captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Olekas: jei šarvuočių neparduos vokiečiai, pirksime iš kitų

Vokietijos įmonei „Krauss-Maffei Wegmann“ oficialiai atsiėmus pasiūlymą parduoti Lietuvai šarvuotas pėstininkų kovos mašinas, bus renkamasi iš dar devynių turimų pasiūlymų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
wikimedia.org nuotr.
wikimedia.org nuotr.

Vokietijos įmonei „Krauss-Maffei Wegmann“ oficialiai atsiėmus pasiūlymą parduoti Lietuvai šarvuotas pėstininkų kovos mašinas, bus renkamasi iš dar devynių turimų pasiūlymų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Vokietijos žiniasklaidai sekmadienį paskelbus, jog Vokietija atsisako parduoti Lietuvai šarvuočius „Boxer“, J. Olekas BNS sakė, kad ministerija kol kas neturi oficialios informacijos apie tokį bendrovės atsisakymą parduoti ginkluotę.

„Kol kas turime kompanijos pateiktą prašymą parduoti tą ginkluotę. Mes svarstymų, ar pirksime būtent tą ginkluotę, kol kas nesame atlikę. Tai jei ji nebus pateikta, bus pateiktos kitos devynios, rinksimės iš devynių. Nežinau, jei ji būtų, ar mes ją rinktumėmės, nes kol kas galutinio sprendimo nesame priėmę“, – BNS sakė J. Olekas.

„Mes tikrai turėsime gerų pasirinkimų, tai tikrai nėra vieninteliai, iš ko mes renkamės“, – pridūrė ministras.

Kaip skelbia vokiečių sekmadieninis leidinys „Welt am Sonntag“, Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, jog artimiausiais metais šalis neparduos Lietuvai šarvuočių. Ministerija nurodo, kad gaminant naujus šarvuočius prioritetas bus teikiamas Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad Lietuva planavo įsigyti dviženklį skaičių kovos mašinų ir sėkmingų derybų atveju sandėris būtų buvęs vykdomas ne tarp Lietuvos ir šarvuočių gamintojo, tačiau tarp abiejų šalių vyriausybių, siekiant išvengti sudėtingų procedūrų.

Tačiau J. Olekas BNS tvirtino, kad Lietuva su Vokietijos gynybos ministerija tiesiogiai iki šiol derėjosi tik dėl galimo artilerijos sistemų, t.y. šarvuotų haubicų (PzH) 2000 įsigijimo ir artimiausiu metu laukia oficialaus atsakymo. Tuo metu savo pasiūlymą dėl šarvuočių Lietuvai kartu su dar devyniais gamintojais esą yra pateikusi pati Vokietijos bendrovė tiesiogiai.

„Mes nekalbame apie „Boxer“ pirkimą apskritai, prašymų pirkti „Boxer“ mes niekam nepateikėme – mes ieškome pėstininkų kovos mašinų, ir iš pasiūlymų išsirinksime, ką pirkti. (...) Kol kas mes kalbėjome tik apie kompanijas, esame paprašę gamintojų, kad jie atsiųstų pasiūlymus. Gal galėtų vykti sandoris (ir tarpvyriausybiniu lygmeniu), bet apie tai kol kas nieko nebuvo šnekėta“, – sakė jis.

Dienraštis „Die Welt“ citavo Vokietijos gynybos ministerijos atstovą, kuris sakė, kad Berlynas sveikina Lietuvos pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, šiuo metu turinčias apie 300 pasenusių JAV gamybos vikšrinių šarvuotųjų transporterių M113.

Tačiau jis pridūrė: „Nenumatome perduoti Lietuvai šarvuotųjų transporterių, šiuo metu naudojamų bundesvero, arba parduoti mašinų, kurių norima įsigyti per kelerius ateinančius metus.“

Federalinės vyriausybės sprendimą kritikavo kai kurie politikai iš valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos koalicijos partnerės Socialdemokratų partijos (SPD),

„Esame labai suinteresuoti, kad NATO partneriai didintų savo pajėgumus Baltijos regione“, – sakė SPD atstovas Raineris Arnoldas.

CSU atstovas Florianas Hahnas (Florijanas Hanas) atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys jaučiasi nesaugios, padidėjus įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos dėl krizės Ukrainoje. Jis pripažino, kad Aljansas pagal susitarimą su Rusija yra įsipareigojęs nedislokuoti didelių karinių pajėgų Rytų Europoje, bet pridūrė, kad neperžengiant šio slenksčio, turėtume daryti viską, ką galime, kad padėtume savo partneriams, rašo „Die Welt“.

„Tokioje padėtyje esame raginami kiek įmanoma palaikyti mūsų NATO ir ES partnerius Baltijos regione. Taip pat apima (ginkluotės) įsigijimo projektus, tokius kaip šarvuotųjų transporterių „Boxer“ įsigijimas“, sakė F. Hahnas.

Universalūs ratiniai šarvuotieji transporteriai „Boxer“ laikomi moderniausiomis pasaulyje šio tipo karinėmis mašinomis. Jie gali būti naudojami kariams transportuoti, kaip mobilios vadavietės, taip pat kaip šarvuotosios kovos mašinos.

Ministras sakė, kad galutiniai sprendimai įsigyjant šarvuočius bus priimti dar šiemet.

Pėstininkų kovos mašinų projekto vadovas, pulkininkas Romualdas Petkevičius BNS taip pat patvirtino, kad Lietuva dėl šarvuočių įsigijimo nesidera nei su Vokietijos vyriausybe, nei su pačia bendrove.

„Lietuvos Krašto apsaugos ministerija jokių papildomų užklausimų nei Vokietijos vyriausybei, nei pačiai kompanijai dėl pėstininkų kovos mašinų nėra išsiuntusi. Toliau vyksta rinkos analizė tų dokumentų iš visų dešimties potencialių gamintojų, kurie buvo pateikti dar praėjusiais metais“, – sakė jis.

Anot projekto vadovo, šiuo metu vis dar vertinami visų gamintojų pasiūlymai ir iki kovo pabaigos ministerija ketina atrinkti keletą šarvuočių modelių – tuomet gamintojai bus prašomi atsivežti techniką į Lietuvą, kuri čia bus išbandoma.

„Atrinktus gamintojus norėsime pasikviesti į Lietuvą, kad jie atvežtų savo mašinas praktiniams bandymams ir toliau vykdysime analizę žiūrėdami į praktines pasirinktų modelių galimybes ir jų atitikimą Lietuvos kariuomenės operaciniams reikalavimams“, – informavo pulkininkas.

Jis patvirtino, kad Lietuva svarsto įsigyti apie šimtą šarvuočių.

„Mes planuojame mechanizacijos programos rėmuose aprūpinti pėstininkų kovos mašinomis du batalionus. Priklausys nuo batalionų konfigūracijos, bet kalbama kažkur apie šimtą mašinų“, – sakė kariuomenės atstovas.

Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą – be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.

Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.

J. Olekas įžvelgia provokaciją

„Galime galvoti, kad čia yra subtiliai paslėpta tam tikra provokacija“, – taip LRT Radijui J. Olekas apibūdino sekmadienį vokiečių dienraštyje „Die Welt“ pasirodžiusią informaciją apie Lietuvai nebeparduodamus šarvuočius „Boxer“.

Ministras neatmetė versijos, kad tai gali būti Rusijos kurstymas.

„Gyvename tokiame informaciniame kare, kad čia gali būti toks vienas iš elementų, nors laikraštis yra solidus, bet visko pasitaiko“, – sakė jis.

J. Olekas pabrėžė, kad Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra geri.

„Noriu pakartoti, kad geri santykiai tarp NATO partnerių Lietuvos ir Vokietijos yra. Mes laukiame neužilgo atvykstant Vokietijos karių su tais pačiais „Boxeriais“. Atvykstančių pas mus į pratybas, bendram pasiruošimui su Lietuvos kariais. Tokio straipsnio išmetimas galbūt sėja tam tikrą nežinią“, – LRT Radijui teigė ministras.

A. Matonis: vokiečių straipsnis primena Kremliaus propagandą

Gynybos temomis rašantis žurnalistas Aleksandras Matonis sako, kad leidinio „Welt am Sonntag“ straipsnis primena klasikinę propagandos operaciją per žiniasklaidą.

„Kažkas sakė, kad kažkas sakė, ir visa tai kažkas pakomentavo. Na, o Lietuvos žiniasklaida visa tai išvertė, nes susiję su karšta tema“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Matonis.

Šitą situaciją jis pavadino audra stiklinėje.

Lietuva niekada neplanavo iš Vokietijos vyriausybinių lygiu įsigyti šarvuočių „Boxer“. Tai neįmanoma dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia, Vokietija pati perginkluoja savo kariuomenę „boxeriais“, užsakė jų apie tūkstantį iš koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW). Todėl Vokietijos vyriausybė neturi jokio pertekliaus, kurį galėtų parduoti“, – aiškino gynybos žurnalistas.

Be to, Lietuva nei oficialiai, nei neoficialiai kol kas neprašė parduoti pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, nes yra paskelbtas viešas pirkimo konkursas, kurio nugalėtojas dar nėra išrinktas.

„Toks projektas numatytas Krašto apsaugos ministerijos ginkluotės pirkimo planuose, vyksta pirkimo apklausa, tačiau jokių sprendimų nėra. Kovo pradžioje prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba nuspręs, ar pėstininkų kovinės mašinos bus perkamos“, – sakė A. Matonis.

Ekspertas rašė, kad pėstininkų kovos mašinų pirkime vokiečių KMW yra vienas rimčiausių pretendentų į sandorį, todėl tai erzina visą likusią gynybos rinką. „Ypač tas įmones, kurios jau bando įvairiais korupciniais būdais suformuoti Lietuvos palankų požiūrį į jų produkciją. Apie suomių-lenkų įtartiną schemą rašiau dar pernai vasarą. Dabar negeras kvapas sklinda iš prancūzų pusės“, – pasakojo A. Matonis.

Kitaip tariant, Lietuva niekada Vokietijos vyriausybės neprašė parduoti panaudotų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“. Krašto apsaugos ministerija paskelbė viešąjį pirkimo konkursą, gavo dešimt pasiūlymų, tačiau nugalėtojas dar nėra išrinktas. Jeigu konkursą laimės KMW gaminami „Boxer“, tai pėstininkų kovos mašinos bus naujos ir perkamos tiesiai iš gamintojų – privačios bendrovės, o ne Vokietijos gynybos ministerijos.

Tad kodėl savaitraštyje „Welt am Sonntag“ atsirado straipsnis, kuris pateikia tarsi klaidinančią informaciją?

Žurnalistas A. Matonis neatmeta galimybės, kad keistas pranešimas Vokietijos žiniasklaidoje yra susijęs su Kremliaus propaganda: „Rusijai, kuriai bet kokie Lietuvos gynybos pajėgumai, išskyrus laivus ir šarvuotus sunkvežimius, yra ašaka gerklėje, labai pravartu pakurstyti Europos spaudoje visą šią aistrą. Kas tikriausia ir padaryta.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...