captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Olekas: dauguma ES valstybių neatmestų galimybės tiekti ginklų Ukrainai

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas mano, kad dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių neatmestų galimybės tiekti ginklų Ukrainai, jei padėtis negerėtų. Tokią mintį ministras išsakė LRT Radijui, kalbėdamas iš Rygos, kur vyksta ES gynybos ministrų susitikimas. 
 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas mano, kad dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių neatmestų galimybės tiekti ginklų Ukrainai, jei padėtis negerėtų. Tokią mintį ministras išsakė LRT Radijui, kalbėdamas iš Rygos, kur vyksta ES gynybos ministrų susitikimas. 

Pasak J. Oleko, kol kas jokių konkrečių siūlymų Europos ministrai neaptarė. Sausio pradžioje ministerija paskelbė, kad Lietuva jau yra Ukrainai perdavusi karinės ginkluotės elementų, tačiau kokių – nedetalizuoja. 

L. Linkevičius ragina kitas valstybes padėti apginkluoti Ukrainos kariuomenę 

Lietuva ragina kitas valstybes padėti apginkluoti Ukrainos kariuomenę, kuri šalies rytuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais, trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras sakė, kad Lietuva pagal galimybes remia Ukrainos kariuomenę, bet konkrečiau paramos nedetalizavo.

„Mes nespecifikuojame, kokie tai ginklai (...) bet tai yra parama kariuomenei pagal tas galimybes, kurias mes turime. Mes tai darome ir raginame kitus“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė L.Linkevičius.

Ministras pabrėžė, kad Rusija nuolat tiekia ginkluotę separatistams Ukrainos rytuose, ir tai viešai neigia.

Komentuodamas situaciją Ukrainos rytuose, L. Linkevičius teigė, kad paliaubų susitarimai buvo sulaužyti, todėl „turi būti pasekmės“, bet konkrečių galimų naujų sankcijų Rusijai nenurodė.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija dar sausio 5 dieną pranešė, kad Ukrainos kariuomenei metų sandūroje perdavė „karinės ginkluotės elementų“. Konkreti parama ir jos kiekiai nebuvo įvardyti.

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, trečiadienį po Vyriausybės posėdžio BNS paklaustas, ar Lietuva toliau teiks ginkluotę Ukrainai, sakė negalintis to komentuoti.

Rusijos diplomatai antradienį sukritikavo Lietuvą dėl karinės paramos Ukrainai.

L. Linkevičius taip pat mano, jog separatistams nesilaikant Minsko susitarimų Vakarams reikia tęsti spaudimą Rusijai.

„Mano požiūriu, mes turime elgtis taip, kaip esame nutarę. Kadangi padėtis ne tik paūmėjo, bet ir tapo ypač dramatiška, turime toliau tęsti spaudimą ir izoliaciją, kuri irgi, beje, matote, nevyksta. Vakar V. Putinas buvo vienoje iš Europos sostinių (Budapešte – BNS), tai rodo, kad bus bandoma mūsų vienybė ir mūsų nuoseklumas, kaip ne kartą iki tol buvo daroma“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Linkevičius.

Pasak ministro, iš valstybių sostinių pasigirdus vertinimams, jog Minsko susitarimo dėl paliaubų nesilaikoma, ir JAV, ir Europos Sąjunga turės spręsti, kaip elgtis toliau.

„Nauji sprendimai gimsta sutarimu, bus pateikti pasiūlymai iš sostinių, ir mes irgi teiksime“, – apie Lietuvos poziciją kalbėjo ministras, tačiau detalizuoti jos sakė dar negalintis.

Klausiamas, ar Lietuva siūlys griežtinti sankcijas Rusijai, ministras atsakė: „Aš manau, kad taip, bet kada ir kaip tai atrodys, man sunku šiandien pasakyti“.

„Yra labai prasta padėtis ties Debalceve, ten yra apsuptis ir, kaip rusai teigia, „valymas“. Tuo dar kartą pačiu grubiausiu būdu pažeidžiama ne tik raidė, bet ir dvasia naujausių Minsko susitarimų, nors po diskusijų Jungtinėse Tautose visi pritarė, kad visi Minsko susitarimai turi būti gerbiami. Jų buvo jau ne vienas, ir kiekvienas turi savo prasmę, jie vienas kito nepaneigia, visi galioja. Kol nebus garantuota sienos kontrolė, kol nenustos teikti per sieną pastiprinimą toms grupuotėms – tikėtis pažangos sunku“, – apie situaciją Ukrainoje kalbėjo L. Linkevičius.

Situaciją Ukrainoje trečiadienį aptarė Seimo Užsienio reikalų komitetas. Pasak komiteto vadovo Benedikto Juodkos, akivaizdu, kad net pirmasis punktas dėl paliaubų nevykdomas.

„Du Minsko susitarimai, trylika tų punktų realizuojami nepilnai, švelniai pasakius. O jei ne švelniai pasakius, pirmas punktas dėl paliaubų – nutraukti ugnį, o ugnis nenutraukta, kaip jūs puikiai žinote. Debalcevės anklavas yra apsuptyje, ten apsupta Ukrainos kariuomenė, ir nepaisant pirmo punkto, Debalcevė buvo bombarduojama. Net nerealizuojamas svarbiausias pradžioje punktas – nutraukti ugnį, jau nekalbant apie tai, kad jokių atitraukimų sunkiosios ginkluotės nevyksta“, – žurnalistams apie situaciją Ukrainoje sakė B. Juodka.

Per derybas Minske praėjusią savaitę buvo susitarta, kad abi konflikto šalys nutrauks ugnį ir atitrauks sunkiąją artileriją bent 50 km, o salvinės raketų ugnies sistemas „Tornado S“, „Uragan“ ir „Smerč“ bei taktinių raketų sistemas „Točka U“ – bent 70 km nuo fronto linijos.

Pagal naująjį susitarimą taip pat numatoma, kad iš Ukrainos teritorijos turi būti išvesti visi užsienio ginkluoti daliniai, karinė technika ir samdiniai, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...