captcha

Jūsų klausimas priimtas

Partijų lyderių pozicijos dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo išsiskyrė

Valstybės gynimo tarnybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valstybės gynimo tarnybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Iš BNS kalbintų partijų lyderių, tik konservatoriai tvirtai pasisakė už šauktinių kariuomenę, kiti buvo linkę į klausimą žvelgti skeptiškai ir pirma gerai įvertinti visus privalumus bei trūkumus.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotojos Rasos Juknevičienės, klaida buvo jau šauktinių panaikinimas, todėl ji teigė palaikanti idėją juos grąžinti.

„Niekam ne paslaptis, kad visą laiką tą sakiau – kad tai labai reikalingas sprendimas. Žinoma, geriau vėliau negu niekada. (...) Situacija yra visai pasikeitusi ir, jeigu mes norime, kad (Rusijos prezidentas) V. Putinas nedrįstų net galvoti apie kokią nors ataką prieš mūsų valstybę, visuomenė turi būti pasiruošusi“, – teigė R. Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad šauktinių grąžinimas yra būdas užtikrinti pakankamą karių rezervą.

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigė kol kas negalintis vienareikšmiškai pasisakyti šiuo klausimu, tačiau buvo linkęs abejoti tokio sprendimo nauda.

„Reikėtų labai atidžiai įvertinti tą pasiūlymą. Suprantu geopolitinę situaciją, kuri dabar klostosi aplink Lietuvą, suprantu, kad reikia neišvengiamai ir maksimaliai greitai stiprinti savo karinius pajėgumus, tačiau kalbant apie šauktinių kariuomenės įvedimą, tai kertasi su mūsų rinkimų programa, todėl turėsime labai didelę diskusiją frakcijoje ir parlamente, o tada apsispręsime“, – BNS sakė E. Masiulis.

Anot jo, pirmiausia reikėtų pasistengti stiprinti profesionaliąsias ir savanoriškąsias pajėgas.

„Galbūt reikia didinti atlyginimus profesionaliems kariams, labiau juos motyvuoti. Ar tos tarnybos, kurios atsakingos už profesionalų paiešką ir savanorių paiešką, gal jos ne viską padaro? (...) Mes manome, kad reikia stiprinti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos finansavimą, didinti savanoriškų pajėgų skaičių, plėsti ir stiprinti Šaulių sąjungą bei jos finansavimą. Būtent šitie du dariniai galėtų papildyti profesionaliąją kariuomenę“, – teigė E. Masiulis.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino pirma turįs išgirsti partiečių nuomonę.

„Norėčiau išgirsti ir vienus motyvus, ir kitus motyvus, susirinkti kompanijoje mūsų – tiek prezidiumo, tiek valdybos – ir pasvarstyti tą dalyką“, – apie partijos poziciją dėl šauktinių grąžinimo sakė R. Paksas.

Jo nuomone, ir šauktinių grąžinimas, ir jų atsisakymas turi tiek privalumų, tiek trūkumų.

„Svarbiausias klausimas šiandien yra neeskaluoti karo propagandos. Mes čia užsižaidę su tuo karo propagandos eskalavimu. (...) Aš manau, kad tie laikai, kai ruošiama patrankų mėsa, seniai yra pasibaigę. Karai dabar vyksta visiškai kitaip nei kad buvo įsivaizduojama, jog reikia kuo daugiau žmonių nusiųsti. Kita vertus, patriotinis auklėjimas žmogui, kad jis atliktų tarnybą ir rengtųsi savo pilietinei pareigai, irgi turi privalumų“, – svarstė R. Paksas.

Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas. Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šauktinių kariuomenė būtų grąžinama penkerių metų laikotarpiui.

Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.

Politologas: sprendimas logiškas

Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą yra logiškas, mano Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas, ir pažymi, kad Lietuvos ketinimas stiprinti savo šalies gynybinius pajėgumus gali suerzinti Rusiją.

„Sprendimas yra logiškas, kadangi ne pirmą kartą yra kalbama, kad būtina stiprinti Lietuvos gynybines pajėgas, visų pirma užpildant egzistuojančias struktūras ir stiprinant karinį rezervą. Tai natūralu, kad nuo šitų kalbų reikėjo pereiti prie kažkokio veiksmo, ir tas veiksmas kaip tik šiandien ir buvo, matyt, padarytas, turint galvoje, kad šauktinių kvietimas buvo sustabdytas tuo metu, kai poreikio iš esmės nebuvo. Dabartinė situacija tą poreikį realiai grąžina ir po nemažų metų nukraujavimo Lietuvos karinėse pajėgose iš tikrųjų yra nemažas poreikis atstatyti tuos reikalingus karių skaičius. Tai, manau, kad šauktinių įvedimas bent jau tokiais nedideliais skaičiais turėtų gana prasmingai atrodyti šių dienų kontekste“, – Eltai sakė politologas.

Šauktinių kariuomenė buvo atšaukta 2008 metais, kai tuomet Krašto apsaugos ministerijai vadovavo dabartinis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pasak politikos apžvalgininko, per tiek laiko pasikeitė geopolitinė situacija – tuo metu, kai šauktinių šaukimo procesas buvo sustabdytas situacija buvusi kitokia, o šiuo metu aplinkybės yra labai smarkiai pasikeitusios. Be to, kaip atkreipė dėmesį T. Janeliūnas, pasikeitusi yra ir visuomenės pozicija – apklausų duomenimis, žymiai didesnė dalis apklaustųjų teigiamai atsako į klausimą, ar eitų ginti Tėvynės, jei kiltų toks poreikis, dėl to natūralu, kad dėl pasikeitusių sąlygų, didesnio patriotizmo šis VGT sprendimas sulauks pakankamai pozityvaus vertinimo visuomenėje.

Lietuvos sprendimas stiprinti gynybinius pajėgumus ir gebėjimus yra Lietuvos reikalas, pabrėžia T. Janeliūnas. Dėl to, pasak pašnekovo, tokiam sprendimui tikrai neturėtų prieštarauti, turbūt netgi pasveikins NATO aljansas.

„Turbūt jie lygiai taip pat žino, kad Lietuvos karinės struktūros nėra iki galo užpildytos kariais, ir šitoks sprendimas turbūt tiesiog padės įvykdyti tuos planus, kurie yra numatyti“, – pažymėjo jis.

Politologas priminė, kad ne vienoje NATO šalyje yra šauktiniai, paminėjo Daniją, Estiją, Suomiją, Austriją, Kiprą.

Vis dėlto T. Janeliūnas dėl šauktinių įžvelgė adekvačią didžiosios kaimynės reakciją.

„Na, kaip ji gali reaguoti? Tai yra mūsų vidinis reikalas, kaip mes konstruojame savo gynybos pajėgas, t.y. lygiai taip pat gali reaguoti kaip ir į bet kokį, sakykime, karinių pajėgumų stiprinimą – ginkluotės įsigijimą, pačių karių skaičiaus didinimą ir pan. Tai, aišku, ta reakcija gali būti bet kokia. Greičiausiai bus kažkokia irzli, bet visi supranta, kad kaip tik dėl Rusijos mes ir bandome stiprinti savo karines galimybes, o ne dėl, sakykime, kažkokių kitų priežasčių“, – tikino politologas.

Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad būtina laikinai – penkeriems metams – atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, 9 mėnesiams kasmet pakviečiant apie 3,5 tūkst. šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Tai sudaro tik 1,7 proc. visų potencialių šauktinių.

Lietuvos kariuomenė taps mišri – sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių.

Mūsų regione panašaus dydžio valstybės taip pat naudoja mišriąją sistemą. Tai Suomija, Estija, Norvegija, Danija.

Lietuvai tai leis užbaigti sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015–2016 metus, visiškai per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.

Politologai: šauktinių kvietimo grąžinimas padės surinkti kadrus, bet tam buvo ir kitų būdų

Politologai sutaria, kad atnaujintas šauktinių kvietimas padės užpildyti kariuomenę žmonėmis, tačiau kai kurie ekspertai teigia, jog valdžia tam neišnaudojo kitų galimybių, kurios sukeltų mažiau politinių batalijų.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė Jūratė Novagrockienė teigia, kad toks Valstybės gynimo tarybos siūlymas yra naudingas.

„Manau, kad tai būtų labai naudinga pačiai kariuomenei, tai būtų naudinga didinant Lietuvos ginkluotojų pajėgų gynybinę galią, tai būtų gerai stiprinant tiek karininkijos, tiek viršilų seržantų korpusą, kadangi trūksta eilinių karių, su kuriais būtų dirbama ir būtų ugdomi vadai. Manau, kad čia daugeliu aspektų būtų išlošta“, – BNS sakė profesorė J. Novagrockienė.

Jos manymu, mišrios kariuomenės palaikymas visuomenėje didės.

„Pasikeitus geopolitinei situacijai turėtų padidėti palaikymas mišrios kariuomenės formato ir tas labai matyti per išaugusį norą jungtis prie Šaulių sąjungos, savanorių pajėgų ir panašiai“, – teigė J. Novagrockienė.

Tuo metu TSPMI ir Lietuvos karo akademijoje dėstantis karybos ekspertas Deividas Šlekys pažymi, kad grįžimas prie šauktinių kvietimo „gali sukelti tikrai nemažų politinių batalijų“.

„Šauktinių formatas yra tam tikras prievartos elementas – tebūnie jis subtilus, netiesmukas, bet tai yra visgi nurodymas, kad jeigu tu esi tam tikro amžiaus ir neturi kitų įsipareigojimų, turi eiti tarnauti, priešingu atveju yra siūlomos nuobaudos“, – BNS sakė daktaras D. Šlekys.

Anot jo, daugiau savanorių buvo galima pritraukti labiau reklamuojant karo tarnybą kaip darbą.

„Mes praėjusiais metais labai daug ėjome per simboliką, per moralinius, patriotinius dalykus, tas aktyvavo tikrai didelę dalį visuomenės: kažkas – į šaulius, kažkas – į savanorius, kažkas – į kariuomenę. Bet, kita vertus, tarnyba kariuomenėje yra toks pat darbas, ir mes turime mokėti jį reklamuoti. Man atrodo, tai nebuvo padaryta ir gal nelabai norėta daryti. Šauktinių variantas politiškai yra sunkesnis, bet įgyvendinimo prasme lengvesnis“, – dėstė politologas.

Jo teigimu, šauktinių formato plėtimas gali paskatinti visuomenėje nepageidaujamas nuotaikas.

„Yra dalykas, dėl kurio mes, kai kurie ekspertai, abejojame, diskutuojame – šauktinių formatas įtraukia daugiau žmonių į visuomenę, daugiau jų pajungiama karinei mentalinei schemai, ir klausimas yra, kiek tos idėjos vėliau skleisis visuomenėje, į tai reikia atsargiai žiūrėti, nes istorija rodo, kad šauktinių formatas glaudžiai siejasi su nacionalizmu, o jo radikalių formų turbūt niekas nenori Lietuvoje“, – aiškino ekspertas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...