captcha

Jūsų klausimas priimtas

Zoologijos sode išsirito rausvųjų pelikanų jauniklis

Lietuvos zoologijos sode gyvenantis rausvųjų pelikanų (Pelecanus onocrotalus) pulkas sulaukė pagausėjimo – šiuo metu sode su naujuoju jaunikliu auginama 11 pelikanų. Ši rūšis Lietuvos zoologijos sode gyvena nuo 1979  metų, per tris dešimtmečius jau devintasis pelikano jauniklis zoologijos sode, kuriam sėkmingai pavyko išsiristi ir augti.
Rožinio pelikano jauniklis suaugusių paukščių būryje. Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Rožinio pelikano jauniklis suaugusių paukščių būryje. Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Lietuvos zoologijos sode gyvenantis rausvųjų pelikanų (Pelecanus onocrotalus) pulkas sulaukė pagausėjimo – šiuo metu sode su naujuoju jaunikliu auginama 11 pelikanų. Ši rūšis Lietuvos zoologijos sode gyvena nuo 1979  metų, per tris dešimtmečius jau devintasis pelikano jauniklis zoologijos sode, kuriam sėkmingai pavyko išsiristi ir augti.

Paukščių skyriaus vedėja Raimonda Varlauskienė prisimena, kad tik pradėjus dirbti sode rausvųjų pelikanų tebuvo vos du. „Kai atėjau dirbti į paukščių skyrių 1991 metais, skyriuje buvo tik du suaugę patinai. Sodui buvo aktualu išauginti kur kas gausesnį pelikanų būrį, todėl šie paukščiai 1994-ais metais buvo perduoti Chomutovo zoologijos sodui (Čekija – red. past.) veisimo tikslais. 1995-ais metais iš šio zoologijos sodo gavome keturis jauniklius, 3 patinus ir vieną patelę, o 1996 metais atvyko dar dvi jauniklės patelės. Toks paukščių būrys tapo perspektyvus ir drauge su skyriuje dirbančiais specialistais pradėjome ilgą ir sunkią šių paukščių veisimo programą,“ – pasakojo specialistė.

Tėvai maitina jauniklį. Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Kiaušinius keitė muliažais

Lietuvos zoologijos sodo patinai visam laikui liko Čekijoje, tačiau sodas vėliau įsigijo pelikanų grupę, kurią sudarė 9 individai: 4 patinai ir 5 patelės. Pirmieji atvykę paukščiai 1999 metais jau buvo lytiškai subrendę, tačiau jiems ilgą laiką nepavyko susilaukti jauniklių. Tik 2002 metais lapkričio mėnesio pradžioje valant voljerą pelikanų žiemojimo patalpose prižiūrėtojas rado sudaužytą kiaušinį. Tai buvo pirmasis ženklas, kad paukščiai pasiruošė vesti jauniklius.

„Tuoj pat atnešėme šiaudų, kad paukščiai galėtų statyti lizdus. Tais metais buvo sukrauti 3 lizdai ir perėjo trys poros. Buvo sudėti 9  kiaušiniai. Leidome perėti patiems paukščiams, tačiau tais metais jauniklių nesulaukėme, nes dalis kiaušinių buvo sudaužyti, dalis – neapvaisinti. Tvarkant voljerą šiene radome vieną kiaušinį, kurį patikrinus paaiškėjo, kad jauniklis žuvęs pirmoje vystymosi stadijoje. Kitais metais (2003 – 2004 žiemą – red. past.) nutarėme kiaušinius inkubuoti. Paruošėme kiaušinių medinius muliažus, kuriais keitėme iš lizdų paimtus kiaušinius. Iš viso surinkome 8 kiaušinius, visus įdėjome į inkubatorių,“ – apie ilgus bandymus zoologijos sode sulaukti pelikanų jauniklių pasakojo paukščių skyriaus vedėja R. Varlauskienė.

Nuo 2006-ųjų – po pelikaniuką kasmet

2004 metais zoologijos sode buvo išperinti du jaunikliai, tačiau nei vienas neišgyveno. „Atėjus 2004-2005 metų veisimosi laikotarpiui, vėl bandėme išsiritusį inkubatoriuje jauniklį auginti ir vėl nesėkmė, todėl, kai inkubatoriuje pradėjo skilti kitas kiaušinis, nutarėme surizikuoti ir grąžinome perinčiai porai kiaušinį atgal. Po kelerių metų nesėkmių ir nenusisekusio dirbtinio jauniklių auginimo, nebeturėjome ko prarasti,“ – apie sunkumus veisiant pelikanų jauniklius kalbėjo Raimonda.

Suaugęs rausvasis pelikanas su jaunikliu ant nugaros. Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

„Ir štai, mums pasisekė, jauniklis sėkmingai išsirito 2005-ųjų sausio 27-ą dieną, tėvai jį išaugino. Tai buvo pirmas pelikanų jauniklis Lietuvos zoologijos sode. 2006 metais mūsų jauniklis vardu Dudis, nes tai buvo patinas, išvyko į Klaipėdos „Minizoo“,“ – apie pirmąjį sėkmingai pasaulį išvydusį pelikano jauniklį pasakojo paukščių skyriaus vedėja. Nuo 2006 metų zoologijos sodas Kaune sėkmingai vykdo rausvųjų pelikanų priežiūrą, kasmet sulaukiama bent vieno jauniklio. Iki šios dienos zoologijos sode gimė 9 jaunikliai. Planuojama, kad šis mažylis atšilus orams išvyks į Olandijos zoologijos sodą.

Daugeliui gali kilti klausimų, kodėl rausvasis pelikanas išsirito tamsiai pilkos spalvos.
„Pelikano jaunikliai tik išsiritę būna tokie juodi, kadangi jie dar „neturi“ suaugusio pelikano plunksų. Tai, ką mes matome, yra vadinamasis vaikiškas paukščio pūkas. Todėl jie nuolat glaudžiasi prie suaugusių pelikanų būrio, kadangi yra labai neatsparūs aplinkai ir lengvai pažeidžiami“ , - paaiškino Lietuvos zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos vadovė Neringa Kirijenkaitė.

Rausvieji pelikanai. Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Porą susiranda visam gyvenimui

Žinoma, kad nelaisvėje rausvieji pelikanai gali išgyventi iki penkiasdešimt metų. Šie paukščiai gyvena ramiose sekliose jūrų įlankose ir upių deltose, apaugusiose nendrėmis, švendrais ir meldais. Lytiškai subręsta 3–4 gyvenimo metais. Poras sudaro visam gyvenimui. Peri įvairaus dydžio kolonijomis. Jų lizdai – didžiuliai, apie 1,8 m pločio statiniai, sukrauti iš sausų nendrių, švendrų ir meldų.

Pelikanai deda 2–4 baltai rusvus kiaušinius, kuriuos pasikeisdami peri patinas ir patelė 29–30 dienų. Rausvasis pelikanas yra didesnis už gulbę. Patinai sveria 9–15, o patelės – 5–9 kilogramus. Skrisdamas šis paukštis, panašiai kaip garniai, suriečia kaklą ir pritraukia snapą. Pagrindinis pelikanų maistas yra įvairios žuvys. Vienas paukštis per dieną jų gali sulesti apie 1,5 kilogramo. Pelikanai yra puikūs žvejai. Išsirikiavę pusračiu jūros įlankoje ar upės žiotyse jie varo žuvis į seklumą ir čia jas sučiumpa galingu snapu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...