captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skandalas atsiliepė eurokomisaro V. Andriukaičio populiarumui

Prieš beveik mėnesį įsiplieskęs skandalas, kai Lietuvos deleguotas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis esą sudarė galimybę Rusijai rinktis, kuriai iš Europos Sąjungos (ES) šalių panaikinti maisto produktų embargą, rodos, neliko nepastebėtas rinkėjų – per mėnesį šio politiko reitingai smuko labiausiai iš visų rinkėjų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prieš beveik mėnesį įsiplieskęs skandalas, kai Lietuvos deleguotas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis esą sudarė galimybę Rusijai rinktis, kuriai iš Europos Sąjungos (ES) šalių panaikinti maisto produktų embargą, rodos, neliko nepastebėtas rinkėjų – per mėnesį šio politiko reitingai smuko labiausiai iš visų rinkėjų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 23-31 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, naujus, 2015-uosius, metus gyventojai pasitiko pastoviomis nuotaikomis. Kaip ir anksčiau, šių metų sausį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino Prezidentą Valdą Adamkų – jį palankiai vertino 70 proc. respondentų. Antroje vietoje pagal populiarumą – antrąją kadenciją šalį valdanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią palankiai vertina 67 proc. rinkėjų. Tiek V. Adamkaus, tiek D. Grybauskaitės palankus vertinamas per mėnesį nežymiai padidėjo: V. Adamkaus – 2 proc., D. Grybauskaitės – 3 proc. Trečioje pozicijoje – Premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jį palankiai vertina 59 proc. apklaustųjų. A. Butkevičiaus vertinimas per mėnesį smuko 1 proc.

Daugiau nei pusė – 52 proc. – rinkėjų, arba lygiai tiek pat kaip ir prieš mėnesį, palankiai vertino europarlamentarę socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę.

Dar 8 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai, tai – SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, apie galimybę siekti Seimo narės mandato kalbėjusi, tačiau reikiamo ją remiančių rinkėjų parašų skaičiaus nesurinkusi ekonomistė Aušra Maldeikienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis, europarlamentaras, antradienį partijos Tvarka ir teisingumas gretas palikęs Valentinas Mazuronis, parlamentaras, kandidatas į Vilniaus merus Naglis Puteikis, užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Antanas Linkevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis ir Europos Parlamento (EP) narys liberalas Antanas Guoga.

Tradiciškai nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 5 politikus – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką, EP narį Valdemarą Tomaševskį (74 proc. įvertino nepalankiai), Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių (71 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį (67 proc.). 65 proc. nepalankiai vertino Darbo partijos įkūrėją, idėjinį lyderį, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą. Vilniaus merą Artūrą Zuoką nepalankiai vertino 62 proc. respondentų. Politikų, kuriems gyventojai jaučia antipatijas, rokiruotė nekinta jau seniai.

Lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesio apklausa, 3 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių Prezidentę D. Grybauskaitę, užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių, opozicijos lyderį A. Kubilių bei ekonomistą G. Nausėdą.

Tačiau per paskutinį mėnesį daugiausiai (8 procentiniais punktais) sumažėjo palankiai vertinančių eurokomisarą V. P. Andriukaitį, o nepalankiai vertinančių šį politiką po paskutinio tyrimo padaugėjo net 11 procentinių punktų – nuo 36 iki 47 proc. Kitų politikų vertinimas per šį laikotarpį pakito nežymiai ar liko toks pats.

Dar praėjusį mėnesį už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras V. P. Andriukaitis buvo tarp visuomenės veikėjų, kuriuos šalies gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai. Deja, per mėnesį, kaip rodo naujausia apklausa, situacija pasikeitė. Politiko reitingų smukimui įtakos greičiausiai turėjo istorija, kai su Rusijos veterinarijos tarnyba apie tariamą galimybę nutraukti embargą tam tikriems maisto produktams, ir tai būtų taikoma visoms bendrijos šalims, susirašinėjo Europos Komisijos (EK) Sveikatos ir maisto saugos direktoratas, kuriam vadovauja V. P. Andriukaitis, mano Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Vienas galimų atsakymų galėtų būti vieša diskusija dėl Europos Komisijos pozicijos santykiuose su Rusija ir dėl prekybinių klausimų, susijusių su tuo, ar atskiros ES valstybės narės gali savarankiškai spręsti šiuos klausimus, ar turi būti vieninga ES pozicija. Ir kadangi viešai ponas V. P. Andriukaitis buvo gana aštriai kritikuotas ir jį kritikavo Prezidentė D. Grybauskaitė, kurios reitingai yra santykinai labai aukšti, tai gali būti, kad jos kritika paveikė ir kai kurių Lietuvos žmonių nuomonę dėl pono V. P. Andriukaičio“, – Eltai sakė politologas.

Prezidentė D. Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad galimai sudarydamas galimybę Rusijai rinktis, kuriai iš ES šalių panaikinti maisto produktų embargą, eurokomisaras V. P. Andriukaitis skaldo ES vienybę ir atstovauja Maskvos interesams.

Pasak šalies vadovės, kad V. P. Andriukaitis ir jo vadovaujamas direktoratas suteikė sąlygas dvišalėms deryboms su Rusija, yra faktas. Tai esą gali įrodyti direktorato viešai prieinami laiškai bei kiti susitarimai. Juos žinojo ir turėjo tiek Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, tiek Prezidentė D. Grybauskaitė. L. Graužinienė netgi pareiškė, kad V. P. Andriukaitis turėtų paviešinti ES nepasitenkinimą sukėlusį dokumentą.

Pats V. P. Andriukaitis teigė, kad jo vadovaujamo Sveikatos ir maisto saugos direktorato susirašinėjimuose su kolegomis Maskvoje buvo kalbama apie galimybę nutraukti tam tikrų maisto produktų grupių embargą visoms ES valstybėms.

Pasak politologo R. Vilpišausko, šioje situacijoje iki galo viešai aiškiai nebuvo išdėstyta tai, kas vyko, kokia iš tiesų buvo EK pozicija.

„Girdėjome skirtingus aiškinimus, skirtingas interpretacijas ir turbūt tos ginče dalyvavusios pusės liko prie savo nuomonės, tačiau aš atkreipčiau dėmesį į tai, kad dirbdamas dabartinėje pozicijoje ponas V.P. Andriukaitis atstovauja visai ES, ir dėl to tokio pobūdžio reitingai bent formaliai jam neturėtų atrodyti svarbūs. Visgi reitingai visų pirma svarbūs tiems, kas aktyviai veikia nacionalinėje politikoje, o jis tik neseniai pradėjo savo, kaip komisaro, veiklą ir EK, remiantis ES sutartimi, turi būti ir veikti nepriklausomai nuo valstybių narių“, – kalbėjo politikos ekspertas.

R.Vilpišauskas neprognozavo, ar tai momentinis, ar ilgalaikis V. P. Andriukaičio reitingų smukimas – viskas esą priklausys nuo jo matomumo ir girdimumo Lietuvoje, Lietuvos gyventojams aktualių klausimų komentavimo. Anot pašnekovo, prekybiniai, ekonominiai santykiai su Rusija yra tarp tokių klausimų, tad šiuo metu yra viena atidžiai sekamų temų. Tačiau, kaip pažymėjo VU TSPMI direktorius, gali būti, jei V. P. Andriukaitis nebus labai pastebimas, ši istorija užsimirš ir apskritai tiek teigiamai, tiek ir neigiamai vertinančių šį politiką gali būti nedaug, žmonės pamirš apie šią situaciją.

Politologas taip pat nesiėmė vertinti nuo lapkričio pabaigos Briuselyje dirbančio Lietuvos deleguoto eurokomisaro darbo. Vertinimas, pasak jo, pirmiausia priklauso nuo to, kas yra EK darbotvarkėje, kokios pagrindinės ES aktualijos. Šiuo metu labiau matomi tie eurokomisarai, kurie kuruoja ir dirba su euro zonos reikalais, Graikijos padėtimi, jos naujos vyriausybės pozicija dėl tolesnių reformų.

„O kadangi pono V. P. Andriukaičio portfelis gana specifinis, tai greičiausiai jis gali būti matomas tik tais atvejais, kai į darbotvarkę iškyla tokie klausimai kaip kad, sakykime, Ebolos epidemijos reikalai arba sveikata, vartotojų apsauga, kai kurių produktų standartai. Bet tai labai dažnai priklauso nuo konkrečių įvykių ir būtent aktualijos sukuria tas progas būti labiau matomam. Apskritai, sakyčiau, vis dėlto ta sritis nėra iš tų, kuriose ES atlieka labai svarbų vaidmenį, ir ji svarbi visų pirma tiek, kiek tai susiję su prekyba tarp valstybių narių ar žmonių judėjimu. Tad, jeigu su tuo susijusios problemos bus sprendžiamos, tada gali būti ir jis pats labiau matomas“, – manė R. Vilpišauskas.

Be to, menki V. P. Andriukaičio reitingai, pasak politikos apžvalgininko, neturėtų daryti įtakos jo atstovaujamos LSDP reitingams – 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje rinkimuose į Seimą už LSDP ketino balsuoti ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų, socdemai stabiliai laikosi populiariausių partijų sąrašo viršuje.

„Abejočiau (kad gali turėti įtakos. -ELTA), kadangi bent kol kas neatrodo, kad kai kurių atskirų jos narių kontraversiški pasisakymai arba kontraversiškas jų vertinimas daro didesnę įtaką partijos ar tuo labiau Premjero reitingams. Visgi atrodo, kad respondentai tarpusavyje nesieja šių dalykų“, – pažymėjo R. Vilpišauskas.

Buvęs Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras 63-ejų V. P. Andriukaitis ES sveikatos ir maisto saugumo komisaru oficialiai įvardytas pernai rugsėjo 10 d. Daugeliui šis LSDP sprendimas buvo netikėtas.

Eurokomisarą skiria EK vadovas, pasikonsultavęs su šalies, iš kurios atvyksta komisaras, vyriausybe.

Naujos kadencijos EK savo darbą pradėjo lapkritį.

Iki tol Lietuvai EK atstovavo 2009-ųjų liepą paskirtas Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitų politiką, auditą bei kovą su sukčiavimu. Iki jo Lietuvos deleguoto eurokomisaro pareigas ėjo dabartinė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...