kai kurias pozicijas. Visoje Lietuvoje „darbiečiai“ surinko 8,42 proc. balsų ir turi 148 mandatus, kai prieš ketverius metus laimėjo 165 vietas.

Tačiau nė vienas šios partijos kandidatas nebuvo išrinktas pirmame ture, nors 6 pateko į antrą turą.

Už Darbo partiją savo balsą 2015 metais rinkimuose atidavė 96 405 rinkėjai. 2011 metais „darbiečių“ rėmėjų buvo 110 024.

6. Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas. Ši Valdemaro Tomaševskio luyderiaujama partijų koalicija pelnė 7,76 proc. balsų ir turi 67 mandatus. Dar 2 mandatus gavo jungtiniu pripažintas šių partijų sąrašas ir 1 mandatą atskirai kandidatavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Galima laikyti, kad iš viso Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas turi 70 mandatų.

Du merai buvo išrinkti pirmame rinkimų ture.

Iš viso už lenkų ir rusų bloką 2015 metais balsavo 88 904 rinkėjai. Dar 1215 rinkėjų balsą atidavė vien tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri be koalicijos dalyvavo rinkimuose Druskininkuose.

2011 metais rinkimuose bloką palaikė 74 548 rinkėjai.

7. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ramūno Karbauskio vadovaujama partija surinko 6,82 proc. balsų ir turi 138 mandatus. Per praėjusius rinkimus partija gavo 147 vietas.

Du šios partijos merai išrinkti pirmame ture, penki pateko į antrą turą.

Už valstiečius ir žaliuosius visoje Lietuvoje 2015 metais balsavo 78 103 rinkėjai. 2011 metais juos palaikė 71 092 žmonės.

8. „Tvarka ir teisingumas“. Rolando Pakso „tvarkiečiams“ per šiuos savivaldos rinkimus nepasisekė, partija pelnė tik 5,6 proc. balsų ir turės 84 mandatus. Anksčiau „tvarkiečiai“ buvo iškovoję 155 vietas tarybose.

Vienas meras išrinktas pirmame ture, penki pateko į antrą turą.

Iš viso už partiją 2015 metais balsavo 64 193 rinkėjai. 2011 metais „tvarkiečius“ rinko 95 090 gyventojai.

9. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Artūro Zuoko partija rinkimuose surinko 5,09 proc. balsų ir gavo 57 mandatus.

Septyni partijos kandidatai pateko į antrą mero rinkimų turą.

Visoje Lietuvoje už partiją 2015 metais balsavo 58 249 rinkėjai. 2011 metais rinkimuose dalyvavo A. Zuoko ir Vilniaus koalicija, kuri pelnė 34 136 balsų.

10. „Lietuvos sąrašas“. Dariaus Kuolio partija surinko 1,27 proc. balsų ir gavo 4 mandatus.

Už ją balsavo 14 572 rinkėjai, kandidatų, išėjusių į antrą mero rinkimų turą nėra.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...