captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tiesioginiai merų rinkimai rinkėjų aktyvumo neišpūtė

Kalbos, kad galimybė pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus pakels rinkėjų aktyvumą, nepasitvirtino, teigia politologai. „Nebuvo šviežio gūsio naujų kandidatų ir partijų sąrašų pasiūlos visoje Lietuvoje, todėl nėra iš ko tam aktyvumui augti“, – apibendrina politologas Mažvydas Jastramskis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kalbos, kad galimybė pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus pakels rinkėjų aktyvumą, nepasitvirtino, teigia politologai. „Nebuvo šviežio gūsio naujų kandidatų ir partijų sąrašų pasiūlos visoje Lietuvoje, todėl nėra iš ko tam aktyvumui augti“, – apibendrina politologas Mažvydas Jastramskis.

Rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose galėjo siekti apie 46-47 proc., sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus iš viso prie urnų atėjo 44,08 proc. rinkėjų, 2007-aisiais – 41,3 proc. rinkėjų.

Sekmadienį aktyviausiai balsuota Druskininkuose – 51,72 proc. iki 19 val., Pagėgiuose – 49,76 proc., Birštono rajone – 49,71 proc., o mažiausiai aktyvūs buvo Vilkaviškio rajono rinkėjai (30,67 proc.). Taip pat menkai balsuota Šiaulių rajone, Kaišiadorių rajone, Mažeikių rajone bei Klaipėdos mieste ir rajone – čia balsavo tik maždaug kas trečias rinkėjas.

„Manau, kad galimybė rinkti merus tiesiogiai yra pagrindinis faktorius, kodėl tas aktyvumas yra šiek tiek didesnis. Jokių oro sąlygų tikriausiai kaltinti nereikia ir esminis veiksnys šiame padidėjime yra reforma. Tačiau, iš kitos pusės, kadangi nebuvo šviežio gūsio naujų kandidatų, naujų partijų sąrašų pasiūlos visoje Lietuvoje, tai nėra iš ko tam aktyvumui augti“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis.

Kaip teigia VU profesorė politologė Ainė Ramonaitė, geresnio rinkėjų aktyvumo galima tikėtis Vilniuje, kur rinkiminė agitacija buvo aktyvesnė. „Bet kalbos, kad merų rinkimai pakels demokratijos lygį Lietuvoje, bijau, nepasiteisino“, – sako A. Ramonaitė.  

Prieš rinkimus buvo kalbėta, jog dėl galimybės pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus galime tikėtis ir didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo savivaldybių tarybų rinkimuose.

Rinkimuose netrūko ir skandalų, ir balsų pirkimo atvejų, tačiau, pasak politologų, kaip tai paveiks rinkimų rezultatus, paaiškės kiek vėliau.

„Mes galėsime pamatyti, kaip tie skandalai, kurie buvo nemažai akcentuoti nacionalinėje žiniasklaidoje, paveiks rinkimų rezultatus. Bet mes kalbame apie 60 savivaldybių, o didesnių skandalų buvo tik keliose. Kartais buvo galima įsivaizduoti, kad čia ne savivaldos rinkimai, bet Vilniaus miesto mero rinkimai“, – mano M. Jastramskis. 

Sekmadienį rinkimuose dėl pusantro tūkstančio savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi per 15 tūkst. kandidatų. 60 merų postų siekė daugiau kaip 400 politikų. Rinkėjų sąrašuose įrašyta pustrečio milijono rinkėjų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...