captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Ušackas: konfrontacija su Rusija gali atvesti iki „didesnio ir gilesnio karinio susipriešinimo“

Vakarų ir Rusijos konfrontacija gali atvesti iki „didesnio ir gilesnio karinio susipriešinimo“, penktadienį paskelbtame interviu perspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vakarų ir Rusijos konfrontacija gali atvesti iki „didesnio ir gilesnio karinio susipriešinimo“, penktadienį paskelbtame interviu perspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas.

„Konfrontacija labai rimta, galinti atvesti iki pat didesnio ir gilesnio karinio susipriešinimo“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė diplomatas.

Šis jo interviu paskelbtas Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams siūlant naują planą, kaip nutraukti karinius veiksmus Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Taikos planas penktadienį bus aptariamas Maskvoje.

V. Ušacko teigimu, Vakarai, tikėdamiesi, kad Maskva perims vakarietiškas vertybes, Rusiją ilgus metus „matė tokią, kokią norėjo matyti, o ne kokia ji iš tikrųjų buvo“, tačiau dabar jau „išeina iš veidmainystės etapo“.

„Kai kalbiesi su žymiais Rusijos politikais, apžvalgininkais, supranti, kad mes gyvenome tam tikru veidmainystės laikotarpiu. Vakarų Europos ir JAV oficiali politinė doktrina buvo tokia: mes dirbame su Rusija, kad ji perimtų vakarietiškas liberalias, demokratines, laisvosios rinkos vertybes, kad ten būtų gerbiamos žmogaus laisvės ir teisės, būtų konkurencinga atvira politinė sistema su lygiomis galimybėmis opozicijai, su žiniasklaidos laisve, su laisvosios rinkos konkurencija. Bet buvome save labiau tuo įtikinę, nei patys rusai to norėjo ir tuo tikėjo“, – kalbėjo V. Ušackas.

„Kurį laiką Briuselis ir Vašingtonas matė Rusiją tokią, kokią norėjo matyti, o ne kokia ji iš tikrųjų buvo. Išgyvename sukrėtimą, kuris visų pirma reikalauja realios krizės sprendimo, kad krizė, konfliktas, karas neišsiplėstų, tad dabar reikia ieškoti sprendimų krizei numalšinti ir situacijai stabilizuoti. Antra vertus, vyksta paieškos, kaip toliau plėtosime santykius su Rusija, nes ji yra ir išliks mūsų kaimynė, ES su ja susijusi energetikos, prekybos srityse: ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, o Rusija ES šiemet taps nebe trečia, o ketvirta po JAV, Kinijos ir Šveicarijos. Ir galiausiai visai šalia per 142 mln. gyventojų rinka visuomet bus patraukli europiečiams. Rusijos, kaip tranzito šalies, vaidmuo prekybiniame „šilko kelyje“ tarp Kinijos ir ES tik dar labiau didės“, – sakė jis.

„Negalima užmiršti ir to, kad Rusija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę pagrindiniais pasaulio politikos klausimais. Tad ES bei JAV ir krizės metu su Rusija palaiko tam tikrus ryšius tais klausimais, kurie yra sutartiniai ir neišvengiami. Ar bandymas pakeisti Rusiją buvo ES naivumas, ar ne naivumas? Dabar jau išeiname iš to veidmainystės etapo, kuris tikrai daug ką sukrėtė nuo Lisabonos iki Helsinkio. Akivaizdu, kad mūsų santykiai nebebus tokie, kokie buvo“, – kalbėjo jis.

Paklaustas apie Lietuvoje prieštaringų vertinimų sulaukusią „krepšinio diplomatiją“, kai ambasadorius po Mariupolio atakos žaidė kartu su prezidento administracijos vadovu Segejumi Ivanovu, V. Ušackas teigė, kad jo darbas yra „artinti pozicijas“ tiek oficialiuose, tiek neoficialiuose susitikimuose.

Galimybės kandidatuoti Lietuvos prezidento rinkimuose V. Ušackas nekomentavo: „Mano kontraktas Maskvoje – iki 2017 metų rugsėjo 1 dienos, tad iki to laiko kuo mažiau kalbėsime apie politiką, tuo lengviau man bus ten dirbti. Tikiuosi, kad žmonės Lietuvoje adekvačiai ir objektyviai vertins, ką aš ten darau dėl ES ir Lietuvos interesų“.

V. Ušackas yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Artėjant savivaldos rinkimams, savo socialiniame tinkle jis skelbia ir diplomatines, ir politines žinias: praneša apie savo diplomatinę veiklą ir reiškia paramą konservatorių kandidatams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...