captcha

Jūsų klausimas priimtas

Minint laisvės kovos deklaracijos metines šalia lietuvių stovėjo ir NATO kariai

Radviliškio rajone, Minaičiuose, iškilmingai paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos metinės. Kartu su Lietuvos kariais prie memorialo išsirikiavo ir Baltijos šalių oro erdvę saugantys Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos bei Lenkijos kariai.
KAM nuotr.
KAM nuotr.

Radviliškio rajone, Minaičiuose, iškilmingai paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos metinės. Kartu su Lietuvos kariais prie memorialo išsirikiavo ir Baltijos šalių oro erdvę saugantys Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos bei Lenkijos kariai.

Partizanų ryšininkų Petrėčių-Miknių sodybos klėtyje iškastame bunkeryje 1949-siais kelias  savaites gyveno aštuonių Lietuvos partizanų apygardų vadai ir rašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją. Joje buvo išsakytas noras atkurti demokratinę ir nepriklausomą Lietuvą.

„Šiandien ypatingai džiugu, kad, skirtingai nuo 1949 metų, kai vienui vieni kovojo mūsų partizanai, čia rikiuotėje stovi Italijos, JAV kariai, pasiruošę su mūsų kariais, savanoriais, mūsų Šaulių sąjungos žmonėmis apginti Lietuvos laisvę“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo 65-ųjų metinių iškilmėse dalyvavusi sodybos šeimininkų duktė sako gerai prisimenanti tas dienas, nors jai tebuvo 14 metų.

„Reikėjo ir maisto paruošti, ir apskalbti vyrus – visko reikėjo. Ir nežinai, kaip išdžiovinti tuos rūbus, nes tėvukas vienas buvo, o čia būrys vyrų, – tai ir palėpėse džiovindavom, ir naktį parsinešdavome prie pečiaus džiovinti“, – sakė dabartinė sodybos šeimininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė.

„Mano brolis čia, Kardas, pasirašė deklaraciją, – sako partizanų vado brolis Jonas Gužas. – Mes buvome trys partizanai: du žuvo, o aš likau, dar buvau šiaurėje išvežtas, prabuvau 17 metų“.

Šiemet rikiuotėje prie paminklo Minaičiuose greta Lietuvos karių stovėjo ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys amerikiečiai, italai bei lenkai.

„Mums kartu su italais ir lenkais labai svarbu šiandien būti vienoje rikiuotėje su lietuviais. Taip mes parodome, kad remiame Baltijos regioną, Lietuvos bei kitų Baltijos šalių laisvės siekį ir gerbiame istoriją“, – sakė JAV junginio būrio vadas Ryanas Warrenas.

1953-iaisiais pasibaigęs partizaninis pasipriešinimas iš trijų Baltijos valstybių Lietuvoje buvo didžiausias. 1944–46 metais kovai su maždaug 30 tūkst. partizanų Lietuvoje buvo dislokuota gausi NKVD kariuomenė. Daugiau nei 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų žuvo, nė vienas iš aštuonių partizanų vadų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, neišdavė savo idealų ir juos rėmusių žmonių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...