captcha

Jūsų klausimas priimtas

Moterys irgi nori į šauktinių kariuomenę

Sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą išprovokavo audringas diskusijas. Moterys jaučiasi pamirštos: vyrai gali, o mes – ne?
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą išprovokavo audringas diskusijas. Moterys jaučiasi pamirštos: vyrai gali, o mes – ne?

Kariuomenėje jau pabuvojusi studentė Dovilė tikina nesuprantanti, kodėl karinės prievolės neturi atlikti moterys.

„Jei šauktų, eičiau. Dėl savęs pačios. Jau teko pabuvoti kariuomenėje, deja, dėl sveikatos turėjau išeiti. Nors ir nebaigiau kursų, bet gavau daug žinių ir įgūdžių, kuriuos tikrai randu, kaip panaudoti gyvenime“, – sakė ji.

Dovilė neslepia esanti už šauktinių kariuomenę.

„Kiekvienam vyrui reikia pabūti kariuomenėje, nes ten išmoksti elementarių dalykų – tvarkos, disciplinos. Taip pat tai yra pilietinė pareiga. Iš moteriškos pusės žiūrint, kariuomenėje vyrai suvyriškėja, tampa vyrais. Pastaruoju metu tie selfie berniukai labiau panašūs į moteriškes“, – sakė ji.

Džiaugiasi, kad karo prievolė grąžinta

Po straipsnio apie grąžinamą privalomąją karo tarnybą, DELFI prašė skaitytoju pasidalinti savo nuomone, ar jie pritaria šiam sprendimui.

„Prievolė būtinai turi būti grąžinta. Šiais laikais jaunimas baisiai nusivažiavęs, nežino, ką daryti. Tad toks sprendimas jaunuolius truputi sudrausmintų ir normaliais vyrais padarytų. Daugelio vyrų dabar net vyrais negalima pavadinti. Tai, be abejo, labai graudu“, – pastebėjo viena iš skaitytojų.

Savo ruožu kita džiaugėsi, kad patekę į šauktinių armiją jaunuoliai įgaus gyvenimiškus atsakomybės įgūdžius.

„Pirma, dirbdamas firmoje ir nešiodamas popierėlius, ar dalyvaudamas posėdžiuose tarp kostiumuotų bendraminčių morališkai žmogus netobulėja. Antra, tai labiau moralizuoja ir vienija tautą. Trečia, suvokiama tėvynės gynimo prasmė ir ugdomas patriotizmas. Nepainiokime to su šovinizmu. Toks vyras ir bendruomenėje, ir kolektyve, ir šeimoje jaus didesnę atsakomybę ir bus visapusiškai tvirtesnis. Net ir fiziškai. Nes dabartinis jaunimas – arba visiški klipatos, arba dirbtinai treniruokliais „prisipumpavę“ gigantai“, – mano ji.

Viešoje erdvėje matyti, kad moterys – išsigando. Jei prasidės karas, jauni vyrai bus paimti į kariuomenę, tad jos savo namus ir vaikus turės apginti pačios. Tačiau kaip, jei į šauktinių kariuomenę moterys nekviečiamos? Kur tuomet išmokti, kaip elgtis karo metu?

Gaili artimoje aplinkoje esančių vyrų

Tiesa, pagalvojusios apie savo artimuosius – sūnūs, vyrus ir draugus, moterys baiminosi, kad sveikų jų sulaukti nepavyks.

„Tikrai nenorėčiau, kad mano sūnus eitų į karinius mokymus. Mokykimės gėrio, skleisti taiką ir nekariaukime. Be to ir karas dabar būtų nebe toks. Aš – prieš kariuomenes ir šauktinius. Aš noriu taikos, o ne ruošimosi kažkokiam karui. Keiskime savo mąstymą, karui – ne. Sumokėčiau baudas, bet neleisčiau sūnui kariauti“, – patikino skaitytoja.

Kad moterys karo atveju bus nuskriaustos, sutiko ir kita.

„Mes norime jauni šeimas kurti, draugauti, o tie 9 mėnesiai – kiek daug porų, šeimų išsiskirs, kiek santykių tokios įtampos neatlaikys, vyrų požiūris po tarnybos pasikeis. Be to, pusė lietuvių vien per šią nesąmonę dar šią vasarą emigruos. Visada buvau už šią valstybę, bet nuo šiandien aš nekenčiu fakto, kad čia gimiau. Atvirai sakau, stengsimės kuo greičiau iš čia išvykti“, – patikino kita skaitytoja.

Nepritaria moterų diskriminacijai

Tam, kad šauktinių kariuomenė – iš principo bloga iniciatyva pritarė ir filosofė Nida Vasiliauskaitė. Tačiau jei jau bus nuspręsta ją formuoti, filosofės teigimu, diskriminuoti moterų negalima. Jos taip pat turėtų būti kviečiamos į šauktinius.

„Jei iniciatyva būtų įgyvendinta, sutikčiau su tuo, kad reikėtų ir moterims tai taikyti, tačiau nepritariu šauktinių kariuomenės idėjai apskritai. Vis dėlto, jei kažkoks dalykas įvedamas visai visuomenei, visiems piliečiams, tai ir reikėtų kalbėti apie visus“, – sakė ji.

Anot N. Vasiliauskaitės šauktinių kariuomenės idėja – nuleista iš viršaus. Šį sprendimą jį vadina nedemokratiniu ir keistu. Filosofę piktina ir tai, kad žmonės į kariuomenę yra imami tik dėl to, kad priklauso tam tikrai amžiaus grupei.

„Moterys gali lygiai taip pat atlikti karinę tarnybą, išsiugdyti tokius pat įgūdžius, kokius turi vyrai. Manau, buvimas šauktinių kariuomenėje moterims gal net padėtų – jos išmoktų valdyti ginklus, kontroliuoti paniką ir žinotų, kaip elgtis pavojingose situacijose“, – sakė ji.

Moterys gali pakeisti vaikų turinčius vyrus

Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė DELFI sakė, kad jei moterys išreiškia norą eiti į šauktinių armiją, joms turi būti sudarytos galimybės tą padaryti.

„Šiais laikais kariuomenėje vyrauja ne tik fizinė jėga, reikia mokėti elgtis su ginklais, įranga, dabar vis dažniau kalbama apie kibernetines atakas. Kariavimo būdų yra įvairių, tad moterys turėtų turėti galimybę priklausyti šauktinių kariuomenei. Jei mes galvojame, kad yra pavojus ir kad šauktiniai yra reikalingi, tada tam turėtų būti ruošiami visi visuomenės nariai“, – sakė ji.

M. Jankauskaitė pabrėžė, kad kviečiant šauktinius ar šauktines, turėtų būti atsižvelgiama, ar jie turi šeimą, vaikų.

„Reikėtų gerai įvertinti padėtį. Jei vyras yra vienintelis šeimos maitintojas ir jis išeina atlikti karo prievolės, nėra gerai. Šiuo atveju gal net būtų geriau kviesti moteris. Tam tikrose situacijose vyrai negali išeiti 9 mėnesiams, bet gal vietoje jų galėtų eiti tos moterys, kurios neturi šeimos ir to nori. Taip padidintume spektrą žmonių, kurie į šauktinių kariuomenę eitų to norėdami“, – sakė ji.

Moterys net vertingesnės nei vyrai

Be to, M. Jankauskaitė priminė, kad, pavyzdžiui, Amerikos kariuomenėje moterys karės yra labai vertinamos, nes jos vienintelės gali susikalbėti su priešų žmonomis ir mamomis.

„Kai atliekamos taikdarystės misijos, moterys labai dažnai būna tų karinių dalinių sudėtyje. Pripažinta, kad moterys daug pozityviau nuteikia gyventojus. Maža to, moterys geriau orientuojasi vietinės bendruomenės niuansuose. Pavyzdžiui, mamos visuomet žino, kur yra jų vaikai, tačiau vietinės moterys dažnai kalbasi tik su moterimis. Taigi moterys karės šiuo atveju yra naudingesnės“, – pastebėjo ji.

Tiesa, ji pridūrė, kad moterys gali atlikti ne tik humanitarines misijas, jų įgūdžiai gali pasitarnauti ir karo lauke, jei tam jos yra paruoštos.

Moterys tampa karo ginklais

DELFI komentarą parašiusi Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė profesorė Dalia Leinartė teigė, kad moterys tampa specifiniu karo objektu ir vienu iš karo ginklų.

„Tik patriarchaliai išauklėta mergina gali naiviai tikėti, kad karas yra vyrų arena, o „niekuo dėtos nekaltos moterys“ lieka užfrontėje <...> Kariniai veiksmai skirtinguose pasaulio regionuose šiandien turi vieną esminę savybę – siaubingą moterų ir mergaičių įtraukimą į vykstantį konfliktą. Sąrašą galime pradėti nuo Raudonosios Armijos kareivių, kurie Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje išprievartavo apie 2 mln. vokiečių moterų ir mergaičių. 90 proc. užimtame Berlyne išprievartautų moterų buvo užkrėstos venerinėmis ligomis. 1990 metais Kuveito-Irako karo meto Irako kareiviai išprievartavo apie 5 tūkst. Kuveito moterų. Ruandos genocidas skaičiuoja nuo 250 tūkst. iki 500 tūkst. išprievartautų mergaičių ir moterų.

Pačioje Europoje Bosnijos karo metais (1992–1995 metais) buvo išprievartauta tarp 20 ir 50 tūkst. musulmonių. Dauguma atvejų, tai buvo ypač žiaurūs grupiniai prievartavimai. Moterys Bosnijoje buvo laikomos specialiose stovyklose ir prievartaujamos ilgą laiką. Kosovo kare (1996–1999 metais) buvo prievartaujamos serbės ir romės.

Savo mastais naują karinio konflikto aspektą Jungtinės Tautos įvertino 2000 metais ir priėmė Rezoliuciją 1325 „Moterys, taika ir saugumas“. Šis dokumentas kalba apie būtinybę aktyviai įtraukti moteris į konfliktų sprendimą ir taikos derybas, užtikrinti jų dalyvavimą, atkuriant teisinę bazę, kuri būtų palanki moterims ir užtikrintų lyčių lygybę“, – pastebėjo ji.

Reikia gaivinti moterų iniciatyvas

Pasak D. Leinartės, didele dalimi seksualinės prievartos kaip karo ginklo prieš moteris naudojimas yra struktūrinės lyčių nelygybės pasekmė.

„Patriarchalus ir niekinantis arba stereotipinis požiūris į moteris kaip sekso objektus, skatina kariaujančius vyrus traktuoti jas kaip tinkamas žeminti. Tuo pačiu moterys, suvokiančios savo tapatybę tik kaip žmonos, vaikų gimdytojos ir tik sąryšyje su vyru, vargiai ar geba grėsmės atveju priimti savarankiškus ir tinkamus sprendimus. Tad taikos metais įtvirtinta lyčių nelygybė konflikto sąlygomis atsikartoja tragiškomis formomis.

Šiandien Lietuvoje kai kas įsivaizduoja, kad gyvename ne realiame pasaulyje su besibaladojančia karo grėsme, bet dangiškame rojuje. Dalis politikų ir visuomenės veikėjų nuolat siūlo moterims būti didesnėmis „moterimis“, t.y. išimtinai žmonomis ir motinomis“, – pastebėjo ji.

Tad D. Leinartė patikino, kad šiandien aktualu ne gaivinti XIX a. tradicinės šeimos įpročius, bet beveik užmirštas moterų šaulių iniciatyvas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...