captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už nepagarbiai iškeltą vėliavą taip pat baudžiama

 Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, įstaigoms, įmonėms ir gyventojams privaloma ant pastatų iškelti trispalves. Daugelis žino, kad neiškėlusiems vėliavų gresia administracinė atsakomybė, tačiau pasirodo, kad nuobauda gali būti skirta ir jei iškeltoji vėliava yra netvarkinga.
Namo balkone padžiauta vėliava. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Namo balkone padžiauta vėliava. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

 Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, įstaigoms, įmonėms ir gyventojams privaloma ant pastatų iškelti trispalves. Daugelis žino, kad neiškėlusiems vėliavų gresia administracinė atsakomybė, tačiau pasirodo, kad nuobauda gali būti skirta ir jei iškeltoji vėliava yra netvarkinga.

Vėliava nuo seniausių laikų yra valstybingumo simbolis – ją kariai mūšio lauke saugojo it savo akį. Kritusi ar atimta vėliava simbolizavo pralaimėjimą, o vėliavnešys ir jo pulko draugai už tai dažnai sumokėdavo gyvybe.  Romėnai už pamestą ar kitaip prarastą pulko vėliavą skirdavo decimacijos bausmę: pulkas būdavo išrikiuojamas ir kas dešimtam kariui viešai nukirsdavo galvą.

Šios istorijos dvelkia praeitimi. O šiandieniniai pavyzdžiai verčia suabejoti, ar tik trispalvės nemylėjome smarkiau, kol ji dar buvo draudžiama: neretas atvejis, kai prie įstaigų plevėsuoja purvinos, nuo laiko ir dulkių patamsėjusios, savo spalvą pakeitusios valstybinės vėliavos. Už tokių vėliavų kėlimą gresia atsakomybė.

„Lietuvos valstybinė vėliava yra Lietuvos simbolis ir ji turi būti naudojama pagarbiai. Tai yra pagrindinis principas, kuriuo vadovaujantis, turi būti naudojama Lietuvos valstybinė vėliava. Reikia nepamiršti, kad ji turi būti tvarkinga, nenublukusi, nesuglamžyta ir naudojama pagarbiai. Atitinkamai valstybinė vėliava turi atitikti tam tikrus spalvos standartus, yra nustatyti ir matmenų standartai“, – sakė Vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis žurnalistams sakė, kad žmonės dažniau ne tyčiojasi iš vėliavos, o tiesiog pamiršta ją iškelti.

„Dažniausi pažeidimai yra vėliavos neiškėlimas, pamiršimas – žmonės arba pamiršta iškelti, arba specialiai nekelia, arba neturi vėliavos. Taip pat, aišku, kalbant apie baudžiamąją atsakomybę, tai yra apie vėliavos išniekinimą, būna atvejų, kai žmonės iškelia vėliavą ir vietoj gedulo juostelės, pavyzdžiui, iškelia šiukšlių maišą“, – prisiminė Policijos departamento komunikacijos skyriaus viršininkas R. Matonis.

Policija per praėjusius metus užfiksavo 360 valstybinės vėliavos įstatymo pažeidimo atvejų. Didžioji dalis nusižengimų – vėliavos neiškėlimas, o penki – jos išniekinimas. Už pastarąjį gresia net baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už vėliavos neiškėlimą gyventojams skiriama bauda nuo 2-iejų iki 8-ių eurų. Savivaldybių atstovams ir asmenims, kurie atsakingi už vėliavų iškėlimą prie daugiabučių, baudos svyruoja nuo 8-ių iki 17-os eurų. O jei žmogus jau buvo baustas už tą patį nusižengimą, bauda dvigubėja.

„Žiūrima žmogiškai, vadovaujantis protingumo kriterijais. Visų pirma, turi būti pagarba tai vėliavai, ji tikrai turėtų atitikti tuos standartus, kurie yra numatyti, tai, jeigu yra šiek tiek nešvari, prie to niekas nesikabina. Galbūt nebent yra žmogus perspėjamas arba paprašoma jo išsiskalbti vėliavą arba nusipirkti naują, bet niekas nepuola už tai bausti“, – sakė R. Matonis.

Norintiems suskubti įsigyti naują valstybinę vėliavą iki vasario 16-osios, derėtų nedelsti iki paskutinės minutės, nes valstybinių švenčių išvakarėse vėliavų paklausa padidėja penkiagubai.

„Lietuvos vėliavą galima pagaminti dviem būdais – vienas būdas yra siūti iš trijų audinių. Tai, sakyčiau, nėra sudėtingas dalykas, –  pasakojo vėliavas siuvančios bendrovės „AKA Baltic“ atstovas Aivaras Andriuškevičius. – Antras būdas – spausdinti. Tai yra – daryti vientisas vėliavas ir jas paskui apsiūti. Tam reikia specialios įrangos, be tos įrangos nieko nepasiųsi. Dabar populiarėja tas kokybiškesnis būdas, išeina gražesnės vėliavos. Jos yra vientisos, be jokių susiuvimo siūlių, tvirtesnės, gražesnės.

Jei nutarsite nusidėvėjusią ar sudriskusią valstybės vėliavą švystelėti į šiukšliadėžę, galite sulaukti nemalonumų – nors labai griežtų reikalavimų šiuo klausimu nėra, privalote įsitikinti, kad vėliava utilizuojama pagarbiai.

„Nėra kažkokio atskiro teisinio reglamentavimo, kaip turėtų būti nenaudojama vėliava utilizuojama, tačiau vėlgi, reikėtų vadovautis tuo pačiu principu – pagarbos valstybinei vėliavai. Ji turėtų būti utilizuojama pagarbiai, sakykim, ne viešai, nedemonstratyviai ir panašiai“, – teigė Vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas.

Vėliavą prie valstybės ir savivaldybės įstaigų, institucijų, įmonių ir organizacijų pastatų bei gyvenamųjų namų privalu kelti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją,  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11-ąją  ir liepos 6-ąją, kai minime  Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo arba valstybės dieną. 

Heraldikos specialistai sako, kad tik visus reikalavimus atitinkanti ir deramai iškelta vėliava  parodo pagarbą tam, ką ji simbolizuoja: valstybingumui, valstybės praeičiai, kovoms už nepriklausomybę, ir viltis tų, kurie jos taip ir nesulaukė.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...