captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmasis Izraelio ambasadorius Vilniuje: galime bendradarbiauti ekonomikos ir gynybos srityse

Pirmasis Vilniuje reziduojantis Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas siūlo Lietuvai aktyviau kviestis turistus iš jo šalies ir glaudžiau bendradarbiauti gynybos bei aukštųjų technologijų srityse. Jis gyrė Lietuvos grožį ir teigė, jog Izraelis galėtų mūsų šalies kariuomenei pasiūlyti ginkluotės, o mėsos produktų eksportuotojams – naują rinką jų produkcijai.
R. Dačkaus (Prezidentės spaudos tarnyba) nuotr.
R. Dačkaus (Prezidentės spaudos tarnyba) nuotr.

Pirmasis Vilniuje reziduojantis Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas siūlo Lietuvai aktyviau kviestis turistus iš jo šalies ir glaudžiau bendradarbiauti gynybos bei aukštųjų technologijų srityse. Jis gyrė Lietuvos grožį ir teigė, jog Izraelis galėtų mūsų šalies kariuomenei pasiūlyti ginkluotės, o mėsos produktų eksportuotojams – naują rinką jų produkcijai.

„Nors už lango pilka, jūsų šalis yra nuostabi. Bet jaučiu, kad vidutinis izraelietis dar neatrado Lietuvos. Jūsų pusė turi imtis reikiamų žingsnių, reklamos, kad pritrauktų izraeliečius. Lietuva – tai ne tik Paneriai ar Vilniaus getas. Turite daug ko pasiūlyti. Izraeliečiai yra žinomi nuotykių ieškotojai, jie mėgsta atrasti naujas vietas“, – interviu BNS sakė ambasadorius.

Statistikos departamento duomenimis, turistų srautas iš Izraelio nuolat auga. Per tris praėjusių metų ketvirčius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję beveik 12 tūkst. turistų iš Izraelio, dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 metais.

A.Maimono teigimu, Izraelis gali pasidalyti savo patirtimi kibernetinės gynybos srityje ir pasiūlyti ginkluotės Lietuvos kariuomenei. Diplomatas taip pat žadėjo aiškintis galimybes Lietuvos mėsos eksportuotojams gauti leidimus vežti mėsą į Izraelį, po to kai nuo šių metų pradžios šalyje buvo įteisintas ritualinis gyvulių skerdimas.

Kalbėdamas apie žydų paveldą Lietuvoje, ambasadorius sakė esąs patenkintas, jog „Lietuvos vyriausybė daro labai daug, kad išsaugotų atmintį apie žydus, nužudytus per Antrąjį pasaulinį karą“ ir „palaiko labai konstruktyvų ir vaisingą dialogą“ su Lietuvos žydų bendruomene.

Paklaustas apie Izraelio poziciją nepasmerkti Rusijos intervencijos Ukrainoje, ambasadorius atsakė, kad „Izraelis palaiko labai gerus ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija, ir mes raginame abi puses rasti taikų konflikto sprendimą“.

Trečiadienį skiriamuosius raštus prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikęs A. Maimonas tapo pirmuoju Izraelio ambasadoriumi, reziduojančiu Vilniuje. Iki šiol ambasadorius Lietuvai rezidavo diplomatinėje atstovybėje Rygoje.

– Kodėl Izraeliui taip ilgai užtruko atidaryti ambasadą Vilniuje?

Tai susiję su finansiniais apribojimais. Kai užmezgėme diplomatinius santykius su Baltijos šalimis, buvo sunku nuspėti, kaip jie vystysis. Deja, negalime atidaryti ambasadų visur, kur norime. Ambasados atidarymą uždelsėme mes, Lietuvos vyriausybė ambasados labai norėjo. Izraelyje turime hebrajišką posakį „niekada ne per vėlu“. Esu laimingas būdamas pirmuoju reziduojančiu ambasadoriumi ir tikiuosi, kad netrukus pamiršite, kad čia anksčiau nebuvo ambasados.

– Įteikęs skiriamuosius raštus prezidentei aplankėte Panerių memorialą. Ar esate patenkintas tuo, kaip Lietuva sprendžia klausimus, susijusius su Holokaustu ir žydų paveldu Lietuvoje?

Panerius aplankiau, nes esu įsitikinęs – nors yra svarbu sutelkti dėmesį į mūsų dvišalių santykių stiprinimą, taip pat labai svarbu prisiminti praeitį ir užtikrinti, kad baisūs praeities įvykiai nepasikartotų. Lietuvos vyriausybė daro labai daug, kad išsaugotų atmintį apie žydus, nužudytus per Antrąjį pasaulinį karą. Taip pat aš tikiu paprastu principu, kad visuomet gali būti geriau. Dabartinė Vyriausybė su žydų bendruomene palaiko labai konstruktyvų ir vaisingą dialogą. Susidariau pirmą įspūdį, kad visos pusės yra patenkintos.

Pastaruoju metu Europoje perspėjama apie augantį antisemitizmą. Ar įžvelgiate pavojingų tendencijų?

Kalbant apie Europą, taip. Deja, praeitą mėnesį buvo išpuoliai Paryžiuje, prieš tai – išpuoliai Tulūzoje netoli žydų mokyklos, buvo incidentas Briuselio muziejuje. Esame susirūpinę dėl naujos antisemitizmo bangos ir raginame Europos vyriausybes imtis būtinų priemonių užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje.

– Lietuva, regis, yra užėmusi labiau proizraelietišką poziciją negu daugelis kitų Europos šalių, tokių kaip Prancūzija, dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto ir palestiniečių valstybingumo siekio, tokią poziciją palaiko Jungtinių Tautų institucijose. Ar šiame kontekste Lietuvą laikote sąjungininke Europos Sąjungoje?

– Norėčiau manyti, kad turime daugybę sąjungininkų Europoje. Mūsų nuomonės gali skirtis dėl to, kaip geriausia siekti pažangos Izraelio ir palestiniečių konflikte, bet, kalbant apskritai, palaikome gerus ir sveikus santykius su visomis Europos šalimis. Nesakyčiau, kad Lietuvos pozicija gali būti apibūdinama kaip proizraelietiška. Lietuvos susilaikymas per balsavimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra signalas, kad nesutarimus pirmiausia turi išspręsti dvi susijusios pusės. Izraeliečiai ir palestiniečiai turi atnaujinti taikos derybas ir rimtai diskutuoti, kaip išspręsti nesutarimus.

– Kodėl jūsų Vyriausybė ragina nutraukti Jungtinių Tautų tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Gazos ruože ir tęsia nausėdijų plėtrą okupuotose palestiniečių žemėse, nors šias gyvenvietes didžioji tarptautinės bendruomenės dalis laiko neteisėtomis?

– Tyrimą dėl paskutinio smurto proveržio Gazoje vertiname kaip veidmainystę. Tai mes buvome užpulti. Nepradėjome operacijos „Apsauginė riba“ („Protective Edge“, - angl.) dėl to, kad mūsų premjeras būtų nusprendęs pradėti ataką – jis buvo priverstas tai padaryti po „Qassam“ raketų lietaus pasienio kaimų link. Leiskite priminti, kad Izraelis iš Gazos ruožo vienašališkai pasitraukė 2006 metais, iškėlė gyventojus ir kaimus. Tikėjomės, kad po to įsivyraus taika. Deja, „Hamas“, kurį ne tik Izraelio valstybė, bet ir dauguma Europos šalių pripažįsta teroristine organizacija, išstūmė kitą palestiniečių grupę „Fatah“, ir pradėjo kasdienius išpuolius. Tokios situacijos negali toleruoti nė viena demokratinė šalis.

Įsivaizduokite, kad iš už jūsų sienos paleidžiamos raketos, o jūsų gyventojai turi tik 15 sekundžių slėptuvei rasti. Izraelio valstybė savo piliečiams ginti naudojo amuniciją, o palestiniečių pusė, „Hamas“ – žmones. Tikrai apgailestaujame dėl žūčių, ypač tų, kurie nebuvo su tuo susiję, bet dauguma buvo susiję, tai buvo žmonės, kurie dalyvavo teroristinėje veikloje ir kasdien leido raketas (Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Gazos ruože žuvo 2205 palestiniečiai, iš jų – 1483 civiliai, įskaitant 521 vaiką ir 283 moteris. Taip pat žuvo 71 izraelietis, iš jų 66 kariai). Tada šis klausimas buvo iškeltas Žmogaus teisių taryboje Ženevoje, kur daugumą turi arabų grupė. Iš viso rezoliucijų priimta labai mažai, bet rezoliucijų skaičius dėl Izraelio man atrodo labai įtartinas, nors mes ir nesame tobuli. Todėl ir prieštaraujame tokios komisijos įsteigimui.

Kartu su palestiniečiais sutarėme, kad nausėdijų klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, kai derėsimės dėl nuolatinių teritorijų statuso. 1993 metais pasirašę deklaraciją dėl principų, sutarėme, kad pagrindiniai sudėtingiausi klausimai dėl Izraelio nausėdijų, Jeruzalės, pabėgėlių bus palikti paskutiniam derybų etapui, o pradėsime nuo tų klausimų, kuriuos manėme galintys išspręsti. Dalis nausėdijų jau buvo, ir vyriausybė vykdė politiką tęsti statybas egzistuojančiose gyvenvietėse. Mes nepadidinome pačių gyvenviečių skaičiaus. Nausėdijų klausimas niekada nebuvo problema taikai. Būdamas kapitonu, 1982 metais dalyvavau Jamito gyvenvietės evakuacijoje Sinajaus pusiasalyje, kai buvo vykdomas taikos susitarimas su egiptiečiais. Kaip minėjau, 2006 metais iškėlėme Izraelio gyvenvietes iš Gazos ruožo, ir tai galėtume tęsti ateityje. Siunčiu palestiniečiams paprastą žinią: jei netikite, kad tai darysime, neleiskite, kad Izraelis jus apgautų, atnaujinkite taikos derybas, susitikime. Sutinkame kalbėtis dėl Izraelio nausėdijų. Taip pat kalbėkimės kitais klausimais. Atrodo, kad Izraelio nausėdijos tapo vieninteliu darbotvarkės klausimu, o taip iš tiesų nėra.

– Jūsų premjeras Benjaminas Netanyahu praeitą mėnesį pareiškė, kad nori sumažinti priklausomybę nuo Vakarų Europos rinkų. Ar tai reiškia, kad jūsų šalis planuoja labiau atsisukti į Aziją? Ką tai reikštų tokioms šalims kaip Lietuva?

– Tai vyksta bet kokiu atveju. Politiniai pareiškimai yra viena – gerbiu savo premjerą ir kitų politikų pareiškimus – bet faktai yra šiek tiek kitokie. Europos rinka mūsų eksportui yra antra po Jungtinių Valstijų. Rinkų ieškote ir jūs, juk dėl to jūsų premjeras lankėsi Omane. Tai daro ir Izraelis, mūsų ekonomika pernai augo apie 3 procentų. Pastaraisiais metais sustiprinome bendradarbiavimą su Indija, Japonija. Ir, be abejo, neįmanoma ignoruoti tokios rinkos kaip Kinija. O mano ir mano komandos darbas čia Lietuvoje bus stiprinti Izraelio ir Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą bei prekybą.

– Lietuva taip pat dairosi į Izraelio rinką. Ar realu tikėtis, kad Izraelis pradės importuoti mėsą iš Lietuvos, kai nuo šiemet įteisintas ritualinis skerdimas?

– Nesu gerai susipažinęs su šiuo klausimu. Žinau, kad anksčiau buvo sunkumų, susijusių su Izraelio rinkos reikalavimais, būtent religiniais reikalavimais. Dauguma į Izraelį importuojamos mėsos yra košerinė mėsa. Tam, kad valstybė galėtų eksportuoti košerinę mėsą į Izraelį, būtina gauti leidimus iš anksto, o ne tuomet, kai mėsa atkeliauja į Izraelį. Ties šiais klausimais yra sunkumų ir aš ketinu išsiaiškinti, ar mes galime pasiekti, kad vietinė Lietuvos mėsa galėtų gauti reikalingus sertifikatus iš Izraelio rabinų valdžios.

Kuriose dar srityse galėtų būti išplėstas Izraelio ir Lietuvos bendradarbiavimas?

– Kalbant apie ekonomiką, galime ieškoti naujų galimybių gyvosios gamtos mokslų, aukštųjų technologijų srityje. Kita sritis – turizmas. Nors už lango pilka, jūsų šalis yra nuostabi. Bet jaučiu, kad vidutinis izraelietis dar neatrado Lietuvos. Ir jūsų pusė turi imtis reikiamų žingsnių, reklamos, kad pritrauktų izraeliečius. Lietuva – tai ne tik Paneriai ar Vilniaus getas. Turite daug ko pasiūlyti. Izraeliečiai yra žinomi nuotykių ieškotojai, jie mėgsta atrasti naujas vietas. Galite daug padaryti.

Perskaičiau, kad Krašto apsaugos ministerijoje suformuotas kibernetinės gynybos padalinys. Pasiūliau jūsų prezidentei bendradarbiauti šioje srityje, nes turime patirties. Atrodo, kad ji labai susidomėjo ir net įtraukė tai į pranešimą spaudai. Taip pat galime prisidėti, turime patirties vidaus saugumo, kritinės infrastruktūros apsaugos srityje. Neseniai atidarėte labai svarbų dujų terminalą. Nežinau, kas rūpinasi saugumu, bet čia galime bendradarbiauti, dėl to turite nuspręsi jūs. Negalime ignoruoti ir gynybos. Jūsų kariuomenės vadas užsiminė apie artilerijos pajėgumų stiprinimą. Mes pagal eksportą gynybos srityje užimame penktą ar šeštą vietą, karinėje srityje bendradarbiaujame su daugeliu Vakarų valstybių, esame modernizavę daugybės šalių karinius pajėgumus.

Užsiminėte apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Ar įmanoma, kad ateityje į jį bus plukdomos dujos iš Izraelio?

– Tai įmanoma, viskas yra įmanoma. Bet mums svarbiausia pradėti naudoti savo išteklius. Kol kas tik kalbame, vertiname, bet dujų vamzdžiu dar nepratekėjo nė vienas kubinis metras dujų. Svarbiausias klausimas – koką dalį išteklių Izraelio valstybė nuspręs eksportuoti, o kiek naudos vidaus reikmėms. Manau, kad pradžioje dujos bus naudojamos vidaus reikmėms, ir tik vėlesnėje stadijoje pradėsime kalbėti apie eksportą. Ir čia apribojimų nėra, o Lietuva, be abejo, yra daugiau negu tinkama šalis Izraelio eksportui.

Lietuva nėra labai patenkinta Izraelio pozicija dėl Rusijos dabartiniame Ukrainos konflikte. Jūsų šalis nepasmerkė Krymo aneksijos ir Rusijos intervencijos Ukrainoje. Kodėl?

– Turėčiau jūsų paklausti, kodėl manote, kad Lietuvos vyriausybė nėra labai patenkinta dėl Izraelio? Nes aš susitikau su užsienio reikalų viceministru ir prezidente, jie nieko nesakė apie Izraelio poziciją šiuo klausimu. Izraelis palaiko labai gerus ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija, ir mes raginame abi puses rasti taikų konflikto sprendimą.

Dėkoju už interviu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...