captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologai: rezultatai partijoms siunčia žinių

Šių rinkimų rezultatai rodo, kad rinkėjams pabodo seni veidai ir jie nori naujų vėjų, sako politologai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, šių rinkimų rezultatai siunčia ypatingą žinią ne tik socialdemokratams, bet ir Darbo partijai (DP) bei partijai „Tvarka ir teisingumas“ (TT).
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šių rinkimų rezultatai rodo, kad rinkėjams pabodo seni veidai ir jie nori naujų vėjų, sako politologai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, šių rinkimų rezultatai siunčia ypatingą žinią ne tik socialdemokratams, bet ir Darbo partijai (DP) bei partijai „Tvarka ir teisingumas“ (TT).

„Jų politika, jų pozicijos raiška visuomenei, matyt, jau nusibodusi. Ir viena, ir kita politinė jėga prarado pasitikėjimą, prarado rinkėjų skaičių“, – konstatuoja politologas. Tai esą signalas, kuris reiškia, kad DP ir TT turi keistis, pamatyti savo klaidas ir taisyti jas iš esmės.

Socialdemokratams – dvi žinios: viena gera, kita bloga

Politologas L. Bielinis mano, kad šių rinkimų rezultatus derėtų vertinti neblogai, nes toks rinkėjų aktyvumas esą rodo, jog nauja rinkimų formulė pasiteisino. Rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose akivaizdus – 47 proc., šalies sostinėje – net per 50 proc.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko daugiausia – 19 proc. visų rinkėjų balsų, tačiau šios partijos kandidatai nepateko į antrąjį rinkimų turą nė viename iš šešių didžiųjų Lietuvos miestų. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius mano, kad LSDP per rinkimus gavo dvi žinias.

„Pirmas dalykas – pagal mandatų, balsų, merų postų skaičių socialdemokratai bus pirma partija Lietuvoje. Antras dalykas – krizė didžiuosiuose miestuose socialdemokratams tęsiasi“, – pastebi A. Krupavičius.

Liberalams – patys sėkmingiausi rinkimai

Politologas B. Ivanovas taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiuosiuose miestuose bendras socialdemokratų populiarumas neturėjo jokios įtakos, žmonės rinkosi atskiras asmenybes. „Šiuo atveju, žinoma, išskirtinis dalykas – liberalų sėkmė. Ji tikrai pastebima. Ta jų, lyginant su kitais, pozityvesnė kampanija vis dėlto davė rezultatų“, – mano B. Ivanovas.

Savo ruožtu A. Krupavičius priduria, kad Lietuvos liberalų sąjūdžiui tai – patys sėkmingiausi rinkimai iš visų, kiek jie dalyvavę. „Lyginant su 2011 metais, jų balsų dalis padidėjo beveik 10 proc. Nė viena partija šiuose rinkimuose nėra beveik tris kartus pagerinusi savo rezultatų“, – pažymi A. Krupavičius.

B. Ivanovo teigimu, liberalų proveržis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kiek netikėtas, iš kitos pusės – suprantamas. „Jų nuoširdumas, gal net sveika arogancija duoda savo rezultatų. Žmonės mato, kad žmogus, kalbėdamas apie vieną ar kitą problemą, galbūt – ne visada teisus, bet, jei jis kalba nuoširdžiai, tai, žinoma, labai patraukia“, – aiškina politologas.

Politologai: rinkėjai nori naujų veidų ir vėjų

Pasak B. Ivanovo, antras rinkimų turas viską pradeda iš naujo: kandidatams reikia susidėlioti akcentus, peržiūrėti rinkiminės kampanijos niuansus ir padaryti išvadas. Tačiau, politologo manymu, viską lems pozityvi retorika, o ne kitų menkinimas ar kritika.

„Lems ir naujų žmonių atėjimas. Yra nauji žmonės, tie, kurie iki šiol nebuvo merų postuose. Jie turės prioritetą rinkėjų akyse, nes vis dėlto ir pats ponas Artūras Zuokas, ir Andrius Kupčinskas – tai žmonės, kurie seniai politikoje, ir žmonėms jau galbūt norisi kažko naujo. Jie paprasčiausiai pavargo nuo tų veidų ir nori naujų vėjų“, – sako B. Ivanovas.

L. Bielinio nuomone, šių rinkimų rezultatai siunčia ypatingą žinią ir DP bei TT. „Jų politika, jų pozicijos raiška visuomenei, matyt, jau nusibodusi. Ir viena, ir kita politinė jėga prarado pasitikėjimą, prarado rinkėjų skaičių“, – konstatuoja politologas. Anot jo, rinkėjai ieško naujų, kitokių idėjų ir veidų. Tai esą signalas, kuris reiškia, kad DP ir TT turi keistis, pamatyti savo klaidas ir taisyti jas iš esmės.

Savivaldos rinkimuose ideologija – ne tokia svarbi?

Savivaldos tarybos dažnai pasižymi margomis valdančiomis koalicijomis. Tačiau politologas B. Ivanovas pastebi, kad savivaldos lygmeniu ideologinės nuostatos nevaidina tokio didelio vaidmens, kaip Seime, formuojant vyriausybę.

„Todėl nenuostabu, kad diametraliai priešingų požiūrių partijos gali sudaryti koalicijas ir visiškai sėkmingai spręsti miestų reikalus. [...] Miestuose tvarkant ūkį, infrastruktūrą, ideologiniai dalykai tikrai nevaidina didelės reikšmės“, – įsitikinęs B. Ivanovas.

Jam antrina L. Bielinis: „Žmonės žiūri ne tik į ideologiją. [...] Ypač savivaldos rinkimuose jiems svarbu visai kitos specifikos. Tai yra gebėjimas spręsti ūkinius klausimus, valia, žmogaus asmenybės atsiskleidimas.“

Tačiau, A. Krupavičiaus manymu, atvejų, kai savivaldos taryboje bus viena valdanti partija, o meras atstovaus kitai partijai, pasitaikys retai. „Simetrija tarp balsavimų yra aiški. Ir tokių atvejų, kai vienos partijos meras, o kitos – dauguma taryboje, bus gana reta. Tai yra svarbiausia žinia šiuose rinkimuose“, – mano A. Krupavičius.

L.  Bielinio įsitikinimu, šie rinkimai yra savotiškas egzaminas, testas partijoms prieš būsimus rinkimus į Seimą. „Kita vertus, reiktų suprasti, kad rinkimai į savivaldą nėra tiesioginis signalas ir ženklas apie galimybes Seimo rinkimuose, nes renkamasi pagal šiek tiek kitus kriterijus, bet tam tikras savo jėgų, organizacinių gebėjimų, resursų išbandymas, resursų sutelkimo paieška“, – sako L. Bielinis. Tačiau, anot jo, šios nakties pergalių tęsinys bus stebimas ir rinkimuose į Seimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...