captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nevyriausybinė organizacija planus uždaryti stumbrus apskundė Europos Komisijai

Dėl laisvėje gyvenančių vilkų apsaugos kovojanti nevyriausybinė organizacija „Baltijos vilkas“ pateikė Europos Komisijai skundą dėl Lietuvos valdininkų planų uždaryti į aptvarus šalyje gyvenančius stumbrus. Organizacijos atstovų nuomone, aptvarų statybai siekiama gauti dideles lėšas iš tos pačios Europos Sąjungos, nors laisvėje gyvenančias saugomas rūšis pagal ES teisės aktus uždaryti narvuose draudžiama.
Lietuvos stumbrai. A. Švelnos (BFL) nuotr.
Lietuvos stumbrai. A. Švelnos (BFL) nuotr.

Dėl laisvėje gyvenančių vilkų apsaugos kovojanti nevyriausybinė organizacija „Baltijos vilkas“ pateikė Europos Komisijai skundą dėl Lietuvos valdininkų planų uždaryti į aptvarus šalyje gyvenančius stumbrus. Organizacijos atstovų nuomone, aptvarų statybai siekiama gauti dideles lėšas iš tos pačios Europos Sąjungos, nors laisvėje gyvenančias saugomas rūšis pagal ES teisės aktus uždaryti narvuose draudžiama.

 Skunde dėstoma, kad Aplinkos ministro patvirtintame Stumbro apsaugos plane numatyti ir pradėti vykdyti veiksmai, esą skirti stumbrų apsaugai, prieštarauja gamtosaugos principams ir, asociacijos nuomone, pažeidžia Europos Sąjungos gamtosauginę teisę. Šiuo skundu siekiama, kad Europos Komisija atkreiptų dėmesį į stumbrų apsaugos problemą Lietuvoje, įvertintų Aplinkos ministerijos numatomus ir vykdomus veiksmus.

Kodėl stumbrus reikia saugoti?

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ informuoja, jog stumbrai paskutinę minutę išgelbėti nuo išnykimo, tačiau jų rūšis vis dar nėra saugi ne tik atskirose šalyse, bet ir visoje Europoje dėl mažo laisvėje gyvenančių gyvūnų skaičiaus. Europoje šiuo metu stumbrų laisvėje gyvena mažiau nei juodųjų raganosių Afrikoje.

Stumbrai Panevėžio miškų urėdijos stumbryne. A. Švelnos (BFL) nuotr.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo susirūpinta stumbrais, buvo likę tik 54 šie gyvūnai, visi jie – zoologijos soduose. Laisvėje jie buvo visiškai išnaikinti. Tarptautinė bendruomenė ėmėsi stumbrų išsaugojimo projekto, siekdama išgelbėti juos nuo visiško išnykimo. Mokslininkai sugebėjo atkurti stumbrų populiaciją iš likusių zoologijos soduose gyvūnų ir grąžinti šiuos girių galiūnus į laisvę. Tačiau ši sėkmės istorija dar nesibaigė. Nors šiuo metu Europoje gyvena keli tūkstančiai stumbrų, jų genų artimumas vis dar kelia rūpesčių, todėl kiekvienas stumbras yra svarbus. Be to, kai kurios stumbrų bandos nesusisiekia arba labai menkai susisiekia su kitomis stumbrų grupėmis, dėl šios priežasties yra susiformavusios izoliuotos populiacijos, labai pažeidžiamos dėl kraujomaišos, neatsparumo ligoms, ribotų migravimo galimybių.

Kad stumbrai būtų saugūs laisvėje, turi būti išlaikytos ir sukurtos pakankamai didelės jų bandos, galinčios tarpusavyje susisiekti ir keistis individais. Įvairiose Europos šalyse šiuo metu tebevyksta laisvųjų stumbrų bandų atkūrimo projektai, kuriais siekiama plėsti stumbrų gyvenamas teritorijas ir didinti jų skaičių laisvėje.

Kad stumbrai galėtų išlikti, jų apsauga yra įtvirtinta įstatymais – tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniais. Lietuvoje stumbrai yra Raudonosios knygos rūšis, jie įtraukti į Lietuvoje saugomų rūšių sąrašą.

Stumbrai Lietuvoje

Nuo 1969 m. Lietuvoje buvo įgyvendinama stumbrų rūšies atkūrimo programa. Panevėžio rajone, Pašilių miške, buvo įkurtas stumbrynas, veikiantis iki šiol. Į šio stumbryno aptvarą 1969-1972 metais buvo atvežta 10 stumbrų, o nuo 1973 metų pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda Pašilių miške. Stumbrų skaičius laisvėje augo labai lėtai, daugelį metų jų buvo tik keliasdešimt. Tik palyginti neseniai laisvųjų stumbrų banda pradėjo sparčiau didėti ir dalintis į mažesnes grupes. Šiuo metu, Aplinkos ministerijos duomenimis, apie 118 stumbrų gyvena dviem bandomis Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose.

GAA „Baltijos vilkas“ susirūpinusi, kad Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva pateikė tokius tuo metu turėtus dokumentus, kad stumbrų apsauga mūsų šalyje nebuvo numatyta.  Lieka neaišku, ar stodama į Europos Sąjungą Lietuva galėjo nuslėpti, kad jos teritorijoje gyvena laisvųjų stumbrų banda.

Buveinių direktyvoje stumbras yra įrašytas kaip prioritetinė Europos Sąjungoje saugoma rūšis, kuriai privalo būti steigiamos saugomos teritorijos ir siekiama kuo geresnės šios rūšies apsaugos būklės. Lietuvoje stumbrams saugomų teritorijų nėra įsteigta ir tai iš dalies lemia šiuo metu kylantį konfliktą (tarp stumbrų ir ūkininkų, – red. past.), kai stumbrų gyvenamoje teritorijoje beveik nelikę jiems reikalingų pievų, plyti dirbami laukai.

Stumbrų uždarymo į aptvarus planai finansuojami ES lėšomis

Iš Stumbrų apsaugos plane numatytų uždavinių, kuriais, esą, siekiama saugoti stumbrus, didžiausią nuostabą kelia jų uždarymas į aptvarus. Dalį laisvųjų stumbrų ketinama uždaryti į „Žvėrinčiaus“ (gyvūnų parko, priklausančio Telšių miškų urėdijos medinčiui Petrui Dabrišiui) aptvarus. Iš laisvės paimtų gyvūnų uždarymas į aptvarus draudžiamas Buveinių direktyvoje. Iš vienų aptvarų į kitus gali būti perkeliami tik gyvūnai, gimę nelaisvėje.

Kitas Stumbrų apsaugos plane numatomas uždavinys – dalies laisvųjų stumbrų perkėlimas į Dzūkiją. Tam taip pat bus įrengiami aptvarai. Stumbrų perkėlimui naudojami adaptaciniai aptvarai yra įprasta praktika, nes norima, kad atvežti žvėrys apsiprastų naujoje vietoje, susiformuotų banda ir tada ji būtų paleidžiama į laisvę. Tačiau Dzūkijoje ketinama statyti stacionarius, o ne laikinus aptvarus, iš kurių dalis stumbrų nebebus paleisti į laisvę, o ir pats stumbrų išleidimas į laisvę ministro patvirtintame Apsaugos plane nėra numatytas ar detaliau suplanuotas.

GAA „Baltijos vilkas“ stumbrų simbolis – veltas stumbras Kėdainis prie Europos Komisijos ženklo. Asociacijos nuotr.

Šiems, GAA „Baltijos vilkas“ nuomone, Europos Sąjungos gamtosauginei teisei prieštaraujantiems uždaviniams įgyvendinti pasitelkiamos Europos Sąjungos lėšos. Stumbro apsaugos plano parengimas buvo finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo. Iš šio fondo finansuojama ir aptvaro „Žvėrinčiuje“ bei Dzūkijoje statyba. Pastarajam planuojamas lėšų poreikis yra 2 mln. 316 tūkst. eurų. Stumbrų perkėlimui į aptvarus ir jų laikymui aptvaruose laikotarpiu iki 2020 metų planuojamas lėšų poreikis – daugiau nei 2 mln. eurų. GAA „Baltijos vilkas“ tikisi, kad Europos Komisija galės įvertinti, ar laisvųjų stumbrų kėlimas į aptvarus gali būti suprantamas kaip jų apsauga ir iš fondo gaunamos lėšos yra panaudojamos pagal paskirtį.

Vie­nas iš stumb­rų ap­sau­gos pla­no ren­gė­jų do­cen­tas dr. Kęs­tu­tis Pė­te­lis naujienų agentūrai BNS yra sa­kęs, kad per­kel­ti stumb­rus iš Kė­dai­nių ra­jo­no rei­kia, nes jų po­pu­lia­ci­ja re­gio­ne yra per di­de­lė.

„Kė­dai­nių ra­jo­ne gy­ve­nan­čių lais­vė­je stumb­rų yra aiš­kiai per daug. Jie da­ro di­džiu­lę ža­lą ūki­ninkams. Kad iš­lai­ky­tu­mė­me po­pu­lia­ci­ją, rei­kia su­kur­ti Lie­tu­vo­je ki­tus cen­trus. Ka­da stumb­rai yra vie­no­je vie­to­je, ky­la ri­zi­kų. Jei ko­kia li­ga, vi­siems bus blo­gai. Kad iš­sau­go­tu­me po­pu­lia­ci­ją, rei­kia juos skai­dy­ti ke­lio­se vie­to­se“, – tei­gė K.Pė­te­lis.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys GRYNAS.lt žurnalistams yra sakęs, kad vis tik didžiausias dėmesys skiriamas patiems stumbrams, jų gyvybingos populiacijos išlaikymui ir tik paskui teikiama pagalba ūkininkams.

„Stumbro apsaugos planas pirmoje eilėje skiriamas išsaugoti mūsų vienintelį tokį likusį ir atgal sugrąžintą girių karalių stumbrą. Ir antroje eilėje, be abejo, norima nuimti įtampą Vidurio Lietuvoje dėl žalos darymo žemės ūkio pasėliams, ta žala tikrai auga kiekvienais metais. Mes esame per metus išmokėję pusę milijono, jeigu taip būtų ir toliau – iš vienos pusės mes gadintume žvėrį kaip laukinį, nes jis tampa domestikuotu gyvuliu, daugiau laiko per metus praleidžia žemės ūkio kultūrose – rapsuose, runkeliuose, javuose negu gyvendamas miške. Mokslininkai įrodė, kad dėl to keičiasi stumbrų elgsena, mitybos būdas – tai yra blogai ir pačiam stumbrui“, – aiškino AM specialistas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...