captcha

Jūsų klausimas priimtas

SAM – prieš embrionų skaičiaus ribojimą per dirbtinį apvaisinimą

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) mano, kad, reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą, nereikėtų apriboti sukuriamų embrionų skaičiaus iki trijų, kaip siūlo konservatyvaus požiūrio šalininkai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) mano, kad, reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą, nereikėtų apriboti sukuriamų embrionų skaičiaus iki trijų, kaip siūlo konservatyvaus požiūrio šalininkai.

„Leidimas sukurti ne daugiau kaip 3 embrionus daugeliu atvejų gali pabloginti pagalbinio apvaisinimo rezultatus, todėl sumažėtų galimybė porai susilaukti vaikų“, – sakoma ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte.

Seime dirbtinio apvaisinimo klausimu susikirto du požiūriai dėl embrionų kūrimo: konservatyvesnis, kuris leistų embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų, ir liberalesnis, kuris leistų sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti.

SAM aiškinimu, kitų šalių geroji praktika siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo dažnį yra ta, kad į gimdą dažniausiai perkeliamas tik vienas atrinktas geriausios kokybės embrionas.

Ministerija taip pat teigia, kad neturėtų būti draudžiama asmenų, kurių nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystė.

„Toks draudimas gali apriboti galimybę daliai Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų. Taip pat paminėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog lytinių ląstelių donorystės įteisinimas Lietuvoje turėtų sunkiai prognozuojamų pasekmių vaiko psichosocialinės brandos raidai, tapatybės formavimuisi bei jo interesų ir teisių apsaugai, nėra pagrįstas moksliniais tyrimais ar kita objektyvia informacija“, – sakoma išvados projekte, kartu pažymint, kad vaiką tai galėtų veikti panašiai kaip įvaikinimas.

Be to, ministerija siūlo numatyti, kas bus daroma su embrionais moteriai po kiaušialąstės apvaisinimo iki jos įdėjimo į gimdą persigalvojus ir nesutikus tęsti pagalbinio apvaisinimo, bei koreguoti embrionų redukciją draudžiančias nuostatas, leidžiant naikinti embrioną jam jau įsitvirtinus gimdoje.

„Teisės aktai šiuo metu nenustato nėštumo nutraukimo draudimo, o embrionų redukcija taip pat gali būti laikoma viena iš nėštumo nutraukimo formų. Pastebėtina, kad nėštumo nutraukimo po pagalbinio apvaisinimo draudimas galėtų būti laikomas diskriminaciniu nėštumo nutraukimo po natūralaus apvaisinimo atžvilgiu“, – nurodo SAM.

Parlamente jau antrą kadenciją nagrinėjamas įstatymo projektas dėl dirbtinio apvaisinimo šiuo metu yra grąžintas iš naujo svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Tai padaryta remiantis Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Šią išvadą patvirtino dar praėjusios kadencijos Seimo etikos sargai. 2011 metais komisija nusprendė, kad balsuodamas dėl dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo Seimas pritarė dviem viena kitai prieštaraujančioms nuostatoms, todėl projektas turi būti svarstomas iš naujo.

Praėjusią kadenciją pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, kad dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.

Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Pradėję svarstyti projektą parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...